Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1229-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
2A-1229-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10647-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas
DNSB „Ukmergės“
Atsakovas
A. Š., L. G. Š.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1229-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10647-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) L. G. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo DNSB „Ukmergės“ ieškinį atsakovams A. Š. ir L. G. Š. dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas ieškovo DNSB „Ukmergės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigoti atsakovus A. Š. ir L. G. - Šuksterienę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti jiems priklausančią garažo patalpą, esančią name Ukmergės g., Vilniuje, garažo bokso Nr. G-2, unikalus Nr., į pirminę padėtį, kad šios patalpos visos statybinės konstrukcijos (sienos, vartai) atitiktų VĮ Registrų centras rūsio plane, sudarytame 2002-11-15 pagal kadastro matavimo duomenis, užfiksuotą padėtį.

Nurodė, kad atsakovai namo bendrojo naudojimo dalyje atliko statybinius konstrukcinius pakeitimus, kurie nėra suderinti su kitais namo bendraturčiais, nėra atvaizduoti registro planuose, nėra įregistruoti, faktiškai atsakovai yra užėmę daugiau patalpų ploto nei jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tai pažeidžia kitų bendraturčių teises. Atsakovams buvo siūloma arba išsipirkti, arba išsinuomoti užimtus bendrojo naudojimo plotus, tačiau jie tik žadėjo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, tačiau iki šiol nieko nebuvo padaryta. Tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidžia kitų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, todėl jie siekdami apginti kitų garažų bendraturčių teises pagal Bendrijos įstatuose nustatytą tvarką kreipiasi į teismą tam kad įpareigoti atsakovus atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

A. L. G. ir A. Š. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovo reikalavimai neatitinka susiklosčiusių faktinių teisinių santykių tarp gyvenamojo namo Ukmergės g., Vilniuje, patalpų savininkų dėl požeminių garažų ir greta jų esančių bendro naudojimo patalpų naudojimo, dėl to ieškovo ieškinys nėra nei teisėtai, nei faktiškai pagrįstas, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jie iki šiol nei iš vieno daugiabučio namo, esančio Ukmergės g., Vilniuje, požeminio garažo patalpų savininkų nėra tekę gauti pastabų ar pretenzijų dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, jų patalpos buvo įgyjamos teisėtai iš teisėto jų buvusio savininko. Negyvenamoji patalpa-garažas G-2, buvo jų teisėtai įgyta ir yra teisėtai naudojama. Dėl šios priežasties nesuprantami ieškovo keliami reikalavimai dėl pagalbinių patalpų naudojimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad ieškovas savo teisės kreiptis į teismą dėl bendrojo naudojimo patalpų tvarkos nustatymo pateikė 2011-03-10 DNSB „Ukmergės“ valdybos nutarimą, nors pagal DNSB „Ukmergės“ įstatų 37 punktą bendrijos valdybai nėra suteiktos teisės spręsti klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų valdymu ir naudojimu (b.l.58-64).

