- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-520-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07057-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- G. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gydymo išlaidų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui R. R. priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 350 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį; pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur sūnaus R. R. gydymo išlaidų.
2. 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, ieškovė prašo priimti patikslintą ieškinio dalį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir 2022 metais arba, kol tęsis R. R. gydymas ortodontiniais žandikaulio aparatais, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo bendravimo su dukra H. R. ir sūnumi R. R. tvarką, iki kol sūnui bus taikomas gydymas žandikaulio plėtimo aparatais, bet ne ilgiau nei iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje: a) G. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 20 val.; šeštadienį pasiimdamas vaikus 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą; sekmadienį pasiimdamas vaikus 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 18 val. grąžindamas į jų gyvenamąją vietą; b) G. R. pasiima pas save vaikus per Šv. Kūčias 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą; šv. Kalėdų pirmąją dieną, t. y gruodžio 25 d. G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina atgal į jų gyvenamąją vietą 19 val.; c) šv. Velykų pirmąją dieną G. R. pasiima vaikus pas save iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina atgal į jų gyvenamąją vietą 19 val.; d) G. R. bendrauja su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, pusę jų atostogų laiko, nuo pirmo atostogų šeštadienio, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 20 val.; e) G. R. bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu pirmąsias dvi vaikų vasaros atostogų savaites, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaikus 20 val. į jų gyvenamąją vietą; kitas dvi vasaros atostogų savaites mama praleidžia su vaikais; 5–6 atostogų savaitę G. R. leidžia laiką su vaikais ir t.t. Pagrindiniai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai:
2.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesutinka vykti į nepilnametį sūnų gydančią odontologijos kliniką, kad profesionalūs šios klinikos gydytojai išmokytų atsakovą įdėti ir išimti sūnui žandikaulio aparatus. Dėl šios priežasties sūnus negali likti nakvoti pas tėvą, nes aparatus reikia išimti du kartus per dieną, t. y. ryte ir vakare. Nemokėdamas elgtis su aparatais, tėvas gali juos ne tik sulaužyti, bet ir netinkamai įdėti. Sūnus pats dėl savo amžiaus nėra pajėgus ir negali to padaryti. Todėl ieškovė nesutinka, kad sūnus liktų nakvoti pas atsakovą ir būtų nesilaikoma gydytojų sudaryto gydymo plano, paskirto gydymo režimo. Kadangi sūnus, kol taikomas gydymas ortodontiniais žandikaulių aparatais, ir atsakovas nemoka jų įdėti ir išimti, negali likti nakvoti pas atsakovą, dukra taip pat kategoriškai atsisako be brolio nakvoti pas tėvą. Tarp ieškovės ir atsakovo kyla konfliktai, nes atsakovas primygtinai reikalauja, kad sūnus ir dukra atvyktų pas jį nakvoti, kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje. Įvertinus atsakovo nerūpestingą, neatsakingą, vaikų interesų nepaisantį elgesį, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė ieškovės prašymą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
3.2. Atsakovas nurodė, kad nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog galiojanti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka darytų neigiamą įtaką vienam ar abiem nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų; ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kokias konkrečias jos ar nepilnamečių vaikų teises pažeidžia galiojanti bendravimo tvarka. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą bendravimo tvarkos projektą. Ieškovės nurodyti duomenys yra subjektyvūs. Ieškovė pati pasirinko pasirašyti sutartį ir nurodyti, kad informacija apie sūnaus gydymą klinikoje nebūtų teikiama. Ji pati nusprendė nesidalyti informacija apie plokštelės pakeitimo procedūrą. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir visais įmanomais būdais stengiasi paveikti šalių nepilnamečius vaikus nutraukti bendravimą su tėvu arba jo visiškai atsisakyti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai naudotų tėvo valdžią, netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ir pan. Nesant tokių duomenų, maksimalus tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas negali ir neturi būti ribojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, jog ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, jog bylos šalių sūnus negali nakvoti pas atsakovą, nes vaikui yra taikomas gydymas, ir atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku; be to, kadangi sūnus negali nakvoti pas atsakovą, nakvoti negali ir dukra. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas nesutinka bendradarbiauti su ieškove ir nuvažiuoti į sūnaus gydymo įstaigą, kad profesionalūs šios klinikos gydytojai išmokytų atsakovą įdėti ir išimti sūnui žandikaulio aparatus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas domisi sūnaus gydymu: buvo susisiekęs su sūnaus gydymo įstaiga, domėjosi, kaip pasirūpinti sūnumi. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų telefoninių pokalbių ir šalių susirašinėjimų su gydymo įstaiga, ieškovė turi filmuotą medžiagą, kaip reikia tinkamai išimti ir įdėti sūnaus žandikaulio aparatus. Be to, matyti, jog plokštelės įdėjimo ir išėmimo procedūrą klinikoje vaizdo įrašu užfiksavo ne pati ieškovė, o jos mama, taigi vaiko gydymo įstaigos mokymuose tiesiogiai nedalyvavo ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Iš pačios ieškovės pateiktų odontologijos klinikos raštų nustatyta, kad ortodontinių aparatų atidavimo dieną pacientą atlydėjusiems suaugusiems ne tik yra parodoma, kaip įdėti / išimti aparatus, tačiau taip pat įteikiama instrukcija raštu, galima nufilmuoti aparatų įdėjimo / išėmimo eigą, be to, klinika 2022 m. kovo 29 d. pateikė atsakovui vaizdo medžiagą, kaip įdėti ir sukti plokštelę. Teismo vertinimu, siekdami geriausių vaiko interesų ir poreikių užtikrinimo, tėvai privalo tarpusavyje komunikuoti ir bendradarbiauti. Šiuo atveju ieškovė turėtų būti suinteresuota bendradarbiauti su atsakovu ir suteikti jam reikiamą (ieškovės turimą) informaciją ir medžiagą apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečio sūnaus gydymu (pvz., pateikti aparatų naudojimo instrukciją, ieškovės mamos nufilmuotą medžiagą). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas ir kad negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti jam paskirto gydymo režimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas domisi sūnaus gydymu, susisiekė su odontologijos klinika, gavo vaizdinę medžiagą dėl sūnaus naudojamų ortodontinių aparatų įdėjimo / išėmimo. Be to, šiuo atveju visiškai neaišku ir ieškovė nepagrindė, kodėl nakvoti pas atsakovą negalėtų bylos šalių nepilnametė dukra.
4.2. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria, nesuteikia teisinio pagrindo riboti bylos šalių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, nei yra nustatyta teismo sprendimu.
4.3. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ar teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškovė nurodo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė taip pat nebuvo nuvykusi (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo gydytojos mokymuose, kaip išimti / įdėti ortodontinius aparatus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė gydymo įstaigos mokymuose tiesiogiai nedalyvavo. Priešingai, ortodontinių aparatų sūnui įdėjimo dieną ieškovė pati lankėsi klinikoje, išklausė gydytojos instruktažą, gydytojos prižiūrima įdėjo ir išėmė sūnui aparatus.
5.2. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad sūnui yra taikomas ortodontinis gydymas, jis nešioja ortodontinius aparatus, kuriuos reikia išimti ir įdėti kiekvieną dieną ryte ir vakare. Kaip nurodyta 2022 m. kovo 28 d. klinikos rašte Nr. 8, vaikas ortodontinių aparatų pats neišsiima ir neįsideda. Klinikos 2022 m. kovo 31 d. rašte Nr. 9 nurodyta, kad, nepaisant to, jog tėvams yra pateikiama vaizdo medžiaga, kito vizito metu gydantis gydytojas prašo, kad tėvai patys pademonstruotų kaip išima / įdeda aparatus, tik po tokios gydytojos patikros galima vertinti, ar suaugęs asmuo tinkamai apmokytas. Teismas šių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų neįvertino. Atsakovas į gydymo įstaigą nevyko, nors ieškovė ir gydymo įstaiga ne kartą ragino atsakovą nuvykti į kliniką kartu su sūnumi.
