Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė R. K. pareikštu ieškiniu prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8847-1040/2018 nustatytą nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir iš atsakovo T. K. jo nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 340 Eur, šią sumą sumokant iki einamo mėnesio 10-tos dienos, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios bus detalizuotos bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo.

9. Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta tarp bylos šalių sudaryta santuoka, įregistruota 2008 m. gruodžio 27 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

10. Bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K..

11. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, be kita ko, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, o atsakovas T. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu, iš dalies patenkinus ieškovės R. K. ieškinį, pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. dydis ir iš atsakovo T. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistos periodinės išmokos kas mėnesį po 180 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d., iki sūnaus pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę R. K..

13. Byloje nustatyta ir tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad nepilnametis A. K., kuriam šiuo metu yra 10 metų, gyvena kartu ieškove bei kad atsakovas kas mėnesį sūnui teikia 253 Eur dydžio išlaikymą.

14. Ieškovė R. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytą nepilnamečio A. K. išlaikymo dydį ir iš atsakovo T. K. jo nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 320 Eur (nors ieškinyje ji nurodė 340 Eur sumą, tačiau teismo posėdyje šį reikalavimą patikslino), šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo sūnaus A. K. poreikiai išaugo, be to, išlaidos jo išlaikymui padidėjo ir dėl išaugusios infliacijos.

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

16. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas ir atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniems vaiko A. K. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 830 Eur suma, tačiau jam yra mokama 136,22 Eur išmoka („vaiko pinigai“), todėl kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo suma per mėnesį yra po 346,89 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikius sudaro: maistas – apie 200 Eur, dienpinigiai – apie 90 Eur, drabužiai, avalynė, patalynė, baldai – apie 150 Eur, vaistai, vitaminai, papildai, higienos priemonės – apie 80 Eur, mokymosi-lavinimo priemonės, kultūriniai renginiai, ekskursijos, šventės – apie 120 Eur, komunaliniai mokesčiai, ryšio paslaugos – apie 130 Eur; išlaidos transportui – apie 60 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė patiria išlaidas komunaliniams mokesčiams, namo draudimui, pirkdama sūnui A. K. baldus, nešiojamą kompiuterį, apmokėdama sąskaitas už internetą, kuriuo naudojasi sūnus, veždama jį į gydymo įstaigas.

18. Teismo posėdyje ieškovė R. K. patikslino, kad sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 640 Eur suma (neįskaičiuojant „vaiko pinigų“, bendrai – apie 780 Eur), bei paaiškino, kas sudaro šias išlaidas (šio sprendimo 3 pastraipa).

19. Spręsdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismas visų pirma pažymi, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Neabejotina, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, mokytis, žaisti, atostogauti, keliauti, stovyklauti, ugdyti ir lavinti savo gebėjimus ir pan. Pripažintina ir tai, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, o kitais mėnesiais – kitiems (pavyzdžiui, didesnės išlaidos perkant rūbus šaltajam sezonui, vasarą paprastai išauga išlaidos vaikų laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms).

20. Šiuo atveju nustatyta, kad nuo tada, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu buvo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. dydis ir iš atsakovo T. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistos periodinės išmokos kas mėnesį po 180 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, praėjo daugiau, nei 4,5 m. Per šį laiką neabejotinai išaugo nepilnamečio vaiko A. K. poreikiai – jis paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, papildomus būrelius, užsiėmimus, dalyvauja olimpiadose, domisi įvairiais dalykais. Neabejotina, kad padidėjo ir jo kultūriniai bei socialiniai poreikiai (A. K. vyksta į ekskursijas, išvykas, dalyvauja draugų gimtadieniuose, prenumeruoja žurnalus ir pan.), todėl padidėjo ir išlaidos jiems patenkinti. Teismo vertinimu, augant vaikui, platėja ir jo socialinių interesų sfera, todėl akivaizdu, kad tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Svarbu ir tai, kad išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Tai, kad vaiko poreikiai padidėjo, pateiktoje išvadoje pripažino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

21. Teismas, išsamiai susipažinęs su ieškovės pateiktas dokumentais bei išklausęs jos paaiškinimų teismo posėdyje, taip pat įvertinęs atsakovo ir jo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, sprendžia, kad ieškovė didžiąja dalimi pagrindė nurodomą sumą, kuri kas mėnesį reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui. Svarbu ir tai, kad pats atsakovas bei jo atstovas neginčijo ieškovės R. K. nurodomos sumos, reikalingos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, vitaminams, ryšio paslaugoms, sūnaus lavinimui, kultūriniams renginiams, ekskursijoms ir šventėms, taip pat nepateikė savo paskaičiavimų dėl nurodytų išlaidų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo šioje dalyje abejoti ieškovės pateiktas dokumentais (pirkimo kvitais) bei jos paaiškinimais.

22. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaidos drabužiams, avalynei, patalynei ir baldams sudaro 150 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad sūnaus avalynei ir drabužiams per mėnesį reikalinga 70 Eur suma, vadinasi, išlaidos baldams ir patalynei per mėnesį sudaro 80 Eur. Tačiau, vertinant šios sumos pagrįstumą, pažymėtina, kad įprastai baldai ir patalynė nėra perkami kiekvieną mėnesį, o ir pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad sūnui dar reikalinga nupirkti komodą, kilimėlį, televizorių. Nupirkus šiuos daiktus, teismo vertinimu, ateityje išlaidos baldams, be kita ko, išskaidžius jas ilgesniame laikotarpyje, bus mažesnės, nei nurodo ieškovė. Todėl, vertinant nurodytas išlaidas protingumo kriterijaus aspektu, laikytina, kad jos yra pagrįstos iš dalies. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad sūnus į mokyklą ir iš jos nuvyksta autobusu, o pavežėjų ar taksi paslaugomis ji naudojasi labiau išskirtiniais atvejais, todėl spręstina, kad ieškovė realiai patiria mažesnes išlaidas transportui, nei nurodoma ieškinyje. Teismas pažymi ir tai, kad dalį ieškovės nurodomų išlaidų galima minimalizuoti, kadangi atsakovas sutinka nuvežti sūnų į olimpiadas, gydymo įstaigas ir pan., todėl ieškovei nereikėtų naudotis pavežėjų paslaugomis, be to, kaip jis pats nurodė teismo posėdyje, yra apdraudęs vaiką, todėl dalį su vaiko sveikata ir patiriamais sužalojimais susijusių išlaidų neabejotinai galima išvengti, kreipiantis į draudimo bendrovę. Taigi, nurodytos išlaidos baldams, patalynei ir transportui laikytinos iš dalies (40 Eur per mėnesį) nepagrįstomis.

23. Šioje vietoje, sprendžiant dėl konkrečios vaiko poreikiams tenkinti būtinos sumos, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

24. Esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 736,22 Eur suma, įskaitant į ją išmoką vaikui – 136,22 Eur, be šios išmokos – 600 Eur. Likusi ieškovės nurodoma suma – 40 Eur – laikytina nepagrįsta bei neįrodyta.

25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė slaugo neįgalų sūnų bei gauna išmoką už slaugą, taip pat ji turi ūkį (augina paukščius) ir iš šios veiklos per mėnesį gauna 300-400 Eur pajamų. Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jos šeimos pajamas papildomai sudaro: socialinė pašalpa – 157,13 Eur; šildymo išlaidų kompensacija mėnesiui – 86 Eur; pinigai už slaugą – 161 Eur; sūnaus neįgalumo pensija – 365 Eur; finansinė parama iš pirmojo sūnaus senelio – 400 Eur. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, neturi finansinių įsipareigojimu, jos vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovė deda visas pastangas gauti daugiau pajamų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. slaugo neįgalų sūnų, yra 80 procentų darbinga, turi ūkį, iš kurio gauna pajamų, taip pat įvertinęs tai, jog būtent jai tenka kasdienis rūpinimasis šalių sūnumi A. K., neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė yra pasyvi ir nesiekia gauti (užsidirbti) pajamų sūnaus išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma turėtų būti padalinta bylos šalims lygiomis dalimis, po 50 proc., t. y. ji nesiekia, kad atsakovas didesne dalimi prisidėtų prie sūnaus išlaikymo.