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai, faktiškai pripažįsta jog pažeidė pirminiuose planuose esantį patalpų išdėstymą šoninių ir bendro naudojimo patalpų sąskaita. Teismas nurodė, jog naudojimosi bendru turtu tvarka turi būti apspręsta rašytine forma, nustatyta tvarka. Tačiau tokių duomenų, kad tai būtų padaryta, byloje nėra. Teismas taip pat nustatė, kad byloje esantys dokumentai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo namo bendrojo naudojimo patalpose atlikti statybiniai konstrukciniai pakeitimai nėra suderinti su kitais namo bendraturčiais, nėra užfiksuoti VĮ Registrų centras planuose ir nėra nustatyta tvarka įregistruoti. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovai faktiškai yra užėmę ir naudojasi didesniu bendro naudojimo patalpų plotu, nei jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, jog iš pateiktų brėžinių ir fotonuotraukų akivaizdu, kad atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų - garažų priekinės sienos ir vartai yra perkelti iš plane pažymėtų vietų į bendrojo naudojimo patalpas. Toks statybinių konstrukcijų (sienų) perkėlimas/sumūrijimas bendrojo naudojimo patalpose nebuvo įstatymų nustatyta tvarka suderintas su kitais namo bendraturčiais. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų atlikta patalpų pertvarkymas negali būti laikomas teisėtu bei vertinamas kaip savavališkas statinio suformavimas. Atsakovai naudojasi faktiškai savavališkai suformuota padidinta patalpa, kiti namo bendraturčiai šia patalpos dalimi naudotis negali. Savavališkai pastatytos šios patalpos statybinės konstrukcijos (esamos sienos pratęsimas į pravažiavimą, nauja siena su vartais) trukdo naudotis ir neatitverta bendrojo naudojimo patalpos dalimi pravažiavimu, nes, tikėtina, sumažina apžvalgos ratą, dėl išsikišusio kampo toje vietoje gali būti sunkiau manevruoti automobiliu. Teismas taip pat nurodė, jog nustačius neteisėtą bendrojo naudojimo objektų naudojimo faktą, valdyba, kaip kolegialus bendrijos valdymo organas, turi teisę ir pareigą imtis priemonių teisės pažeidimui nutraukti, tame tarpe konstatuoti galimą esamą pažeidimą, reikalauti jį pašalinti, reikalui esant – kreiptis į teismą

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (atsakovai) A. Š. ir L. G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog susitarimas dėl bendrojo naudojimo patalpų turi būti sudarytas rašytine forma, neįvertino, jog teisinis reglamentavimas nedraudžia tokį susitarimą pasiekti konkliudentiniais veiksmais ir neatsižvelgė į apeliantų pateiktus argumentus bei juos patvirtinančius įrodymus dėl nustatytos bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, t.y. neįvertino tikrosios garažo bendraturčių valios ir susiklosčiusios faktinės padėties naudojant garažo naudojimo patalpomis. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė materialinės tesės normas, reglamentuojančias reikalavimus sutarčių formai, o tai lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Taip pat nurodė, jog teismas netinkamai paskirtė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas turėjo įrodyti, kad tarp daugiabučio namo bendraturčių nebuvo susitarimo dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Tačiau ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp bendratručių nėra susitarimo dėl garažo patalpų naudojimosi tvarkos, nepateikė t.y. jis nepagrindė reikalavimo teisės pagal LR CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str 1 d., o pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą į tai neatsižvelgė. Pažymėjo, jog bendro naudojimo patalpų dalis dėl kurios yra kilęs ginčas yra naudojama pagal jos funkcinę paskirtį, ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai iš tikrųjų yra pažeidžiami.

Atsiliepimas

