- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-204-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-204-755/2018
teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04018-2017-6
2018 m. kovo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5060-837/2017 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, iš atsakovo V. K. priteisti išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį, atsakovui priteisti jam priklausančias transporto priemones bendros 2 450 Eur vertės.
2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl to, jog šalys nuo 2013 m. gyvena skyrium, santykiai nutrūko, nebėra dvasinio ryšio ir artimumo, bet kokie ryšiai tarp sutuoktinių nutrūkę ir tikimybės, kad jie gali būti atkurti, nebėra. Nepilnametis sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), lieka gyventi su ja. Vaiko išlaikymui reikia apie 200 Eur kas mėnesį. Bendrą turtą sudaro 2 450 Eur vertės atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), tarp V. K. ir J. K., dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo J. K. paliko pavardę „K.”, V. K. – „K.“. Nustatė nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamąją vietą su motina J. K.. Priteisė iš V. K. nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2017 m. gegužės 10 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavesdamas tvarkyti J. K.. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi, gyvenančiu atskirai, gali matytis ir bendrauti be apribojimų. Priteisė V. K. asmeninės nuosavybės teise: automobilį AUDI A4 AVANT, valst/Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės; automobilį VW TRANSPORTER, valst/Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės; priekabą AP 0,3, valst/Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.
4. Teismas nustatė, kad J. K. ir V. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaityta Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. Santuokoje nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgyta, atsakovo vardu yra registruoti automobiliai AUDI A4 AVANT, 800 Eur vertės, VW TRANSPORTER, 1 500 Eur vertės ir priekaba AP 0,3 150 Eur vertės.
5. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ilgo jų gyvenimo atskirai, santykių nutrūkimo ir šalių atitolimo, šeiminių santykių nebuvimo. Visa tai sąlygojo, kad atitrūkimas tarp sutuoktinių vis gilėjo ir sukėlė šeimos krizę. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laikė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka jo interesus: vaikas ilgą laiką yra auklėjamas, prižiūrimas ir išlaikomas ieškovės, jis išreiškė norą gyventi su motina, abu gyvena ieškovės motinai priklausančiame name su patogumais, yra tinkamos buitinės sąlygos auginti ir auklėti vaiką. Konstatavo, kad ieškovės prašomas išlaikymas atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius, jos nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra pagrįstos, protingo dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Mano, jog jo nedalyvavimas 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje turėtų būti pripažintas pateisinamu. Nelauktai 2017 m. rugsėjo 29 d. jis turėjo darbo reikalais išvykti į Vokietiją. Jokios galimybės apie tai informuoti teismą neturėjo. Išvyko tikėdamasis suspėti grįžti iki posėdžio, norėjo jame dalyvauti, nes niekada nesiekė santuokos nutraukimo su ieškove, o ir dabar yra įsitikinęs, jog šeimą galima išsaugoti.
8. Teigia, jog byla išnagrinėta netinkamai, formaliai, pažeidžiant jo teises bei interesus, teismas pasielgė nehumaniškai, neskirdamas laiko šalims susitaikyti. Mano, kad ieškovė savo ieškinį palaikė,nes buvo susijaudinusi,veikė impulsyviai,galimai nevisiškai tinkamai įvertindama santuokos nutraukimo pasekmes tiek šeimai, tiek kiekvienam jos nariui.
9. Nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nepagrindė šios sprendimo dalies motyvais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tikrąją tėvo turtinę padėtį. Jis išlaikymą vaikui teikia reguliariai geranoriškai bei daug didesniu mastu.
10. Teigia, jog teismas padarė procesinį pažeidimą, kadangi teismo posėdyje nedalyvavo jo sūnus, kai CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas vaiko dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame jis turi būti išklausytas tiesiogiai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame dėstomi teiginiai neturi sąryšio su skundžiamu teismo sprendimu, iš apeliacinio skundo turinio negalima suprasti apelianto reikalavimų esmės, neaišku, kokia dalis sprendimo jam yra nepriimtina, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
15. Apeliantas, grįsdamas savo teiginį dėl negalėjimo dalyvauti 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, kartu nebuvimą tuo metu Lietuvoje, pateikė teismui gyvenamosios patalpos nuomos sutarties už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 6 d. nuorašą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktais dokumentais, pažymi, kad apelianto nurodoma sutartis iš esmės naujų aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos byloje, neįrodo, be to yra pateikta neišversta į lietuvių kalbą (kaip tai nustatyta CPK 113 straipsnio 3 dalyje). Atsižvelgdamas į tai, kad teismas analizuoja, tiria ir teisiškai reikšmingais bylai vertina tuos šalių pateiktus faktinius duomenis, kurie yra leistini (pateikti užsienio kalba dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą), apeliacinės instancijos teismas pateiktą dokumentą atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliantas teigia, jog nelauktai 2017 m. rugsėjo 29 d. teko išvykti į Vokietiją darbo reikalais – sutaisyti langų apsaugines žaliuzes bei permontuoti kai kuriuos gyvenamojo namo langus; apie tai, kad staiga reikia išvykti, sužinojo tik 2017 m. rugsėjo 29 d., todėl neturėjo jokios galimybės informuoti teismo; išvyko tikėdamasis suspėti grįžti iki teismo posėdžio dienos (2017 m. spalio 4 d.). Teisėjų kolegija šių paaiškinimų nelaiko svarbiomis, pateisinančiomis atsakovo neatvykimą į teismo posėdį priežastimis. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Visų pirma, apeliantas nepateikė įrodymų apie savo išvykimą. Antra, žinant faktą apie paskirtą teismo posėdį, nelogiška, jog nebūtų galimybės apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis informuoti bent telefonu. Toks nepateisinamas atsakovo elgesys rodo jo pasyvumą, neatsakingumą.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nedalyvavo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. parengiamajame teismo posėdyje, kai teismas prieš tai vykusiame 2017 m. rugpjūčio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje nutarė skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį būtent atsižvelgdamas į tai, kad šalys mato galimybę santuoką nutraukti bendru sutarimu. Šiuo aspektu kritiškai vertintini apelianto argumentai, neva teismas buvo paskyręs terminą sutuoktiniams susitaikyti, taip pat jo siekiu išsaugoti šeimą. Kaip matyti, ieškovė viso proceso metu ieškinį palaikė nereikšdama dėl to abejonių, kadangi šalių santuoka jau seniai iširusi, faktinių santuokinių ryšių nėra, todėl galimybių atkurti santuokinius ryšius nėra. Tokią pat poziciją ji pakartojo atsiliepime į skundą. Priešingai apelianto argumentui, teismas nepažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi, kaip minėta, terminas sutuoktiniams susitaikyti paskirtas nebuvo, o byla nesustabdyta.
18. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas, nustatydamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nepagrindė šios sprendimo dalies motyvais, nes byloje nėra duomenų apie tikrąją tėvo turtinę padėtį. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, į šiuos kriterijus atsižvelgė. Tuo tarpu apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie „tikrąją“ savo turtinę padėtį nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nedetalizuoja vaiko poreikių, neginčija priteistos materialinio išlaikymo sumos dydžio. Todėl, įvertinus visa tai, sutiktina, jog ginčo atveju priteistas materialinis išlaikymas atitinka atsakovo turtinę padėtį ir yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat kelia kausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vaiko teisę būti išklausytam teisme (CPK 380 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, teigdamas, kad sūnus teismo posėdyje nedalyvavo.
20. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių nepilnametis vaikas savo požiūrį dėl gyvenamosios vietos ir santykių su tėvais išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 23).Nepilnametis vaikas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nori gyventi su mama, su tėčiu nori bendrauti. Teismas šiuos paaiškinimus tyrė ir vertino, pripažino pakankamais vaiko požiūriui atskleisti, todėl sprendė, kad vaiko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas.
22. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad vaikas byloje nebuvo išklausytas – priešingai, vaiko pateikti paaiškinimai teismo buvo įvertinti. Akivaizdu, kad poreikio apklausti vaiką teismo posėdyje nebuvo, nes jo paaiškinimai buvo išdėstyti raštu, to pakako vaiko požiūriui atskleisti, juolab kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepriėmė vaiko interesams priešingo ar vaiko pozicijos nepaisančio sprendimo dėl jo gyvenamosios vietos. Be to, byloje buvo įvertinta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl šio aspekto (b. l. 21, 22). Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškinosi ginčo klausimą, vertindamas tiek rašytinius vaiko paaiškinimus, pateiktus byloje, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, t. y. rėmėsi visų byloje surinktų įrodymų visuma ir juos vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų. Tokiu būdu, negalima spręsti, kad teismas būtų pažeidęs CPK ir CK normas.
23. Kiti apelianto pastebėjimai dėl „Swedbank“, AB pavadinimo rašymo vertintini kaip neturintys įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybės, išsamiai pasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi, nėra pagrindo keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. teismo sprendimą apelianto V. K. nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą J. K. sumokėjo 200 Eur (b. l. 72). Šių išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš V. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.