5.3. Be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo turinio, ieškovė sutinka, kad tėvas matytųsi ir bendrautų su vaikais, tačiau, kol sūnus nešioja žandikaulio aparatus, o atsakovas nėra gydymo įstaigos apmokytas jų įdėti / išimti, vaikai negali likti pas tėvą nakvoti. Taigi ne ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu, o atsakovas, nepaisydamas vaikų interesų ir net nenurodydamas priežasčių, nenuvyksta į vaiką gydančią kliniką.
5.4. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas domisi sūnaus gydymu, buvo susisiekęs su gydymo įstaiga ir domėjosi, kaip pasirūpinti sūnumi, tačiau akivaizdu, kad toks atsakovo domėjimasis yra paskatintas to, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo rūpestį ir ieškovės nesuinteresuotumą bendradarbiauti ne tik prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms, bet ir logiškai nepaaiškinama. Siekdama apsaugoti sūnaus sveikatą ir užtikrinti sklandžią paskirto gydymo eigą, tačiau išsaugoti vaikų ir tėvo ryšį ir neatimti galimybės bendrauti, ieškovės prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas maksimaliai galėtų bendrauti su vaikais, išskyrus nakvynę pas atsakovą, nes tokia tvarka geriausiai atitiktų vaikų interesus ir nepažeistų nei tėvo, nei vaiko teisių.
5.5. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad teismui neaišku ir ieškovė nepagrindė, kodėl nakvoti pas atsakovą negalėtų bylos šalių nepilnametė dukra. Tarp šalių vaikų yra stiprus dvasinis ryšys, vaikai myli vienas kitą, visada ir visur ieškovė vyksta kartu su abiem vaikais. Ieškovė neturi galimybės ir niekada nevers savo vaikų per prievartą vykti nakvoti pas tėvą – nei abiejų, nei po vieną. Šalių dukters prievartinis atskyrimas nuo brolio visam savaitgaliui prieštarautų vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, būtų žalingas jų vystymuisi. Vaikai kartu gyvena nuo gimimo, yra panašaus amžiaus, jiems labai svarbu būti kartu ir bendrauti vienam su kitu, todėl, atskyrus sesę ir brolį, būtų pažeisti abiejų vaikų interesai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir neanalizavo.
5.6. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik dėl to, kad atsakovas į kliniką nevyko, nors ne tik ieškovės, bet ir gydytojų buvo raginamas mokytis išimti / įdėti sūnui žandikaulio aparatus. Atsakovo elgesys niekaip nesiderina su pareiga rūpintis vaiko sveikata, priešingai, ieškovės nuomone, yra kenksmingas ir žalingas vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą: odontologijos klinikos 2022 m. balandžio 8 d. raštą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo ir išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos su atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą.
8. Šioje byloje ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
9. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui R. R. priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 350 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį; pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur sūnaus R. R. gydymo išlaidų. 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, ieškovė prašo priimti patikslintą ieškinio dalį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir 2022 metais arba, kol tęsis R. R. gydymas ortodontiniais žandikaulio aparatais, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo bendravimo su dukra H. R. ir sūnumi R. R. tvarką prašyme nurodytu būdu, iki kol sūnui bus taikomas gydymas žandikaulio plėtimo aparatais, bet ne ilgiau nei iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
10. Iš esmės pagal ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką vaikai bendrautų su tėvu kas antrą savaitgalį, tam tikromis švenčių ir atostogų dienomis be galimybės likti pas tėvą nakvoti, t. y. vaikai kiekvieną bendravimo dieną tam tikrą valandą būtų paimami iš jų gyvenamosios vietos ir tam tikrą valandą parvežami atgal į jų gyvenamąją vietą. Ieškovė prašymą grindžia tuo, jog sūnui taikomas ortodontinis gydymas žandikaulio plėtimo aparatais, juos reikia įdėti ir išimti kiekvieną dieną ryte ir vakare, o atsakovas su gydymo įstaiga nebendradarbiauja ir nėra gydytojos tiesiogiai apmokytas aparatų išimti ir įdėti, todėl gali pakenkti sūnaus sveikatai. Ieškovė taip pat teigia, jog tarp vaikų yra glaudus emocinis ryšys, dukra atsisako be brolio nakvoti pas tėvą, atskyrus vaikus, jiems būtų padaryta psichologinės žalos. Taigi iš esmės ieškovės prašymas pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką sąlygotas sūnui taikomo ortodontinio gydymo ir, kaip teigia ieškovė, atsakovo negebėjimo tinkamai sūnumi šiuo klausimu pasirūpinti.
11. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinybė užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
13. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaikui garantuojamų teisių yra jo teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog, nors ieškovė nurodo, kad atsakovas nesutinka bendradarbiauti su ieškove ir nuvažiuoti į sūnaus gydymo įstaigą, kad profesionalūs šios klinikos gydytojai išmokytų atsakovą įdėti ir išimti sūnui žandikaulio aparatus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas domisi sūnaus gydymu: buvo susisiekęs su sūnaus gydymo įstaiga, domėjosi, kaip pasirūpinti sūnumi. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų telefoninių pokalbių ir šalių susirašinėjimų su gydymo įstaiga medžiagos, ieškovė turi filmuotą medžiagą, kaip reikia tinkamai išimti ir įdėti sūnaus žandikaulio aparatus. Pirmosios instancijos teismas iš pačios ieškovės pateiktų odontologijos klinikos raštų nustatė, kad ortodontinių aparatų atidavimo dieną pacientą atlydėjusiems suaugusiems asmenims ne tik parodoma, kaip įdėti / išimti aparatus, tačiau taip pat įteikiama instrukcija raštu, galima nufilmuoti aparatų įdėjimo / išėmimo eigą. Ne mažiau svarbu tai, jog klinika 2022 m. kovo 29 d. taip pat ir atsakovui, jam šiuo klausimu pasikreipus į kliniką, pateikė vaizdo medžiagą, kaip įdėti ir sukti plokštelę. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovas nebendradarbiauja su sūnų gydančia kliniką.
15. Konstatavus, jog byloje nustatytas atsakovo bendradarbiavimo su klinika faktas, iš esmės lieka įvertinti tik ieškovės argumentą, jog atsakovas gali pakenkti sūnaus sveikatai, nes tiesiogiai nebuvo apmokytas įdėti ir išimti žandikaulio aparatų. Šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. balandžio 8 d. odontologijos klinikos raštą, kuriame nurodyta, jog atsakovas nė karto nebuvo atvykęs į kliniką, o apmokyti, kaip teisingai naudotis aparatais, gali tik gydantis gydytojas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodomi argumentai nėra pakankami išvadai, jog dėl nepakankamo bendradarbiavimo su klinika atsakovas gali pakenkti sūnaus sveikatai. Kaip jau konstatuota, atsakovas su klinika bendrauja, gavo filmuotą vaizdo medžiagą dėl naudojimosi aparatais tvarkos. Svarbu įvertinti ir tai, jog, pagal bylos duomenis, atsakovo pateiktus į bylą 2022 m. gegužės 9 d., atsakovas su klinika bendrauja, konsultuojasi dėl sūnaus gydymo režimo. Kaip matyti iš atsakovo ir klinikos susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio, atsakovas 2022 m. balandžio 13 d. klinikos teiravosi, kada bus kitas sūnaus vizitas, nurodo, jog planuoja atvykti, kad būtų apmokytas, kaip naudoti plokštelę. Atsakovas buvo informuotas apie vizito laiką: nurodyta, jog kitas vizitas numatytas gegužės 2 d. 2022 m. gegužės 2 d. laiške klinikai atsakovas nurodo, jog prašo klinikos raštu patvirtinti, kad lankėsi klinikoje dėl sūnaus plokštelės priežiūros mokymų; mokymai neįvyko, nes sūnus į vizitą atvežtas nebuvo, atsakovo niekas apie tai neinformavo; taip pat atsakovas pasiteiravo dėl kito vizito laiko. Klinika informavo, kad kitas vizitas numatytas gegužės 19 d. Nors šie įrodymai pirmosios instancijos teismui pateikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano esant būtina juos įvertinti, nes šie įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas domisi sūnaus gydymu, kontaktuoja su odontologijos klinika. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo aspektu teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai, jog atsakovas daugiau iniciatyvos pradėjo rodyti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Priežastys, kurios paskatino atsakovą aktyviau domėtis sūnaus gydymo procesu, nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi tokios teisinės reikšmės kaip aplinkybės, reikšmingos fakto, ar atsakovas bendradarbiauja su gydymo įstaiga, nustatymui.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo veiksmai domintis savo sūnaus gydymo eiga pakankami. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, siekdami geriausių vaiko interesų ir poreikių užtikrinimo, tėvai privalo tarpusavyje komunikuoti ir bendradarbiauti. Šiuo atveju ieškovė turėtų būti suinteresuota bendradarbiauti su atsakovu ir suteikti jam reikiamą (ieškovės turimą) informaciją ir medžiagą apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamečio sūnaus gydymu (pvz. pateikti aparatų naudojimo instrukciją, ieškovės mamos filmuotą medžiagą). Akcentuotina, jog šalys turi veikti kartu, bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą sūnaus gydymo režimo laikymąsi, dalytis turima informacija, patarimais. Tik taip sūnui bus užtikrinta sveika gyvenimo aplinka ne tik fizine, bet ir psichologine prasme.
18. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog plokštelės įdėjimo ir išėmimo procedūrą klinikoje vaizdo įrašu užfiksavo ne pati ieškovė, o jos mama, taigi vaiko gydymo įstaigos mokymuose tiesiogiai nedalyvavo ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, pateikdama klinikos raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovė buvo atvykusi į kliniką ir buvo gyvai apmokyta įdėti / išimti aparatus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios faktinės aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą: šiuo atveju laikina bendravimo tvarka ieškovė siekia apriboti vaikams galimybę vykti pas atsakovą su nakvyne, nes atsakovas, ieškovės teigimu, negali užtikrinti tinkamos sūnaus gydymo eigos; taigi esminis aspektas yra faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo gebėjimu / negebėjimu tinkamai pasirūpinti sūnumi, nustatymas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams ir kad negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti jam paskirto gydymo režimo. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovas susisiekė su odontologijos klinika, domisi sūnaus gydymu, planuojamų vizitų datomis, nurodo ketinantis atvykti į kliniką, kad būtų apmokytas įdėti / išimti aparatus, gavo vaizdinę medžiagą dėl sūnaus naudojamų ortodontinių aparatų įdėjimo / išėmimo.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovės nurodomi motyvai dėl to, jog reikėtų pakeisti ir atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, nepakankami. Apeliacinės instancijos teismas neneigia tarp šalių vaikų egzistuojančio glaudaus tarpusavio ryšio, tačiau neturi pagrindo teigti, jog šalių dukra patirtų psichologinę žalą, jei liktų nakvoti pas tėvą be brolio. Ieškovė nurodo, jog neverstų dukters važiuoti pas tėvą be brolio. Teismas pažymi, jog ieškovė, taip pat ir atsakovas, turi dėti pastangas, kad užtikrintų stabilų vaikų emocinį ryšį su abiem tėvais. Geriausi vaiko interesai apima jo teisę būti auklėjamam ir auginamam abiejų tėvų, nors ir gyvenančių skyriumi. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, siekiant apriboti vaikams ir atsakovui galimybę bendrauti nepertraukiamai pakankamą laiko tarpą (pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovas vaikus pasiimtų iš namų ir parvežtų namo kiekvieną kas antro savaitgalio dieną tris dienas iš eilės be galimybės likti pas tėvą nakvoti), kad atsakovui būtų suteikta galimybė pasirūpinti ir tam tikra dalimi vaikų buities, ir taip būtų užtikrintas glaudaus, stabilaus, pasitikėjimu grįsto ryšio tarp tėvo ir vaikų formavimasis, neatitinka vaikų interesų gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje.
21. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nustatyta 2019 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas galės įvertinti, ar yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų konstatuota būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitokią vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu. Iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė pakankamais duomenimis nepagrindė būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y., jog vaikų teisės šiuo metu yra pažeidžiamos, ir laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymas atitiktų geriausius vaikų interesus.
23. Įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje netenkindamas prašymo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, jog yra būtina imtis skubių priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nėra nustatyta, kad tėvo elgesys keltų grėsmę vaikų interesams. Preliminariai vertinant bylos aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti jo nurodytą laikinąją apsaugos priemonę.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.