Ieškovas DNSB „Ukmergės“ atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog LR CK 4.85 str., 4.85 str. 2 d. nustato bendrojo naudojimo objektų daugiabučiame name naudojimo tvarkai nustatyti konkretų būdą - sandoris turi būti įformintas kaip bendraturčių susirinkimo sprendimas, tokio susirinkimo darbotvarkė turi būti paskelbta viešai prieš dvi savaites. Pagal CK 4.85 str. 5 d. butų ir kitų patalpų savininkai sprendimus gali priimti ir nesušaukus susirinkimo, tokiu atveju jų nuomonė turi būti pareikšta raštu. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks susirinkimas kada nors iki ieškovo įsteigimo 2010 m. buvo sušauktas. Šiuo atveju neturėtų būti taikomos CK 4.81 str. nuostatos, kadangi bendrojo naudojimo patalpų dalis, kurioje buvo sumūryti atsakovų garažų siena ir vartai iki tol nebuvo izoliuota, nei kaip nors išskirta. Apeliantų nurodytos aplinkybės ir dokumentai negali įrodyti jų teiginio, kad tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi namo bendro rūsio patalpomis tvarka. Be to bendro naudojimo patalpos yra ne tik garažų savininkų bendroji nuosavybė, o priklauso viso namo būtų ir kitų patalpų savininkams. Todėl bet kokiame susitarime dėl namo rūsio bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo jie taip pat privalėtų dalyvauti su balso teise. N. U. g. gyventojų 2011-02-20 susitarimas taip pat negali įrodyti apeliantų teiginių. Šis susitarimas sudarytas po to, kai buvo užfiksuoti neteisėtos statybos namo rūsyje padariniai. Pažymėjo, jog ieškovas iš savo pusės įrodė ieškinio pagrindą, kad atsakovams priklausančio garažo plotas yra didesnis nei užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir kad negavo jokių duomenų apie kokius nors sandorius, kurie pagrįstų tokį atsakovams priklausančio garažo ploto padidinimą – duomenų apie tokius sandorius nebuvo nei viešame registre, nei jų pateikė kuris nors iš bendraturčių. Todėl, kad buvo sudaryti kokie nors sandoriai, įteisinantys atsakovų garažo ploto padidinimą bendrojo naudojimo patalpų sąskaita privalėjo įrdoyti atsakovai.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje yra kilęs ginčas tarp Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir vieno jos nario, daugiabučio namo gyventojo, buto ir negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksu G 2 pertvarkymo. Šalys vienodai traktuoja faktines aplinkybes jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai naudojasi didesniu garažo G2 plotu negu plane pažymėtasis, negu yra 2009 12 21 garažo pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirkę iš buvusių savininkų, nes šiuose dokumentuose užfiksuotas garažo plotas 21,13 kv.m. Ieškovas teigia jog atsakovai yra savavališkai pratęsdami (primūriję) jiems priklausančio garažo sienas užėmę apie 6,60 kv.m. bendro naudojimo patalpų plotą daugiabučio namo rūsyje. Atsakovai teigia jog jie tokį butą su tokiu garažu yra nusipirkę iš ankstesnių savininkų. Ieškovas teigia jog po įsigijimo atsakovai garažo sieną dar koregavo 30 centimetrų. Iš bylos medžiagos matyti jog atsakovams buvo siūlyta išspręsti ginčą sudarant su bendrija nuomos sutartį dėl papildomo ploto išnuomojimo arba įteisinant atliktus statybos darbus ir išperkant iš bendrijos ginčo dalyku tapusį bendro naudojimo patalpų plotą. Atsakovams to nepadarius per nurodytus terminus ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių, prašydamas įpareigoti atsakovus atstatyti jiems priklausantį garažą į pradinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino susitarimo dėl bendro naudojimo patalpų buvimą, nurodydamas, kad susitarimas turi būti įforminamas rašytine forma. Apeliantas mano jog tokios formos reikalavimo įstatymas nenumato, taip pat nurodo, kad tarp namo gyventojų beveik 10 metų egzistavo žodinis arba konkliudentiniais veiksmais išreikštas sutikimas su tokia garažų naudojimo tvarka. Su tokiais argumentais kolegija nesutinka. Santykius tarp bendrasavininkių Bendrosios nuosavybės teisės subjektų reguliuoja CK Ketvirtosios knygos Ketvirtasis skirsnis. Minėto skirsnio 4.72 straipsnio 1 dalyje pateikta bendrosios nuosavybės teisės samprata, pagal kurią bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daugiabučio namo butų savininkams namas priklauso dalinės nuosavybės teisėmis, kiekvienas jų valdo atitinkamą namo dalį butą bei jam priskirtas negyvenamąsias patalpas bei kitas negyvenamąsias patalpas. Butų bei kitų patalpų savininkams nepriskirtos negyvenamosios patalpos priklauso visiems namo bendrasavininkiams todėl pagal 4.73 straipsnio 3 dalies nuostatas preziumuojama, kad tokių butų savininkams nepriskirtų patalpų atžvilgių visų butų savininkų dalys yra lygios. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką nustato CK 4.81 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Tačiau šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje kalba eina ne apie naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymą susitarimu. Byloje nustatytas faktas, kurio atsakovai neneigia, kad atsakovai yra neatlygintinai prisiskyrę prie savo garažo papildomus 6.60 kv.m., kurias naudoja tik savo asmeninėm reikmėms, nors mokesčiai už šį plotą naudojamą tik atsakovų skaičiuojami visiems namo bendrasavininkiams. Todėl ginčas byloje yra kilęs ne dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, o dėl savavališko bendro naudojimosi patalų dalies užėmimo, perėmimo asmeninėn nuosavybėn asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. iš esmės atsakovas siekia atsidalinti dalį bendrąja daline nuosavybe visiems namo savininkams priklausančių patalpų savo asmeniniam naudojimui. Ieškovas norėdamas įteisinti tokią situaciją turi įteisinti savavališkai pastatytas sienas bei išspręsti papildomo ploto nuosavybės ar nuomos klausimus sudarydamas atitinkamus sandorius, ir gaudamas visų bendrasavininkių sutikimus. Įrodymų, apie tokius sandorius atsakovai nėra pateikę. Apeliantai be pagrindo teigia jog įrodinėjimo našta šiuo atveju įrodyti, kad jis su kitais savininkais nėra sudaręs susitarimo dėl naudojimosi papildomu plotu tenka ieškovui. Kolegijos nuomone ieškovas yra pateikęs planą (b.l. 30), 2010 12 11 ginčo patalpų apžiūros aktą (b.l. 12-18), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktą apie statybą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, kuriuo pareikalauta pašalinti pažeidimus išardyti neteisėtai pastatytas ar pertvarkytas statinio dalis. Pareiga paneigti minėtus rašytinius duomenis kaip tik tenka apeliantui. Be to teigdamas, kad tarp savininkų dar iki bylos teisme iškėlimo egzistavo žodinis susitarimas dėl ginčo patalpų, būtent apeliantas turi įrodinėti tokio susitarimo egzistavimą, nes pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymus teikia šalis, kuri teigia tam tikras aplinkybes (šiuo atveju susitarimą) buvus. Todėl apeliantas savo skunde be pagrindo įrodinėjimo naštą perkelia ieškovui. Kolegija taip pat sutinka su ieškovo atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais jog tam, kad apeliantas galėtų įteisinti tokį papildomo ploto prijungimą prie garažo reikalingi visų namo savininkų sutikimai, nes rūsio patalpos, kuriose yra ginčo garažas yra visų namo butų savininkų, kurių ieškovo nurodymų name viso yra bendroji dalinė nuosavybė. Atsikirsdamas į apeliacinį skundą ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pridėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 05 02 aktą (b.l. 194), iš kurio matyti, kad kitų garažų savininkai, kurie taip pat buvo tokiu pat būdu pasididinę savo garažų plotą yra įvykdę inspekcijos reikalavimus, nugriovę papildomas sienas ir atstatę garažus į projekte numatytas ribas.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje numatyta jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Minėto straipsnio 3 dalis įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus (naudotojus) bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Kaip matyti iš ieškovo įstatų bendrijos valdyba pagal įstatų jai priskirtą kompetenciją, atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis sudaro bendrijos vardu sandorius ( 37.1. punktas), organizuoja namo bei jo inžinerinės įrangos eksploatavimą, teritorijos priežiūrą rengia bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ilgalaikį planą, taip pat metinę ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimui (įstatų 37.2. punktas): valdyba taip pat bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą susijusią su bendro naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (įstatų 37.4. punktas); kontroliuoja kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis (įstatų 37.8. punktas). Iš suminėtų nuostatų turinio aišku jog valdyba yra vykdomasis bendrijos organas tarp bendrijos narių susirinkimų vykdantis susirinkimų nutarimus per kurį bendrija įgyvendina savo teises ir pareigas (veikia) tarp bendrijos narių susirinkimų. Tame tarpe ir teikia ieškinius teismui bendrijos kompetencijai priskirtais klausimais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi todėl kolegija dėl jų nutartyje nepasisako. Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarančios 1089 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė