Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. P. gynėjas advokatas D. Žiedas teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje apsiribojo duomenų išvardijimu, nepagrįsdamas, kaip jie patvirtina kaltinimą ar paneigia bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, neįvertino liudytojų parodymų, nuosprendyje nutylėta dėl parodymų dalies, įrodančios nuteistojo nekaltumą. Apelianto nuomone, nuosprendyje nurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ne tik nepatvirtina Ž. P. kaltumo dėl įvykusio eismo įvykio, priešingai, parodo, jog jo veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

Advokato nuomone, liudytojo Ž. P. parodymai patvirtina, kad „Ford Galaxy“ vairuotojas sustojo praleisti atvažiuojančių dviejų automobilių ir, kai pasirodė motociklas, jau kurį laiką stovėjo, į kitą eismo juostą neįvažiavo. Liudytojas kategoriškai patvirtino, jog kliūtis sudaryta nebuvo, pro paliktą tarpą galėjo pravažiuoti ne tik motociklas, bet ir automobiliai.

Liudytoja G. P. (G. G.) parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį važiavo savo automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Prieš ją važiavęs minivenas pradėjo stabdyti, rodė posūkį į kairę ir, pasiruošęs suktis, sustojo. Ji sustojo už jo, maždaug už 5 metrų, ir laukė, kol jis pasisuks. Pro savo automobilio šoną matė atvažiuojančius iš priekio du automobilius, jie buvo tolokai, bet ji suprato, kad miniveno vairuotojas laukia, kol jie pravažiuos. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) pusės pasirodė motociklas, jis važiavo dideliu greičiu, nes liudytoja pagalvojo, kad, jeigu važiuotų iš Kretingos, jo greitį užfiksuotų greičio matuoklis. Motociklas lenkė tuos du važiuojančius automobilius, grįžo į savo eismo juostą, liudytoja pamatė, kaip minivenas šoktelėjo. To momento, kaip motociklas atsitrenkė į miniveną, liudytoja nematė. Prieš smūgį minivenas nejudėjo, jis stovėjo. Liudytoja matė, kad minivenas šiek tiek kelio skiriamąją juostą buvo kirtęs, tačiau nepravažiavęs. Automobilis buvo pasisukęs posūkiui, liudytoja matė jo pasuktus ratus, priekinis ratas buvo ant ašinės linijos, bet labai nedaug. Tarpas pravažiavimui buvo labai didelis, galėjo pravažiuoti ir vilkikas. Liudytojos nuomone, dėl autoįvykio buvo kaltas motociklininkas.

Apelianto nuomone, skirtingai nei Ž. P., kuris yra nuteistojo brolis, parodymai, G. G. parodymai jokiu būdu negalėtų būti įvertinti kaip subjektyvūs, nes liudytoja niekuo nesusijusi nei su nuteistuoju, nei su nukentėjusiuoju. Liudytoja G. G. važiavo paskui „Ford Galaxy“ ir sustojusi matė iš esmės tą patį vaizdą, kaip ir „Ford Galaxy“ vairuotojas, todėl jos liudijimas geriausiai apibūdina situaciją kelyje prieš autoavariją. Vertinant tai, ar nuteistasis Ž. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, G. G. parodymai svarbūs tuo, jog ji patvirtino, kad priešais ją važiavęs automobilis sustojo ir stovėjo, turėdamas tikslą praleisti priešais atvažiuojančias transporto priemones. Apelianto nuomone, turėjo būti nustatyta, ar automobilis „Ford Galaxy“ buvo kliūtis motociklui. Buvusi arčiausiai įvykio vietos liudytoja teigė, kad pro likusią kelio dalį galėjo pravažiuoti vilkikas, todėl automobilis „Ford Galaxy“ 0,76 m pločio motociklui kliūtimi kelyje nebuvo.

Liudytojas J. V., važiavęs kaip keleivis krovininiu mikroautobusu „Mercedes“ kita kelio puse, parodė, kad jis sėdėjo šalia vairuotojo. Jiems iš priekio atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“ ir ruošėsi sukti į kairę. Staiga dideliu greičiu juos aplenkė motociklas ir iškart trenkėsi į automobilį „Galaxy“. Nuo automobilio, kuriuo važiavo liudytojas, iki „Ford Galaxy“ buvo apie 150 metrų. Miniveno „Galaxy“ vairuotojas pasukti automobilio nespėjo, šiek tiek pasuko, bet pamatė motociklą ir sustojo, viskas įvyko labai žaibiškai. Juos aplenkęs motociklas pradėjo stabdyti, vairuotojas motociklą paguldė ir rėžėsi į „Ford Galaxy“. Automobilis „Ford Galaxy“ buvo išlindęs į kitą eismo juostą gal iki metro. Ar būtų buvę vietos pravažiuoti automobiliui, kuriuo važiavo liudytojas, liudytojas pasakyti negalėjo, nes mikroautobusas „Mercedes“ iš karto sustojo kelkraštyje.

Liudytojas J. P., mikroautobuso „Mercedes“ vairuotojas, parodė, kad 2010 m. liepos 9 d. pavakary važiavo iš (duomenys neskelbtini) 75–80 km per val. greičiu. Jį aplenkė motociklininkas ir iškart, guldydamas motociklą ant šono, trenkėsi į automobilį „Ford Galaxy“. Liudytojas matė, kad automobilis „Ford“ norėjo sukti į kiemą. Ar jis sustojo, ar ne, liudytojas pasakyti negalėjo. Automobilis „Ford“ šiek tiek buvo kirtęs ašinę liniją. Automobilis „Ford“ nuo liudytojo vairuojamo automobilio buvo už 100–150 m, todėl kiek tiksliai buvo kirsta ašinė linija, liudytojas pasakyti negalėjo, gal šiek tiek buvo išlindęs automobilio kėbulas, bet tiksliai nematė. Liudytojo nuomone, kelio pravažiuoti pro automobilį „Galaxy“ liudytojo vairuojamam automobiliui būtų užtekę, gal būtų reikėję truputį pasukti į kelkraštį. Motociklas gal ir galėjo pravažiuoti nekliudęs „Galaxy“ automobilio.

Nuteistojo gynėjo nuomone, nors šie liudytojai situacijos gerai ir neįsidėmėjo, tačiau patvirtino esmines aplinkybes, jog automobilis „Ford“ sustojo ir paliko pakankamą tarpą pravažiuoti ne tik motociklui, bet ir daug didesnių gabaritų mikroautobusui.

Apklaustas kaip kaltinamasis Ž. P. parodė, kad 2010 m. vasarą su broliu automobiliu „Ford Galaxy“ važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) . Važiavo 60–70 km per val. greičiu, nes reikėjo sukti į sodybą. Paskui kaltinamojo vairuojamą automobilį važiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“. Iki posūkio likus apie 20–30 metrų, pamatė priešais atvažiuojantį oranžinės spalvos automobilį. Sustojo, kad praleistų krovininį automobilį, automobilis „Mazda“ sustojo už jo automobilio. Nuteistojo nuomone, jis ašinės linijos nekirto, blogiausiu atveju, šiek tiek kirsti liniją galėjo automobilio ratas. Viskas įvyko labai greitai. Išniro motociklas, kuris, aplenkęs krovininį automobilį, grįžo į savo eismo juostą, gulėsi ant kairiojo šono ir slydo į kaltinamojo automobilio kairę pusę. Motociklas slydo vos ne sukdamasis, bet kaltinamasis suprato, kad slysta į jo automobilį. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad motociklas pravažiuoti pro stovintį nuteistojo automobilį galėjo laisvai, nes, sustojęs praleisti sunkvežimį, nuteistojo automobilis kliūties niekam nesudarė. Motociklas lenkė oranžinį krovininį automobilį ir pradėjo mėtytis. Tada motociklas buvo guldomas ant šono ir slydo. Nuteistasis motociklą pamatė iš jau sustabdyto automobilio.

Nukentėjusysis K. B. įvykio detalių paaiškinti negalėjo, nes po traumos jų neprisiminė.

Apibendrindamas parodymus, nuteistojo gynėjas daro išvadą, jog nuteistasis Ž. P. prieš posūkį į kairę vykdė KET reikalavimus ir sustojo praleisti prieš jo vairuojamą transporto priemonę atvažiuojantį mikroautobusą. Automobilis „Ford Galaxy“, nepaisant nevieningos liudytojų nuomonės, buvo tik užvažiavęs ant skiriamosios linijos arba kirtęs vidurio liniją, tačiau paliko daugiau nei 2 metrų tarpą (priešpriešinės važiuojamosios eismo juostos plotis – 2,9 m), pakankamą pravažiuoti lengvajam automobiliui, kurio plotis neviršija 2 m, tuo labiau pakankamą motociklui, kurio plotis – 0,76 m. G. G. parodymais, likęs tarpas buvęs pakankamas pravažiuoti net vilkikui. Motociklininkas pasirodė po to, kai Ž. P. sustabdė automobilį, kad praleistų priešpriešiais atvažiuojantį mikroautobusą, motociklas važiavo dideliu greičiu. Grįžęs į savo eismo juostą, motociklas griuvo arba buvo paguldytas, buvo prarastas jo valdymas. Gynėjo nuomone, liudytojų parodymai yra pakankami išvadai, kad motociklo vairuotojas, nepraradęs motociklo valdymo, galėjo pravažiuoti pro automobilį „Ford Galaxy“ jo nekliudydamas.

Apelianto nuomone, pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas nuosprendį, buvo komisijinė eismo įvykio ekspertizė. Nuosprendyje tik formaliai konstatuota, jog ji esą pašalino prieštaravimus, buvo nepagrįstai atmesti kiti specialieji tyrimai ir įrodymai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2010-09-09 specialisto išvadoje Nr. 11K-270(10) tvirtinama, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo veiksmai – artėdamas prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą prieš priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Yamaha (duomenys neskelbtini) iš dalies išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliūtį motociklo judėjimui. Iš šios specialisto išvados matyti, kad, stabdydamas abiem ratais, išvengti susidūrimo motociklo vairuotojas galėjo.

2011 m. gegužės 23 d. ekspertizės akte Nr. 11K-208(11), kaip ir specialisto išvadoje, dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir pagrindinės sąlygos ekspertas liko tos pačios nuomonės (išvadų 6 punktas).

Nuteistojo gynėjo tvirtinimu, teisiamajame posėdyje ekspertas V. P. negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, taip pat ir į tai, kodėl nenustatė eismo įvykio mechanizmo. Tai motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta daugelis aplinkybių ir faktų, kuriuos vertindamas ekspertas galėtų atsakyti į konkrečius klausimus, galėtų nustatyti tikslų autoįvykio mechanizmą. Teismo ekspertas V. M. teisme savo išvadą apgynė ir suprantamai bei įtikinamai paaiškino, kokiais duomenimis ir skaičiavimais remdamasis padarė pateiktas išvadas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė konsultacinę išvadą ir rėmėsi komisijinės ekspertizės aktu. Apelianto tvirtinimu, motyvuojant tuo, kad negalima nustatyti automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato pažeidimo pobūdžio ir lokalizavimo/išsidėstymo vietos, komisijinės ekspertizės akte netiriami svarbūs duomenys – automobilio priekinio kairiojo rato pėdsakas. Nors šis pėdsakas nepažymėtas autoavarijos vietos plane, jis gerai matosi fotolentelėje ir vaizdo įraše. Pagal šį pėdsaką vienareikšmiškai teigtina, kad susidūrimo metu automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas buvo arti kelio ašinės linijos – brūkšninės kelio ženklinimo linijos tęsinio (žr. konsultacinės išvados 2.1.2 p.). Bet kuriuo atveju automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas buvo ne toliau nei skysčio dėmė (fotonuotrauka Nr. 2), t. y. vizualiai vertinant – ne toliau kaip 0,3–0,4 m nuo ašinės linijos. Todėl, nors autoavarijos vietos plane automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato pėdsakas neužfiksuotas, pagal nuotraukas ir vaizdo įrašą vienareikšmiškai galima nustatyti, kad susidūrimo metu automobilio priekinis kairysis kampas buvo priešpriešinėje eismo juostoje iki 0,6 m nuo kelio ašinės linijos, t. y. 2,3 m ir toliau nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (konsultacinės išvados 3 pav.).

Gynėjas nurodo, kad šios prielaidos nepagrįstos, nes „brūkšnine linija pažymėtas pėdsakas negalėjo susidaryti nuo priekinio motociklo rato, nes pagal sugadinimų pobūdį (stipriai deformuota motociklo priekinė šakė) – priekinis motociklo ratas kontaktavo su priekiniu kairiuoju automobilio „Ford Galaxy“ ratu, dėl to šis ratas buvo išmuštas. Vadinasi, betarpiškai prie šio brūkšnine linija pažymėto pėdsako turėtų būti automobilio priekinio kairiojo rato pėdsako pradžia. Tuo tarpu, automobilio priekinis kairys ratas (ir šalia esantis šio rato pėdsakas) po eismo įvykio yra daugiau kaip už 1 m (kelio skersinių matmenų atžvilgiu) ir maždaug už 3 m (kelio išilginių matmenų atžvilgiu) nuo brūkšnine linija pažymėto pėdsako.“ „Techniniu požiūriu neįtikėtina, kad motociklui priekiniu ratu atsitrenkus į automobilio priekinį kairįjį ratą, automobilis būtų atblokštas maždaug 3 m atgal ir 1 m skersai kelio, būtų išmuštas automobilio priekinis kairysis ratas ir atblokštam automobiliui judant ant kelio neišliktų šio išmušto rato pėdsakas. Todėl techniniu požiūriu neįtikėtina, kad brūkšnine linija pažymėtas pėdsakas susidarė nuo priekinio motociklo rato – jis galėjo susidaryti tik nuo motociklo galinio rato (žr. konsultacinės išvados komentarus 2.1.1 p.). Mėlyna rodykle pažymėtas pėdsakas nėra vienareikšmiškai identifikuojamas, t. y. nėra vienareikšmiškų požymių, kad jis susidarė slystant motociklo kuro bakui ir/arba rėmui. Motociklo nuotraukose matosi, kad pažeistas sėdynės korpuso šoninis paviršius, todėl šis pėdsakas galėjo susidaryti būtent dėl sėdynės kontakto su kelio paviršiumi (žr. konsultacinės išvados 3 pav., motociklo sėdynės lokalizavimas iš esmės atitinka šio pėdsako lokalizavimą). Geltonomis rodyklėmis pažymėtas pėdsakas galėjo susidaryti nuo lokalios išsikišančios motociklo detalės – pvz., pakojos, svirtelės antgalio ir kt. Raudonomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai – mažai tikėtina, kad jie galėjo susidaryti slystant žuvusio motociklininko kūnui. Pvz., vienas iš šių pėdsakų pažymėtas konsultacinės išvados 3 pav. baltomis rodyklėmis – matyti, kad pėdsakas yra labai siauras ir jis galėjo susidaryti tik kontaktuojant su kelio danga išsikišančiai motociklo detalei – pvz., vairo rankenai (žr. konsultacinės išvados 3 pav., šio pėdsako lokalizavimą atitinka motociklo vairo padėtis). Pateiktoje nuotraukoje juodomis rodyklėmis papildomai pažymėti pėdsakai, kurių negalima vienareikšmiškai identifikuoti ir kurie galimai (pvz., iš kairės esantis platus pėdsakas) visiškai nesusiję su tiriamu eismo įvykiu. Konsultacinės išvados 3 pav. vaizduoja motociklo padėtį susidūrimo metu su automobiliu, kuri techniniu požiūriu paaiškina eismo įvykio vietoje visų aptartų (užfiksuotų ir matomų) pėdsakų susidarymą bei susidariusius transporto priemonių sugadinimus (žr. konsultacinės išvados komentarus 2.1.1 ir 2.2 p.).“

„Kadangi LTEC ekspertai klaidingai priėmė susidūrimo vietos lokalizavimą (pagal juos, susidūrimo metu automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairys kampas turėjo būti ties ekspertizės akto 4 pav. brūkšnine linija pažymėtu pėdsaku – t. y., apie 1,6-1,8 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto), tuomet seka, kad transporto priemonės negalėjo saugiai prasilenkti, t. y. automobilio vairuotojas sudarė kliūtį motociklo vairuotojui. LTEC ekspertų teiginiai dėl to, kad automobilio vairuotojas sudarė kliūtį motociklininkui ir, kad šis negalėjo saugiau pravažiuoti pro automobilį bei, kad šie automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, neturi jokio faktinio pagrindo.“

Apelianto nuomone, teismas negalėjo vadovautis komisijinės ekspertizės aktu, bet privalėjo remtis konsultacine išvada, nes joje nustatytos aplinkybės atitinka visus įvykio vietoje fiksuotus pėdsakus, transporto priemonių išsidėstymą prieš ir po eismo įvykio.

Skunde nurodoma, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. 27-1 pateikti apibendrinti kriterijai, kuriais remiantis yra remiamasi vertinant ekspertizės aktą. Teigiama, jog vertinama: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).“

Gynėjo nuomone, „liudytojos ir nuteistojo parodymai leidžia teigti, jog automobilis „Ford Galaxy“, stovėjo kurį tai laiko tarpą laukdamas, kol pravažiuos priešais atvažiuojančios transporto priemonės, ir tik tuomet pasirodęs motociklas.“ Galima daryti tik prielaidas, „jog motociklo vairuotojas po lenkimo manevro ėmė staigiai stabdyti (nors tai visiškai nebuvo reikalinga eismo saugumui) dėl motociklo valdymo patirties stokos arba dėl didelio greičio neadekvačiai įvertinęs situaciją. Motociklo stabdymas darbinu režimu, neprarandant jo kontrolės, būtų leidęs sumažinti greitį ir įvertinti, jog daugiau nei 2 m tarpas iki kelkraščio yra visiškai pakankamas saugiai pravažiuoti pro sustojusį automobilį. Pasitraukimas į kelkraštį (dešinę pusę) taip pat būtų leidęs prasilenkti su stovinčiu automobiliu. Iš bylos duomenų galimos dvi alternatyvos dėl ko motociklas griuvo ir tapo nevaldomas: motociklininkas ekstremaliai stabdė ir prarado kontrolę arba motociklas buvo sąmoningai „paguldytas“ (nukentėjusiojo K. B. parodymai). Nei vienas, nei kitas veiksmas priimtinas nebuvo, kadangi motociklininkas prarado vairuojamos transporto priemonės kontrolę, dėl kurios ši susidūrė su stovinčiu automobiliu. Kita neįvertinta aplinkybė, jog tiesiame kelyje stovinti transporto priemonė buvo matoma mažiausiai iš kelių šimtų metrų atstumo.“ Bylos duomenimis, motociklininkas „lenkimo manevrą pradėjo, kai automobilis „Ford Galaxy“ jau stovėjo praleisdamas atvažiuojančius automobilius. Tai reiškia, jog buvo galimybė pamatyti stovintį automobilį, praleidžianti priešais atvažiuojančias transporto priemones ir, vertinant ją kaip kliūtį, atsisakyti lenkimo manevro arba pamažu, neprarandant valdymo, mažinti greitį bei manevruoti rikiuojantis arčiau dešiniojo krašto. Abiem atvejais buvo neabejotinos galimybės išvengti susidūrimo. Atsisakius lenkimo manevro būtų pravažiuota su kitų transporto priemonių srautu, stabdant ir/arba manevruojant buvo galima sustoti toli iki susidūrimo vietos arba mažesniu greičiu pasitraukus arčiau kelkraščio saugiai prasilenkti.“

Nuteistojo Ž. P. gynėjo nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas tada, kai, naudojantis šia specialia teise, „padaromas tyčinis, piktybinis nusikaltimas“, pvz., asmuo, būdamas girtas, tyčia pažeidžia KET reikalavimus ir sukelia eismo įvykį, už kurį numatyta atsakomybė BK 281 str. 2, 4 ar 6 dalyse. Neatsargaus nusikaltimo atveju teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, gali šios priemonės netaikyti. „Laikant Ž. P. kaltu neatsargiai sukėlus eismo įvykį, jam galėjo būti netaikoma baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas.“

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. V. tvirtina, jog nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai tokia apimtimi, kokia patenkinti skundžiamu nuosprendžiu, negali būti tenkinami. Nurodo, jog draudimo bendrovė teismui pateiktuose dokumentuose buvo pažymėjusi, kad draudiko atsakomybė sutartinė ir kad draudikas neatsisako savo pareigos, jeigu eismo įvykio kaltininku pripažįstamas draudėjas, atlyginti žalą tretiesiems asmenims, tačiau draudimo išmokos dydžio nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja įstatymai. CK 6.988 str. 3 d. nurodyta, kad „privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai“. Šiuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007-05-17 Nr. X-1137) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (patvirtinta LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcijos). Apeliantas mano, jog teismas įstatymą taikė netinkamai.

Apelianto tvirtinimu, draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 2500 eurų arba 8632 Lt apimties neturtinę žalą, tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. (2007-05-17 Nr. X-1137 redakcija). Neturtinės žalos suma yra skirta visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, patyrusiems neturtinę žalą dėl eismo įvykio. Draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos“.

2011-09-16 paaiškinime Nr. (06)-10.1/1841 ir 2011-10-18 paaiškinime Nr. (06)- 10.1/2092 teismui draudimo bendrovė buvo pažymėjusi, jog, jeigu eismo įvykio kaltininku būtų pripažintas transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Ž. P., neturtinei žalai atlyginti Įstatyme nustatyta suma – 8632 Lt (2500 eurų) – bus paskirstyta visiems nukentėjusiesiems, atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo asmens patirtą žalą. Todėl nuosprendis šioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės turi būti keičiamas, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 8632 Lt (2500 eurų), ir ši suma proporcingai paskirstoma trims nukentėjusiesiems: R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. B..

Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. V. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, priteistą 25896 Lt sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 8632 Lt (2500 eurų) ir šią sumą proporcingai paskirstyti trims nukentėjusiesiems: R. S. (gim. (duomenys neskelbtini), R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B.. Priteistą R. S. (gim. (duomenys neskelbtini) 11732,67 Lt sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10692,67 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo Ž. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. V. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto turtinės ir neturtinės žalos klausimo (326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Teisiamajame posėdyje Ž. P. parodė, kad jis važiavo automobiliu „Ford Galaxy“ iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) , jam reikėjo sukti į sodybą, todėl važiavo 60–70 km per val. greičiu. Iki posūkio likus apie 20–30 metrų, jis pamatė priešais atvažiuojantį oranžinės spalvos krovininį automobilį, todėl sustojo jį praleisti. Už jo važiavęs automobilis „Mazda“ sustojo taip pat. Ž. P. manė, jog jo automobilis ašinės linijos nekirto, galbūt liniją kirto automobilio ratas, tačiau jis kliūties niekam nesudarė. Tada išniro motociklas. Aplenkęs krovininį automobilį grįždamas į savo eismo juostą, motociklininkas guldė motociklą ant kairiojo šono ir slydo į nuteistojo automobilio kairę pusę. Ž. P. teigimu, motociklininkas važiavo dideliu greičiu. Ž. P. nuomone, motociklininkas galėjo pagalvoti, kad Ž. P. važiuoja, todėl motociklininkas išsigando ir pradėjo stabdyti (t. 2, b. l. 85).

Nukentėjusysis K. B. sėdėjo ant motociklo galo, į kelią nežiūrėjo, todėl įvykio aplinkybių neprisiminė, po įvykio buvo sutrikusi atmintis (t. 2, b. l. 85).

Specialisto išvadoje Nr. 11K–270(10) specialistas V. P. konstatavo, jog įvykio metu automobiliu „Ford Galaxy“ neprivažiuojant važiuojamųjų dalių sankirtos buvo vykdomas posūkio į kairę manevras prieš priešinga kryptimi savo judėjimo krypties dešiniąja kelio puse važiavusį motociklą „Yamaha FSZ 1000“. Motociklas buvo ekstremaliai stabdomas ir paliko 19 m ilgio stabdymo pėdsaką, prasidedantį 1,20 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pasibaigiantį – 0,80 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tikėtina, kad stabdant motociklas prarado judėjimo stabilumą, tikėtina, apvirto ant kairiojo šono ir slysdamas važiuojamąja dalimi atsitrenkė į jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę iš dalies priekine dalimi įvažiavusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinės dalies kairiąją pusę, priekinį kairįjį kampą, priekinį kairįjį ratą. Transporto priemonių susidūrimas kelio išilgine kryptimi įvyko apie 3,7 m atstumu į priekį nuo po įvykio sustojusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinio kairiojo rato, motociklui esant jo slydimo važiuojamąja dalimi pėdsakų krypties pasikeitimo vietoje, motociklo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusės (eismo juostos) kairėje pusėje, automobiliui į motociklo judėjimo kryties eismo juostą įvažiavus per pusę jos pločio. Veikiant susidūrimo sąlyčio jėgoms motociklo judėjimo kryptis pasikeitė ir jis įstrižai į dešinę nuslydo į pakelę, į vietą, kurioje aptiktas po eismo įvykio, o automobilis artima jo išilginei ašiai kryptimi buvo atblokštas atgal į vietą, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Prieš pat stabdymą motociklo „Yamaha FSZ 1000“ judėjimo greitis galėjo būti nuo apie 69,4 km/val. iki apie 95 km/val. Techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž. P. veiksmai, – artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą prieš priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Yamaha FSZ 1000“, iš dalies išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliūtį motociklo judėjimui (t. 1, b. l. 40–47).

Atsakydamas į klausimą dėl 2010-07-09 autoįvykio mechanizmo, ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) ekspertas V. P. išdėstė specialisto išvadoje Nr. 11K–270(10) pareikštą nuomonę.

Kategoriškos nuomonės dėl to, ar prieš pat susidūrimą su motociklu „Yamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ar judėjo, o jeigu judėjo, tai kokiu konkrečiai greičiu, ekspertas neišsakė, padarė prielaidą, kad tikėtina, jog prieš pat susidūrimą automobilis „Ford Galaxy“ galėjo būti spėtas sustabdyti, o jeigu judėjo, tai jo greitis nebuvo didelis. Ekspertas negalėjo kategoriškai spręsti ir apie motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jo judėjimui sudariusiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ekspertas išdėstė tikėtiną versiją, kad „Techniniu požiūriu, tikėtina, kad prieš eismo įvykį motociklo „Yamaha FZS 1000“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklą neprivažiuodamas susidūrimo vietos ir negalėjo išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“.“ Ekspertas nurodė, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje faktinių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti aplinkybę, dėl kurios motociklas „Yamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , prieš pat susidūrimą su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvirto, nėra. „Techniniu požiūriu, tikėtina, kad tai galėjo įvykti vairuotojui nesuvaldžius motociklo ekstremalaus jo stabdymo metu naudojant priekinio rato stabdį, tikėtina, kad tai galėjo įvykti motociklo vairuotojui pačiam „paguldžius“ motociklą, tikėtina, kad tai galėjo įvykti dėl kokių nors kitokių priežasčių. Techniniu požiūriu motociklo „Yamaha FSZ 1000“, valst. (duomenys neskelbtini), apvirtimas prieš pat susidūrimą su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. P. veiksmai, – artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą prieš priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Yamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dalinai išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliūtį motociklo judėjimui“ (t. 1, b. l. 213–219).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. P. parodė, kad jis liudytojų ir kitų parodymų nevertino. Jei nustatyta, kad automobilis sustojo ir užėmė apie 50–60 cm kelio, o laisvo kelio liko 2,60 m, tam, kad išvengtų susidūrimo, motociklininkas turėjo stabdyti. „Jei kliūtis užtveria kelią – galimybė išvengti susidūrimo – sustoti.“ Ekspertas parodė, kad jeigu nustatyta, jog kliūtis nejudėjo, reikalinga atlikti tyrimą iš naujo (t. 2, b. l. 86–87).

Specialisto išvadoje MV 2011–54 specialistas dr. V. M. vadovavosi tuo, kad tiesiogiai prieš eismo įvykį motociklas „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas R. S., važiavo, tikėtina, 88–105 km per val. greičiu. Automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliūties motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nesudarė, jei, sukant į kairę, buvo sustojęs įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ne trumpesniu laikotarpiu, kaip 2,6 s iki susidūrimo su motociklu momento. Jei automobilis „Ford Galaxy“ tiesiogiai prieš susidūrimą judėjo iš dalies priešpriešine eismo juosta arba buvo sustojęs trumpesniu nei 2,5 s laikotarpiu iki susidūrimo, tai jo veiksmai vertintini kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas (kliūties sudarymas). Pažymėtina, kad šiuo atveju sudaryta kliūtis nebuvo neišvengiama, nes motociklininkui suvaldžius motociklą, transporto priemonės prasilenktų ir buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs. Specialistas padarė išvadą, jog susidariusioje kelio situacijoje motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo. Specialisto nuomone, techniniu požiūriu automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu nebuvo, nes, motociklo vairuotojui suvaldžius motociklą, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs (motociklui privažiavus buvusio susidūrimo vietą tarp transporto priemonių būtų buvęs ne mažesnis kaip 1,10 m šoninis intervalas, kuris pakankamas saugiam prasilenkimui). Todėl pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis, specialisto dr. V. M. nuomone, buvo motociklo „Yamaha FZS 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. S. veiksmai, jis nesuvaldė vairuojamo motociklo ir apvirto ant šono, dėl to ir įvyko motociklo ir jo vairuotojo susidūrimas su automobiliu „Ford Galaxy“ (t. 2, b. l. 52–64).

Teisiamajame posėdyje specialistas dr. V. M. parodė, kad užtenka išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą 60 cm, kad priekinis motociklo ratas siektų priekinį kairįjį automobilio ratą. Po susidūrimo automobilis buvo ne įstrižai, o pagal ištisinę liniją. Automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ne daugiau kaip 60 cm. Važiuojant 90 km per val. greičiu, nuo motociklo vidurio iki dešinio krašto atstumas turėjo būti 1,10 m. Jei automobilis išvažiavo ir sustojo, liko 2,30 m plotis, todėl motociklininkas, nemažindamas greičio, pro sustojusį automobilį galėjo pravažiuoti. Jei tuo metu automobilis dar judėjo, motociklininkas turėjo imtis kitų veiksmų. Jei motociklininkas būtų sumažinęs greitį, susidūrimo būtų išvengęs. Specialisto nuomone, automobilio vairuotojo veiksmuose priežastinio ryšio dėl autoįvykio nebuvo. Specialisto tvirtinimu, jei priešpriešiais būtų atvažiavęs krovininis automobilis, tai „Ford“ automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą būtų laikomas pažeidimu, tačiau, kadangi šiuo atveju važiavo motociklas, tai jam kelio pravažiavimui užteko. Motociklininko greitis tiesiogiai prieš susidūrimą buvo apie 70 km per val. Kai motociklas nukrito, motociklas judėjo, greitis turėjo būti truputį mažesnis nei 70 km per val. Jei motociklininkas būtų stabdęs abiem ratais, būtų buvę efektyviau – greitis būtų lėtėjęs tris kartus greičiau (t. 2, b. l. 87–88).

Tam, kad panaikintų tarp specialistų išvadų atsiradusius prieštaravimus, teismas paskyrė komisijinę eismo įvykio ekspertizę (t. 2, b. l. 89–90).

Ekspertizės akte Nr. 11–2935(11) ekspertai konstatavo, kad, „Nugriuvęs ant kairio šono motociklas slydo kelio važiuojamąja dalimi apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį. Motociklas priekiniu ratu atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Ford Galaxy“ priekinio bamperio kairį kampą ir priekinį kairį ratą.“ „Susidūrimo metu buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, dehermetizuotas priekinis kairys ratas ir dalinai pažeista šio rato pakaba. Taip pat susidūrimo metu buvo deformuotas motociklo „Yamaha FSZ 1000“ priekinis ratas bei sugadintos priekinės šakės. Nuo smūgio automobilis buvo atblokštas atgal, o motociklo judėjimo kryptis buvo pakeista į dešinę. Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., prieš sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą į sodybą, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha FSZ1000“, vairuojamam R. S.. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ1000“ judėjimui, t. y. šių reikalavimų Ž. P. nevykdė. Neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. būtų turėjęs techninę galimybę išvengi susidūrimo su motociklu „Yamaha FSZ 1000“. R. S. privalėjo važiuoti neviršydamas didžiausio leistino įvykio vietoje 90 km/h greičio, iškilus grėsmei eismo saugumui – priešinga kryptimi važiavusiam automobiliu „Ford Galaxy“ įvažiavus į jo eismo juostą – stabdyti savo vairuojamą motociklą „Yamaha FSZ1000“ bei tinkamai jį valdyti. Šių išvardintų reikalavimų R. S. neįvykdė. R. S., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km/h greičiu ir sureaguodamas stabdymui, būdamas tuo pačiu atstumu iki susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“ vietos, nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo su paminėtu automobiliu. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž. P. veiksmai, – sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, dalinai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sustojo joje, taip sudarydamas kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ 1000“, vairuojamo R. S. judėjimui, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Motociklo „Yamaha FSZ1000“ vairuotojo R. S. veiksmai, – važiuodamas nustatytu apie 98 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo Ž. P. veiksmai, – sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, dalinai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sustojo joje, taip sudarydamas kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusio motociklo „Yamaha FSZ 1000“, vairuojamo R. S. judėjimui, – techniniu požiūriu ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga“ (t. 2, b. l. 92–100).

Ekspertizės akto Nr. 11–2935(11) išvada iš esmės neprieštarauja specialisto išvadoms Nr. 11K–270(10) bei ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) eksperto V. P. konstatuotai išvadai, jog susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. P. veiksmai, nes artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos ir vykdydamas posūkio į kairę manevrą prieš priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Yamaha FSZ 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P. iš dalies išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir sudarė kliūtį motociklo judėjimui. Kad Ž. P. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, patvirtino ir liudytojai G. G., Ž. P., J. V., J. P..

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. G. parodė, kad įvykio dieną prieš ją važiavusio miniveno vairuotojas pradėjo stabdyti automobilį, parodė posūkį į kairę ir, pasiruošęs suktis, sustojo. Liudytoja parodė, kad minivenas kelio skiriamąją juostą buvo šiek tiek kirtęs, priekinis jo ratas buvo užvažiavęs ant ašinės linijos, tačiau pro likusį tarpą galėjo pravažiuoti ir vilkikas (t. 2, b. l. 83).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. P. parodė, kad motociklininkas pasirodė staiga, aplenkęs du priešais važiavusius automobilius, išvažiavęs į savo eismo juostą, pradėjo blaškytis, lyg ir slysti, motociklas ant asfalto virto šonu, atsitrenkė į jo brolio automobilio kairės pusės priekinį ratą (t. 2, b. l. 83).

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad įvykio metu jis važiavo krovininiame automobilyje „Mercedes“ kaip keleivis. Iš priekio atvažiavo automobilis „Ford Galaxy“, kuris ruošėsi sukti į kairę. Jų automobilį dideliu greičiu aplenkė motociklininkas ir iškart trenkėsi į automobilį „Ford Galaxy“. Atstumas nuo liudytojo automobilio iki automobilio „Ford Galaxy“ buvo apie 150 metrų. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas automobilį buvo šiek tiek pasukęs, pamatęs motociklininką, sustojo (t. 2, b. l. 84). Teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad įvykio metu vairavo krovininį automobilį „Mercedes“, važiavo 75–80 km per val. greičiu, kai jo automobilį aplenkė motociklininkas, kuris iškart guldė motociklą ir trenkėsi į „Ford Galaxy“ automobilį. Automobilis „Ford Galaxy“ nuo jo vairuojamo automobilio buvo už 100–150 metrų, jis ašinę liniją šiek tiek buvo kirtęs. Motociklininkas guldė motociklą grįžęs į savo eismo juostą, nes tikriausiai pamatė kliūtį. Automobilis „Ford Galaxy“ norėjo suktis, ar jis buvo sustojęs ar ne, liudytojas nematė, nes žiūrėjo į motociklą. Motociklininkas slydo kelio viduriu. Liudytojas abejojo, ar motociklas būtų galėjęs pravažiuoti nekliudydamas automobilio „Ford Galaxy“ (t. 2, b. l. 84–85).

Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad motociklininkas, aplenkęs automobilius, buvo grįžęs į savo eismo juostą. Liudytojos G. G. parodymai, jog tarpas pravažiavimui buvo labai didelis, galėjo pravažiuoti ir vilkikas, yra tik jos subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Krovininį automobilį „Mercedes“ vairavęs ir motociklininko kryptimi važiavęs liudytojas J. P. toks kategoriškas nebuvo. Jo nuomone, ir jam, prasilenkiant su automobiliu „Ford Galaxy“, galėjo tekti šiek tiek pasukti ir į kelkraštį.

Aplinkybė, kad automobilis „Ford Galaxy“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nustatyta neginčytinai. Ne daugiau kaip 60 cm išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą teisiamajame posėdyje pripažino ir specialistas dr. V. M..

Apeliaciniame teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. M. ekspertizės akto išvadą (akto Nr.11–2935(11), t. 2, b. l. 92) patvirtino ir parodė, jog esminis skirtumas tarp šios ir V. M. konsultacinės išvados yra toks, kad skirtingai nurodoma automobilio „Ford Galaxy“ sustojimo prieš įvykį vieta. Automobilio sustojimo vieta buvo nustatyta nustačius susidūrimo vietą. Susidūrimo vieta buvo nustatyta pagal eismo įvykio vietos fotografijose matomus duomenis, t. y. įvykio vietoje buvo užfiksuotas vienas gilus įbrėžimas – 1,2 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto motociklo važiavimo kryptimi, kairiau šio įbrėžimo, apie 0,4 metro, buvo matomas kitas platus, šviesus įbrėžimas ar kažkokia pašalinė medžiaga ant asfaltuotos kelio dangos. Kairiau pastarojo įbrėžimo buvo matyti lanko formos plati juodos spalvos neaiškios kilmės medžiagos žymė. Ši žymė yra lanko formos su nukrypimu, išgaubimu į kairę pusę. Buvo nustatyta, kad šią žymę galėjo palikti tik motociklo, slystančio ant kairio šono, priekinio rato padanga. Tuomet buvo padaryta išvada, kad minėtas platus įbrėžimas buvo paliktas šio motociklo kuro bako. Nustačius tai ir, atsižvelgiant į automobilio „Ford Galaxy“ išorinių sugadinimų pobūdį ir apimtį, buvo nustatytas transporto priemonių išsidėstymas ant kelio pločio. Taip buvo padaryta išvada, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas nuo važiuojamojo kelio dangos krašto buvo nutolęs 1,5 metro atstumu. Ekspertas V. M. patvirtino ir tai, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta nepakankamai gerai. Nebuvo užfiksuota daugelis paminėtų pėdsakų, kurie buvo matomi net fotografijose. Pagal išsiliejusius skysčius nustatyti, ar automobilis buvo išlindęs toliau, negalima. Pirma susiformuoja pėdsakas, o skystis teka arba neteka arba teka visomis kryptimis. Skysčiai išteka per ilgesnį laiko tarpą, pasidaro didesnė bala, užkloja atitinkamai didesnį plotą. Galėjo būti kilstelėtas automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas. Kadangi motociklas palindo po automobilio priekiniu kairiuoju kampu, motociklas buvo prispaustas, dėl to susiformavo ir paminėti pėdsakai, pagal kuriuos ir buvo nustatyta transporto priemonių susidūrimo vieta. Automobilio „Ford Galaxy“ paliktas rato pėdsakas nėra informatyvus. Eksperto tvirtinimu, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą savaime sukėlė grėsmę eismo saugumui, nes sudarė kliūtį motociklo judėjimui. Ar motociklininkas sureagavo tuo momentu, kai automobilis „Ford Galaxy“ jau buvo sustojęs, ar dar judėjo ir buvo sustabdytas prieš pat susidūrimą, ekspertinis tyrimas tokių aplinkybių nurodyti negali. Ekspertas nurodė, kad stabdymas yra tinkamas būdas vengti eismo įvykio. Kaip motociklas buvo stabdomas, ar vienu ratu, ar dviem ratais, nenustatyta, nes nerasta stabdymo dviem ratais pėdsako. Tačiau, eksperto nuomone, jei pėdsako nebuvo, tai nereiškia, kad nebuvo stabdoma kitu ratu, tiesiog tas ratas nebuvo užblokuotas. Skaičiuojant motociklo greitį buvo laikoma, kad stabdymas vyko dviem ratais. Ekspertas patvirtino, jog buvo nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilio priekinis kairysis kampas nuo važiuojamosios dalies buvo nutolęs 1,5 metro. Tai, jog priešpriešinių transporto priemonių pravažiavimui buvo paliktas 2,3 m tarpas, eksperto teigimu, prieštarauja ekspertizės akto išvadai. Per pravažiavimui paliktą tarpą motociklininkas pravažiuoti negalėjo, nebūtų pravažiavę ir tie automobiliai, kuriuos motociklininkas aplenkė. Pats mažiausias lengvasis automobilis yra 1,6 m pločio. Krovininiai automobiliai yra virš dviejų metrų pločio. Susidarė žymiai mažesnis tarpas pravažiavimui ta kelio puse, kuria važiavo motociklininkas. Ekspertui nekilo jokių abejonių, kad transporto priemonės susidūrė būtent dėl automobilio „Ford Galaxy“ išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Motociklo stabdymo pradžia buvo 1,2 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, motociklas stabdė įstrižai. Automobilio vairuotojas neturėjo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą iš viso, o jeigu įvažiavo, turėjo eismo juostą atlaisvinti. Motociklo pėdsakas prasideda 1,2 m–1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto. Nėra jokio pagrindo teigti, kad motociklas lenkimo manevrą, jeigu toks manevras buvo, atliko prieš pat stabdymą, motociklas buvo jau ištiesintas, važiavo iš esmės tiesiai. Po lenkimo motociklas spėjo grįžti į savo eismo juostą. Motociklo vairuotojas galėjo matyti, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis „Ford Galaxy“ įvažiavo į priešingą eismo juostą. Ekspertas nurodė, kad, jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, jis motociklo iki susidūrimo vietos vis tiek nebūtų sustabdęs. Greičio viršijimas nebuvo techniniu požiūriu susijęs priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu.

Ekspertas V. M. konstatavo, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis kampas nuo važiuojamojo kelio dangos krašto į priešpriešinę eismo juostą buvo nutolęs 1,5 m. Motociklas buvo jau ištiesintas, važiavo iš esmės tiesiai, nes aplenkęs automobilius, spėjo grįžti į savo eismo juostą, tačiau pagal nustatytą automobilio padėtį prieš eismo įvykį, per 1,5 m tarpą pravažiuoti motociklininkui buvo neįmanoma. Tai, jog motociklas važiavo jau savo eismo juostoje, patvirtino įvykį matę liudytojai G. G., Ž. P., J. P.. Iš ekspertizės akto Nr. 11–2935(11) bei eksperto paaiškinimo matyti, kad motociklo greičio viršijimas nebuvo techniniu požiūriu susijęs priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertas patvirtino, kad įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą – savaime kelią grėsmę eismo saugumui, nes taip buvo sudaryta kliūtis motociklo judėjimui, todėl abejonių, kad transporto priemonės susidūrė būtent dėl automobilio „Ford Galaxy“ išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, nekilo. Kad techniniu požiūriu motociklo apvirtimas prieš pat susidūrimą su automobiliu „Ford Galaxy“ nebuvo šio eismo įvykio kilimo sąlyga, ekspertizės akte Nr. 11K–208(11) patvirtino ir ekspertas V. P..

Apeliaciniame teismo posėdyje specialistas dr. V. M. taip pat patvirtino, kad skirtumai išvadose atsirado dėl to, kad skirtingai buvo interpretuota susidūrimo vieta, skirtingai buvo nustatyta, kurioje vietoje buvo automobilio „Ford Galaxy“ priekinis kairysis ratas susidūrimo su motociklu metu. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį yra pagrindas teigti, kad motociklas savo priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio priekinį kairįjį ratą. Motociklo buvo sulenktos priekinės šakės, o automobilio priekinis ratas buvo išverstas iš karto po smūgio, buvo pažeista pakaba, automobilis slydo atgal. 30 cm dėl dinaminio poveikio automobilis buvo atmetamas atgal, galbūt jis šiek tiek pasikėlė. Automobilio priekis buvo apkrautas maksimaliai. Vadinasi, susidūrimas įvyko ties ta vieta, kur jo specialisto išvadoje 3 puslapyje (t. 2, b. l. 54) mėlynomis rodyklėmis kreiva linija yra pažymėtas pėdsakas, kurį jis priskyrė užpakaliniam motociklo ratui.

Tiek ekspertizės akte Nr. 11–2935(11), tiek specialisto išvadoje MV 2011–54 nustatyta, kad automobilis nuo smūgio pajudėjo atgal. Ekspertas V. M. logiškai paaiškino, jog pagal išsiliejusius skysčius nustatyti, ar automobilis buvo išlindęs toliau, negalima. Pirma susiformuoja pėdsakas, o skystis teka arba neteka arba teka visomis kryptimis. Skysčiai išteka per ilgesnį laiko tarpą, pasidaro didesnė bala, užkloja atitinkamai didesnį plotą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog į priešpriešinę eismo juostą automobilis „Ford Galaxy“ buvo išvažiavęs. Imant už pagrindą specialisto dr. V. M. nuomonę, kad nuo motociklininko sureagavimo į susidariusią situaciją iki susidūrimo momento galėjo praeiti maždaug 2,5 sekundės, tokio laiko tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, kad galėtų išvengti susidūrimo, motociklininkui galėjo nepakakti. Motociklo vairuotojui R. S. vairuotojo teisės buvo išduotos 2008-07-08, tą dieną jis važiavo kitam nukentėjusiajam – K. B. – priklausančiu motociklu (t. 1, b. l. 111, 113). Matydamas, kad automobilis įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, motociklininkas galėjo nesuprasti, kad automobilis stovi ir ketina praleisti priešpriešiais atvažiuojančias transporto priemones, galėjo pagalvoti, kad automobilis pasiskubins tęsti judėjimą ir atlaisvinti eismo juostą. Todėl nesutikti su ekspertizės akte Nr. 11–2935(11) duota ekspertų išvada, kuri neprieštarauja ir ekspertizės akto Nr. 11K–208(11) išvadai, kad motociklininkas, „važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km per val. greičiu ir sureaguodamas stabdymui būdamas tuo pačiu atstumu iki susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“ vietos, nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo su paminėtu automobiliu,“ nėra pagrindo. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P., sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, iš dalies įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sustojo joje, taip sudarė kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusio motociklo judėjimui, o tai techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.