- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2K-247/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00233-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- Ž. P.
- Nukentėjusysis
- R. S., K. B.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato D. Ž. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pritaikius BK 75 straipsnį šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 68 straipsniu nuteistajam atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Iš Ž. P. priteista: nukentėjusiosioms R. S. (gim. 1960 m.) bei R. S. (gim. 1986 m.) po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 750 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti; nukentėjusiajam K. B. (B.) – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti; V. M. įmonei „Impulsana“ – 941,38 Lt proceso išlaidų atlyginimo.
Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteista: nukentėjusiajai R. S. (gim. 1960 m.) 11 732, 67 Lt turtinei ir 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. S.(gim. 1986 m.) – 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam K. B. – 15 853 Lt turtinei ir 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi nuteistojo Ž. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestas; pakeista pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo ir priteista: R. S. (gim. 1960 m.) iš AAS „Gjensidige Baltic“ 10 692, 67 Lt turtinei ir 2 877,33 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. S.(gim. 1986 m.) iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2 877,33 Lt neturtinei žalai atlyginti; K. B. iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2 877,33 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš Ž. P. priteista: R. S. (gim. 1960 m.) 20 754,67 Lt, R. S. (gim. 1986 m.) 20 754,67 Lt, K. B. 15 754,67 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. pripažintas kaltu už tai, kad sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2010 m. liepos 9 d., apie 21 val., Kretingos rajone, kelio Kretinga–Skuodas 4, 550 km, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 113, 161 punktų reikalavimus, t. y. sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam R. S. vairuojamam motociklui „Yamaha FSZ 1000“ (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė; šio eismo įvykio metu motociklo vairuotojas R. S. patyrė sužalojimus, nuo kurių mirė, o motociklo keleivio K. B. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. P. gynėjas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasaciniame skunde nurodoma apie apeliacinės instancijos padarytas išvadas vertinant įrodymus ir nustatant teisiškai reikšmingas nuteistąjį kaltinančias aplinkybes (dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti, priežastinio ryšio) ir teigiama, kad skundžiamoje nutartyje lakoniškai konstatuota, jog Ž. P. pažeidė KET 113, 161 punktų reikalavimus ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė kilusio eismo įvykio priežastis, tačiau nepasisakyta, ar jo veiksmai atitinka šias taisykles, o pirmosios instancijos teismui abejonių dėl jų pažeidimo iš esmės nekilo. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai sukonkretinti 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintose ir nuo 2003 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiose Kelių eismo taisyklėse (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768). Iš teismų praktikos matyti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai išreiškia dalį objektyviųjų BK 281 straipsnio sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30). Kelių eismo taisyklių 113 punkte nurodyta, jog pradedant važiuoti ir manevruoti reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešino eismo juostoje. KET 161 punkte, reglamentuojančiame važiavimą per sankryžas, nurodyta, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms. Pagal KET 3 punktą sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Pasak kasatoriaus, iš 2010 m. liepos 9 d. plano-autoavarijos vietos apžiūros protokolo priedo bei specialisto išvadų, ekspertizės akto matyti, kad ,,Ford Galxy“ nebuvo įvažiavęs į susikertančių važiuojamųjų kelio dalių plotą, o sustojo iki jo. Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, jog ,,Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. sustojo ir laukė, kad, praleidęs priešais atvažiuojančias transporto priemones, įsuktų į sodybą, o įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją - sodybą nėra sankryža, todėl jis negalėjo pažeisti KET 161 punkto, kuris nereglamentuoja eismo įvykio vietoje buvusios situacijos. Nuteistojo veiksmus kelyje įvykio metu reglamentavo KET normos, nustatančios važiavimo ir sukimo taisykles (tikėtina KET 106,111,114 punktai), tačiau jų pažeidimas Ž. P. neinkriminuotas. Kasatorius daro išvadą, kad Ž. P. nuteistas dėl eismo saugumo taisyklių, kurių nepažeidė ir kurių įvykio vietoje neturėjo pareigos laikytis, nes faktinės įvykio aplinkybės neatitinka inkriminuotų KET pažeidimų.
Nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir dėl to, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Ž. P. pažeidė KET 113 ir 161 punktų reikalavimus ir tai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Šis teismas motociklo vairuotojo R. S. padarytą KET 133 punkto reikalavimų pažeidimą - viršytą leistiną greitį įvertino kaip neturėjusį įtakos eismo įvykio kilimui. Nesutikdamas su tokiomis apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, kurių teisingumo apeliacinės instancijos teismas nepatikrino (nenustatinėjo priežastinio ryšio) ir taip neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kasatorius atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad priežastinio ryšio įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija). Nustatant būtinąją padarinių (eismo įvykio) kilimo sąlygą teismai turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo pažeidimus, bet ir kitus faktorius, priežastis, taip pat galėjusias turėti reikšmės padariniams atsirasti. Tai šioje byloje, kasatoriaus manymu, nebuvo padaryta, t. y. nevertinti ,,Yamaha FSZ 1000“ vairuotojo veiksmai ir jų ryšys su kilusiais padariniais, o Ž. P. KET pažeidimai, kurių jis objektyviai negalėjo padaryti, inkriminuoti formaliai. Pasak kasatoriaus, motociklo vairuotojo veiksmai išsamiau neanalizuoti, nes nekelta arba netirta versija, kad, be greičio viršijimo (KET 133 punkto), motociklininkas galėjo pažeisti KET 134, 140.4 punktų reikalavimus, nes galima daryti prielaidas, kad jis dėl patirties stokos, didelio greičio, neadekvačiai įvertinęs situaciją, po lenkimo manevro ėmė staigiai stabdyti, nors tai visiškai nebuvo reikalinga eismo saugumui. Kasaciniame skunde pateikiami galimi saugūs motociklą vairavusio asmens veiksmų, kurių šis turėjo imtis, variantai (greičio mažinimas neprarandant kontrolės, pasitraukimas į kelkraštį), nurodomos dvi nepriimtinos alternatyvos: motociklas griuvo ir tapo nevaldomas dėl ekstremalaus stabdymo praradus kontrolę arba motociklas buvo sąmoningai ,,paguldytas“, o tai ir buvo motociklo susidūrimo su stovinčiu automobiliu priežastis. Kasatorius nurodo, kad kita neįvertinta aplinkybė yra ta, jog tiesiame kelyje stovinti transporto priemonė (automobilis ,,Ford Galaxy“) buvo matoma mažiausiai kelių šimtų metrų atstumu ir motociklininkas turėjo galimybę ją stebėti. Tokiu atveju jis, įvertinęs automobilį kaip kliūtį, turėjo nedaryti lenkimo arba pamažu mažinti greitį bei manevruoti rikiuojantis arčiau dešiniojo krašto.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad neteisingų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą lėmė ir įrodymų vertinimo taisyklių - BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies esminiai pažeidimai. Kasatorius pažymi, kad vienas pagrindinių gynybos įrodymų – liudytojos G. G. parodymai, kurie buvo pakankami išteisinti Ž. P. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas dėl šios liudytojos parodymų iš viso nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas juos nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė kaip subjektyvius. Tuo tarpu G. G. – vienintelė mačiusi įvykį nuo pradžios iki pabaigos, buvusi arčiausiai įvykio vietos bei parodžiusi, kad pvz., ,,minivenas“ buvo šiek tiek kirtęs skiriamąją juostą ir pasukęs, tačiau nepravažiavęs, priekinis ratas ant ašinės linijos buvo labai nedaug užvažiavęs, o tarpas pravažiavimui – labai didelis. Kasatorius pažymi, kad šios liudytojos parodymai nuoseklūs, atitinka įvykio aplinkybes ir neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, o melagingų parodymų davimo ar suinteresuotumo faktai nenustatyti. Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo teiginys, kad liudytojos G. G. parodymai neparemti jokiais objektyviais duomenimis – nesuprantamas; be to, jei įvykio liudytojų parodymai ir skiriasi, tai galima paaiškinti tuo, jog kiti liudytojai iki įvykio nekreipė dėmesio į situaciją kelyje, buvo toliau nuo transporto priemonių susidūrimo vietos. Šioje situacijoje liudytojos G. G. parodymų patikimumas, išsamumas ir objektyvumas privalėjo būti patikrintas.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad trys specialistų išvados buvo nepalankios nuteistajam (jomis rėmėsi teismai), o viena – konsultacinė, jį teisinanti. Skunde išdėstomas šių įrodymų turinys, pabrėžiama eksperto V. M. pateikta konsultacinė specialisto išvada, pagal kurią motociklo ,,Yamaha FSZ 100“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ,,Ford Galaxy“, o šio automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu; eismo įvykio kilimo priežastis buvo motociklininko veiksmai jam nesuvaldžius motociklo ir apvirtus ant šono. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktu minėtų įrodymų (iš jų – 2012 m. kovo 16 d. komisijos ekspertizės aktu) vertinimu ir teiginiais apie tai, kad visi specialistai priėjo išvadą, jog automobilio ,,Ford Galaxy“ vairuotojas buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, todėl motociklininkas galėjo nesuprasti, kad automobilis stovi ir ketina praleisti priešpriešiais atvažiuojančias transporto priemones, o galėjo pagalvoti, kad automobilis pasiskubins tęsti judėjimą ir atlaisvinti eismo juostą. Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad teismo nutartis grįsta ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), o prielaidomis, spėliojant, ką galėjo galvoti vairuotojas. Tuo tarpu išvadas dėl priežastinio ryšio teismas privalėjo daryti tik nustatęs, kaip kelyje privalėjo elgtis motociklininkas, ar jo veiksmai buvę teisingi. Kasaciniame skunde pažymima ir tai, kad visus specialiuosius tyrimus atlikę ir išvadas pateikę ekspertai, apklausiami teisme, patvirtino, jog apžiūrint įvykio vietą ne visi duomenys, svarbūs nustatant eismo įvykio mechanizmą, užfiksuoti. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad (pagal teismų praktiką) turi būti įvertinta, ar ekspertui, specialistui pateikta išsami, pakankama ir kokybiška medžiaga, ar pateikti pradiniai duomenys teisingi ir visapusiški, koks taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas arba specialistas nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas ir pan. Kasatorius pabrėžia, kad teismui jokie įrodymai neturi išankstinės galios, esant prieštaringiems įrodymams jų vertinimas turi būti motyvuotas. Šioje byloje dėl ekspertams pateiktos medžiagos nepakankamumo nebuvo galima sureikšminti komisijos ekspertizės akto įrodomosios galios, o sprendžiant Ž. P. kaltės klausimą prerogatyvą teikti liudytojų, iš jų ir G. G. , parodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo, reikiamai nepatikrino bylos. Teismo nutartyje nepateikta motyvuotų atsakymų į šiuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir klausimus: nuteistasis objektyviai negalėjęs pažeisti jam inkriminuotų KET 113 ir 161 punktų, nes jo automobilis nestovėjo sankryžoje; nuosprendyje neteisingai nustatytas teisinis priežastinis ryšys (tai buvo pagrindinis argumentas dėl BK 281 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties nebuvimo Ž. P. veikoje); netinkamas įrodymų vertinimas remiantis komisijos ekspertizės akto išvadomis bei nepagrįstai atmetant konsultacinę išvadą. Pasak kasatoriaus, teismo nutartyje tik formaliai konstatuoti KET 113 ir 161 punktų pažeidimai, kurie esą techniniu požiūriu buvę pagrindinė kilusio eismo įvykio priežastis. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tik perrašė skundžiamo nuosprendžio teiginius, kurių dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė apeliacinio skundo argumentų apie tai, jog Ž. P. kaltu pripažintas nepagrįstai.
Atsiliepimu į nuteistojo Ž. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė prašo jį atmesti.
Prokurorės manymu, teismai išnagrinėjo bylą nepažeisdami BPK reikalavimų ir tinkamai taikydami baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti nuteistojo kasacinį skundą nėra pagrindų (BPK 369 straipsnis 2, 3 dalis). Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Ž. P. veika atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir sunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Apkaltinamajame nuosprendyje argumentuota, kodėl teismas remiasi būtent komisijos ekspertizės išvadomis ir nurodyta, kad šios ekspertizės rezultate išspręsti prieštaravimai buvę tarp pirmiau atliktos eismo įvykio ekspertizės ir kitų specialistų išvadų; taigi byloje įvertinti visi duomenys. Atsiliepime pažymima, kad komisijos ekspertizės aktu nustatyta, jog automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. pažeidė KET: suko į kairėje esantį įvažiavimą į sodybą ir iš dalies įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei sustojo, taip sudarydamas kliūtį eismo juostoje, kurioje priešinga kryptimi važiavo R. S. , vairavęs motociklą „Yamaha FSZ1000“. Šie pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą, tuo tarpu motociklo vairuotojo R. S. viršytas leistinas greitis neturėjo tam įtakos, nes ir važiuodamas neviršijant leistino greičio motociklininkas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“; ir atvirkščiai - automobilio vairuotojas, neįvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu „Yamaha FSZ 1000“. Taigi būtent dėl Ž. P. veiksmų - KET reikalavimų pažeidimų - žuvo motociklo vairuotojas R. S. ir buvo sunkiai sužalotas motociklo keleivis K. B.; Ž. P. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir motociklo vairuotojo žūties.
Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą apeliacinį skundą patikrino bylą, atliko įrodymų tyrimą ir priėmė nutartį, kurioje aptarė kiekvieną skunde nurodytą aplinkybę, pasisakė dėl priežastinio ryšio. Teismas įvertino specialistų bei ekspertizių išvadas, kuriose nurodyta, jog automobilis ,,Ford Galaxy“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o po smūgio pajudėjo atgal, tuo tarpu, jeigu būtų vadovaujamasi specialisto dr. V. M. nuomone, kad nuo motociklininko sureagavimo į susidariusią situaciją iki susidūrimo momento galėjo praeiti maždaug 2,5 sekundės, tai tokio laiko tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, kad galėtų išvengti susidūrimo, motociklininkui galėjo nepakakti. Ekspertizės akte Nr. 11-2935(11) pateikta išvada, kuri neprieštarauja ir ekspertizės akto Nr. 11K—208(11) išvadai, kad motociklininkas, važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km/h greičiu ir sureaguodamas - stabdydamas esant tam pačiam atstumui iki susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“ vietos, nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“, kurio vairuotojas Ž. P., sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodybą, iš dalies įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sustojo joje, taip sudarydamas kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusio motociklo judėjimui, o tai techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 113 ir 161 punktų reikalavimus, tai lėmė eismo įvykio kilimą. Prokuroro įsitikinimu, Ž. P. pagal 281 straipsnio 5 dalį nuteistas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Ž. P. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Ž. P. veikai netinkamai taikytas BK 281 straipsnis ir padaryta esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Šie teiginiai argumentuojami tuo, kad nuteistajam inkriminuotų KET 113, 161 punktų pažeidimų jis nepadarė, o ir negalėjo padaryti, nes susidariusioje eismo situacijoje nebuvo kertama kelių sankryža, tuo tarpu minėti KET punktai reglamentuoja eismą sankryžose. Pasak kasatoriaus, teismai nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl Ž. P. kaltės, priežastinio ryšio tarp jo, taip pat ir kito eismo dalyvio – motociklą vairavusio R. S. veiksmų ir kilusių padarinių. Įrodymų vertinimą (kaip pažeidžiantį BPK nustatytas taisykles) kasatorius kritikuoja teigdamas, kad teismai privalėjo remtis Ž. P. , jo nuomone, teisinančiais liudytojos G. G. parodymais ir gynybos pateikta konsultacine specialisto (eksperto) V. M. išvada, o ne kitų specialistų bei ekspertų išvadomis dėl eismo įvykio. Be to, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis (pasisakant dėl motociklo vairuotojo veiksmų) grįsta prielaidomis, o tai reiškia – ne teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o jo apeliacinis skundas neišnagrinėtas ir byla nepatikrinta, nes neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus (jie atmesti).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas patikrina teismų nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, ar jas nustatant nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius daugiausia tiesiog neigia teismų nustatytus faktus (dėl Ž. P.kaltės pažeidus KET reikalavimus, dėl priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių), nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, laikydamas nepriimtinais skundžiamuose sprendimuose išdėstytus motyvus, ir pateikia savą, vienpusišką bylos įrodymų vertinimo interpretaciją.
Kasacinio skundo teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir nurodytus BPK normų pažeidimus yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Tai, kad eismo įvykis įvyko kelių sankirtoje, Ž. P. pradėjus daryti posūkio manevrą iš važiuojamosios eismo juostos į kairėje esantį įvažiavimą (važiuojamąją dalį į sodybą), byloje nustatyta eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kitais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti ir išaiškinti nagrinėjamoje eismo situacijoje taikyti KET 113, 161 punktų reikalavimai, įpareigojantys vairuotoją įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą sukti taip, kad transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinėje eismo juostoje, kad sukdamas į kairę vairuotojas duotų kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę ir t. t. Tai, kad Ž. P. šiuos KET 113, 161 punktų reikalavimus pažeidė ir kad jo veiksmai, pažeidžiantys kelių transporto eismo saugumo taisykles, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir dėl jo kilusiais kitais BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytais padariniais, taip pat yra nustatyta. Šių aplinkybių nustatymą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Visų įrodymų patikimumą teismas įvertino išnagrinėjęs tiek Ž. P. kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas vertino ne tik nuteistojo, bet ir eismo įvykyje dalyvavusio (bei jo metu žuvusio) motociklo vairuotojo R. S. veiksmus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl eismo įvykio mechanizmo, jo kilimo (techniniu požiūriu) priežasčių bei sąlygų byloje buvo atlikti tyrimai bei ekspertizės (ekspertas V. P. ) ir gauti jų rezultatai – 2010 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada (Nr. 69-1-00233-10), 2011 m. gegužės 23 d. ekspertizės aktas (Nr. 11K-208); bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje Ž. P. gynėjo prašymu prie bylos pridėta jo pateikta V. M. įmonės 2011 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada, o teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši išvada prieštarauja minėtoms ankstesnėms specialisto ir eksperto išvadoms, siekdamas pašalinti prieštaravimus, paskyrė komisijos eismo įvykio ekspertizę (ekspertai V. M. , V. Š. ), kurią atlikus gautas 2012 m. kovo 16 d. aktas (Nr. 11-2935) su išvadomis. Be to, teisiamajame posėdyje buvo apklausti išvadas pateikę ekspertas V. P. , taip pat - V. M. . Įvertinęs šiuos teisme ištirtus įrodymus, taip pat įvykio liudytojų, iš jų – ir kasaciniame skunde paminėtos liudytojos G. G. parodymus, teismas konstatavo, kad eismo įvykį lėmė Ž. P. veiksmai, o motociklo vairuotojas R. S. , jei ir nebūtų viršijęs leistino greičio (važiuodamas 98 km/h greičiu vietoj 90 km/h), susidūrimo su nuteistojo vairuojamu automobiliu būtų neišvengęs.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nuteistojo gynėjo paduotą apeliacinį skundą (jame nurodyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir kasaciniame skunde), atliko papildomą įrodymų tyrimą (tenkindamas gynėjo prašymą) – apklausė eismo įvykio komisijos teismo ekspertizę atlikusį ekspertą V. M. , kuris paaiškino pateiktas išvadas, atsakė į proceso dalyvių klausimus, taip pat apklausė specialistą V. M. . Dar kartą įvertinęs visus liečiančius bylą įrodymus (ištirtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose), apeliacinės instancijos teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas dėl visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių įrodytumo (iš jų – ir susijusių su eismo dalyvio R. S. veiksmais kelyje) ir, be kita ko, nurodė, kodėl pirmiau minėtų specialistų ir ekspertų išvados (kuriomis rėmėsi abiejų instancijų teismai) patikimai patvirtina Ž. P. kaltę pažeidus KET 113, 161 punktų reikalavimus ir taip sukėlus eismo įvykį, bei kodėl specialisto V. M. išvada – atmestina, o liudytojos G. G. parodytos aplinkybės nėra teisinančios, bet netgi iš dalies atitinka kitų įvykio liudytojų (J. V. , J. P. ) parodymus apie eismo situaciją, kurioje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Taigi, nuteistojo (ir jo gynėjo) pateiktą versiją teismas argumentuotai paneigė kaip neatitinkančią tikrovės ir tai pagrindė teisme išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), o ne prielaidomis, kaip kad teigiama kasaciniame skunde. Teismo nutartyje taip pat nurodyti faktai, atskleidžiantys eismo įvykio situaciją, tiesioginį priežastinį ryšį būtent tarp Ž. P. veiksmų ir kilusių padarinių, o nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų ir bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir priimtoje nutartyje, atsakydamas į visus apeliacinio skundo argumentus, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Vien tai, kad teismas apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus (būtent tai iš esmės ir netenkina kasatoriaus), nereiškia, kad jų neišnagrinėjo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, šie teismų sprendimai pripažįstami teisėtais (BPK 384 straipsnis 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo Ž. P. gynėjo advokato D. Ž. kasacinį skundą.