26. Atsakovas T. K. dirba (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje, matyti, kad jo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra 2 261,40 Eur/mėn. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jo atlyginimas yra apie 1 400 Eur „į rankas“, pajamos yra stabilios. Kitų pajamų šaltinių atsakovas nurodo neturintis. Taip pat atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Iš jo pateiktų dokumentų bei paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra paėmęs 16 000 Eur dydžio paskolą namo pirkimui, kurios grąžinimo terminas – 2028 m. balandžio 30 d. (šiame name atsakovas gyvena), atsakovas moka sūnaus A. K. gyvybės draudimo įmokas (50-60 Eur per mėnesį). Atsakovo vardu yra registruotas automobilis, priekaba, mopedas, tačiau atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šis mopedas priklauso seneliui. Kito registruotino kilnojamo bei nekilnojamo turto atsakovas neturi. Taip pat jis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turi kitų finansinių įsipareigojimų.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bylos šalių turtinė padėtis yra panaši, o atsakovo T. K. turtinė padėtis leidžia teikti jo vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, juo labiau kad ir pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka sūnui mokėti 300 Eur dydžio kasmėnesines išmokas išlaikymui.

28. Taigi, įvertinus tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus fiziologiniai bei kultūriniai ir socialiniai poreikiai padidėjo, o atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti sūnui didesnį išlaikymą, yra pagrindas padidinti išlaikymo jam dydį ir priteisti iš atsakovo jo sūnaus A. K. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį (CPK 12, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad, atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ar kitų didesnių pirkinių įsigijimu (pavyzdžiui, nenumatytos sveikatos priežiūros paslaugos ir išlaidos) ir pan., tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo, o, šalims nesusitarus, toks ginčas spręstinas teisme.

29. Nors ieškovė formulavo prašymą iš atsakovo T. K. jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti periodines išmokas, jas sumokant iki einamo mėnesio 10-tos dienos, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad T. K. gauna algą 14-15 mėnesio dieną, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, nesant dėl to ieškovės prieštaravimų, sprendime nurodo, kad aptariamos išmokos mokėtinos iki einamojo mėnesio 15-os dienos.

30. Išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).

31. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

32. Nors atsiliepimu atsakovas prašė įpareigoti ieškovę kas mėnesį pateikti atsakovui vaiko poreikių tenkinimui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitas su išlaidas patvirtinančias dokumentais, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, jog ieškovei tenka kasdieniniai rūpinimosi vaiku rūpesčiai, be to, ji su sūnumi vaikais aktyviai leidžia laisvalaikį, keliauja ir pan., laiko, kad būtų neprotinga ieškovę apsunkinti papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, todėl atsakovo reikalavimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. Ieškovė R. K. Valstybė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šias išlaidas sudaro 296 Eur.

36. Bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Žyminis mokestis šioje byloje yra 32 Eur (300 Eur (padidintas išlaikymas) – 180 Eur (ankstesniu sprendimu priteistas išlaikymas) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki 340 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimą sumažino iki 320 Eur, t. y. ji prašė padidinti išlaikymą iš viso 140 Eur (320 Eur – 180 Eur (ankstesnis išlaikymas) = 140 Eur). Šiuo sprendimu išlaikymas padidintas 120 Eur. Tai reiškia, kad šiuo sprendimu patenkinta 85 proc. ieškovės reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat iš ieškovės turėtų priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo atmestų reikalavimų daliai.

38. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas įžvelgia pagrindą nukrypti nuo pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

39. Pažymėtina, jog šalių procesinis elgesys byloje buvo iš esmės tinkamas – jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė teismui įrodymus bei paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais, taip pat siekė sudaryti taikos sutartį. Papildomai pažymėtina tai, kad, teismui pasiūlius bylos šalims sudaryti taikos sutartį bei nustačius terminą šalims susitarti taikiai, atsakovas geranoriškai sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį bei sudaryti taikos sutartį. Atsakovas teismo posėdyje taip pat ne kartą nurodė, kad sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį.

40. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas nusprendžia priteisti iš atsakovo valstybei 150 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei R. K., išlaidų, o visų kitų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

41. Atsakovas patyrė 700 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, patenkinus dalį ieškovės reikalavimų, o kitoje dalyje ieškinį atmetant, iš ieškovės atsakovui priteistina 105 Eur (700 Eur – 85 proc. = 105 Eur) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8847-1040/2018 iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei nurodant, kad ši suma mokama iki einamojo mėnesio 15-os dienos.

Skirti ieškovę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei R. K., išlaidų (ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.