Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

P. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir pagal 2016-01-11 pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas asmuo, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2017-10-27, apie 12.00 val., įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. J. už įmonės vardu iš B. R. ketinamą įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė 4 000 eurų sumą, skirtą sumokėti avansui už ketinamą įsigyti žemės sklypą, paėmė 2017-10-27 pinigų išmokėjimo kvitą, serija PIK Nr. 0099, po to tą pačią dieną, t.y. 2017-10-27, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, minėto kvito grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė už B. R., tuo melagingai patvirtindamas, kad B. R. buvo perduoti 4 000 eurų, tačiau pinigų B. R. neperdavė bei tą pačią dieną, t.y. 2017-10-27, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), minėtą kvitą grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. J., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, t.y. 2017-10-27 pinigų išmokėjimo kvitą, serija PIK Nr. 0099, ir pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą – 4000 eurų, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 4 000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. R. kaltu nepripažino, parodė, kad nuo 2016 m. sausio mėn. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ miškų pirkimo vadybininku, buvo atsakingas už miškų pirkimą, klientų paiešką. 2017 m. spalio mėn. su juo, kaltinamuoju, susisiekė B. R., padiktavo sklypo kadastrinį numerį ir pasiūlė pirkti mišką. B. R. susisiekė su juo telefonu ir taip prisistatė. Įmonėje nuolat buvo dedami skelbimai į laikraščius, internetą apie tai, kad įmonė perka miškus. Skelbimuose buvo nurodyti keli telefono numeriai, buvo nurodytas jo, kaltinamojo, darbo telefono numeris. Paskambinęs B. R. iš pradžių neprisistatė, tik pasiūlė pirkti mišką. Kaip ir kiekvieno kliento, jis paklausė sklypo kadastrinio numerio, nes yra oficiali miškų tarnybos duomenų bazė, kurioje galima pasižiūrėti, kas auga tame miške, kad galėtų įvertinti miško kainą. Preliminariai įsivertino miško kainą. B. R. nurodė miško plotą – apie 10 arų, sklypo kadastro numerį. Suvedė duomenis į miškų tarnybos kadastro žemėlapį, kur rodo, kas tame miške auga. B. R. sklypo kainos nenurodė, paprašė jo, kaltinamojo, pasiūlyti kainą. Jis, kaltinamasis, įvertinęs sklypą, pasiūlė apie 40 000 eurų. Tada pats sekančią dieną paskambino B. R., pasiūlė preliminarią kainą. B. R. su tokia kaina sutiko.Vėliau jis, kaltinamasis, važiavo sklypą apžiūrėti. Nuvažiavęs sklypą apžiūrėjo, pamatė, kad įmanoma išsivežti mišką. Susivedė duomenis ir pasiūlė galutinę kainą - 40 000 eurų. Kaina pardavėjus tenkino. Jam buvo pasakyta, kad yra trys miško savininkai. Susitarė, kad susitiks Ž. N. pagrindinėje aikštėje. Atvyko savo automobiliu, buvo 2017 m. spalio pabaiga. Tą dieną vyko moliūgų šventė Švėkšnoje, važiavo su žmona, pakeliui paliko sutuoktinę Priekulėje pas mamą, sutarė, kad po dokumentų pasirašymo jie susitiks Švėkšnoje moliūgų šventėje. Susitiko su pardavėjais, pas jį, kaltinamąjį, į automobilį įsėdo trys asmenys. Jis važiavo su savo asmeniniu automobiliu O. A.. Šalia jo į keleivio vietą priekyje atsisėdo B. R., gale atsisėdo vyras ir moteris. Kaip vėliau išsiaiškino ikiteisminio tyrimo metu, tai ne tie asmenys, kurie buvo teismo metu. B. R. buvo. Įsitikinęs, kad tai buvo B. R.. Kiti du bendrasavininkiai buvo tikrai ne tie žmonės, kuriuos matė teisme. Tai buvo vidutinio amžiaus žmonės, virš 50 metų. B. R. yra jauno amžiaus, tada matė jį pirmą kartą, o prieš tai buvo bendravę tik telefonu. Jie pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš tai jie jam pateikė miško nuosavybės dokumentus. Tuo metu jie prisistatė kaip miško savininkai B. R., mama N. R. ir dėdė A. S.. Benas jam kaltinamajam, padavė dokumentus. Kol jis, kaltinamasis, žiūrėjo dokumentus, davė paskaityti preliminarią sutartį. Turėjo preliminarios sutarties šabloną, reikėjo įrašyti savininkų duomenis - asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus. Duomenis padiktavo pardavėjai. Jų asmens dokumentų netikrino, neturėjo pagrindo nepasitikėti. Pardavėjai norėjo gauti avansą grynais pinigais. Buvo paėmęs iš įmonės 4 000 eurų, orderį turėjo su savimi, pinigus perdavė preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo metu. Dokumentus pasirašė miško savininkai- taip jie prisistatė. Kol jis, kaltinamasis, nagrinėjo jų pateiktus nuosavybės dokumentus, jis padavė preliminarią sutartį, jie ją perskaitė ir visi trys pasirašė. Avansą perdavė B. R., nes jis arčiausiai sėdėjo. Nežino, kodėl nustatyta, kad parašas ne Beno, gal kita ranka pasirašė, gal specialiai, nes turėjo negerų ketinimų. Tokius pat parodymus davė ir civilinės bylos nagrinėjime Šilutės teisme, pasakė, kad atpažįsta, kad tai B. R.. Per posėdį Šilutėje matė B. R. trečią kartą. Antras jų susitikimas buvo, kai važiavo su miško savininkais į Šilutę pasirašyti notarinę sutartį, kadangi jiems artimiausias miestas buvo Šilutė. Tai buvo po avanso davimo praėjus dviem-trims mėnesiams. Iš pradžių pasirašoma preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, po to pardavėjas turi nueiti į žemėtvarką, duoti užklausimus kaimynams, ir tai užtrunka kelis mėnesius. Jie turi rašyti prašymą, sumokėti kažkokį mokestį, kad galėtų vykdyti notarinę sutartį, nes be tos pažymos notaras negali pasirašyti galutinės sutarties. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad nupirks sklypą per tuos du mėnesius. Pardavėjų pateiktuose originaliuose nuosavybės dokumentuose buvo visi duomenys, kad sklypas priklauso B. R., N. R. ir A. S., buvo jų asmens kodai, nurodyta, kaip gautas tas sklypas. Žmonės, kurie sėdėjo jo, kaltinamojo, automobilyje, pasirodė panašaus amžiaus į tuos, kurie nurodyti dokumentuose. Visus pasirašytus dokumentus, tai yra pinigų išmokėjimo kvitą ir preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei K., kad ji juos užregistruotų. Toliau laukė, kol pardavėjai susitvarkys žemėtvarkoje. Praėjus tam tikram laikui, pradėjo jiems skambinti, klausti, kaip ten su jų dokumentais. Jie nekėlė telefono, įvairiai teisindavosi. Kai jau pavyko susiderinti, vasario mėnesį jie važiavo į Šilutę užsirašyti pas notarą. Jie patikino, kad iš jų pusės dokumentai sutvarkyti, galima vykdyti sandorį. Užsirezervavo vietą pas notarą, pasirinko laiką. Pas notarę buvo 2018 m. vasario mėn., vyko su sklypo savininkais. Nuėjo pas notarę Šilutėje, pagrindinėje (duomenys neskelbtini). Pardavėjai sakė, kad jie tą notarę žino, buvo kreipęsi anksčiau, todėl pasiūlė ją. Pavardės notarės nepamena, toje gatvėje yra tik viena notarė. Jie pridavė dokumentus, jis, kaltinamasis, padavė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, savininkai pateikė nuosavybės dokumentus. Jie užsisakė laiką pas notarę ir išsiskirstė. Laikas pas notarę buvo paskirtas 2018 m. vasario-kovo mėn. Pažymos pardavimui neužsakė, nes savininkai atsiėmė dokumentus anksčiau laiko. Pažymą notaras dažniausiai užsako prieš dvi darbo dienas. Kitas notaras daro prieš sutarties sudarymą paskutinę minutę. Artėjant minėtam laikui pardavėjams prisiskambinti nepavyko, todėl nuvažiavo pas notarę. Notarės administratorė jį informavo, kad pardavėjai atsiėmė dokumentus ir sandoris neįvyks. Skambino B. R., jis teigė, kad yra išvykęs, po to teigė, kad dėdė serga. O vėliau jis, kaltinamasis, išėjo iš darbo. Informavo įmonės direktorių, kad sandoris neįvyko. Pats važiavo į Ž. N., klausinėjo žmonių, ar pažįsta pardavėjus. Nuvažiavo į pagrindinę aikštę, klausė pardavėjos gal pažįsta B. R., gal kažkur netoliese gyvena. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyti jų adresai, tačiau sutartį jie atsiėmė iš notaro, todėl jis neturėjo. Preliminarios sutartys yra dvi, viena lieka pirkėjui, kita pardavėjui. Notarei jis, kaltinamasis, pateikė savo sutartį. Visos sutartys pas juos buvo registruojamos. Jis, kaltinamasis, pateikė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį notarei, o pardavėjai pateikė nuosavybės dokumentus ir planelį. Notarė, neįvykus sandoriui, visus dokumentus atidavė pardavėjams.

Jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Nežino, kodėl ekspertai nustatė, kad parašas ne B. R., gal ne ta ranka pasirašė. Kiti du žmonės taip pat pasirašė, tapatybės sutikrinimas buvo toks, kad jie jam padiktavo savo duomenis, tie duomenys sutapo su nuosavybės dokumentais, todėl asmens dokumentų nepatikrino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie tris metus. Kai žmogus turi originalius nuosavybės dokumentus, nekyla abejonių dėl tapatybės. Asmens duomenų netikrino, juos jam padiktavo.

A. T. galėtų patvirtinti, kad B. R. pardavinėjo mišką, nors jis teigė, kad niekam nepardavinėjo, niekam nesiūlė. Iš susirašinėjimo matyti, kad ne vienas žmogus siūlė nupirkti tą mišką. A. T. užsiima miškotvarkos projektų rengimu. Kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. samdydavo atlikti miškotvarkos projektus. Paskutiniu metu jis taip pat pradėjo supirkinėti miškus, su juo išsikalbėjo apie šį reikalą, jis prisiminė, kad jam irgi buvo siūlytas tas miškas.

Nežino, kodėl B. R. apsigalvojo parduoti mišką, gal kas nors geresnę kainą pasiūlė. Jeigu iki šiol to miško niekas nenupirko, gal kokia apgavystė buvo.

Pripažįsta, kad gavo 4 000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso sumokėjimui. Pinigai buvo jo, kaltinamojo, žinioje, jis buvo atsakingas už jų išsaugojimą ir tinkamą panaudojimą. Tai buvo kasos išlaidų orderis. Preliminarią sutartį pasirašė visi trys pardavėjai. Buvo susitarimas, kad už mišką visą sumą mokės vienam žmogui, o jie paskui tarpusavyje išsidalins. Notarinėje sutartyje taip pat nurodyta, kad pinigai bus sumokami vienam iš savininkų. Kai vykdomas susitarimas, pas notarą pasirašyti turi visi trys pardavėjai. Kadangi visi trys yra giminaičiai, jie susitarė, kad vienas žmogus gaus pinigus, o jie išsidalins. Pas notarę ėjo po kelių mėnesių nuo preliminarios sutarties pasirašymo, nes pasirašius preliminarią sutartį, reikia padaryti kaimynų apklausą, ta apklausa trunka apie 1,5 mėn. Jie turi pasirašyti žemėtvarkoje prašymą, žemėtvarka duoda formas, kurias turi kaimynai užpildyti. Arba yra siunčiami elektroniniai laiškai. Jei kaimynai atsisako parašyti arba nieko nepraneša, po mėnesio laikoma, kad jie atsisakė. Toliau žemėtvarka pateikia atsakymą, ar gali sudaryti sandorį ar ne. Jis, kaltinamasis, žemėtvarkos pažymos nematė, pardavėjai sakė, kad yra užsakę. Pažymos nematė, nes tai yra pardavėjo asmeninis dokumentas. Tą dokumentą gauna notaras sandorio tvirtinimui. Kai užsakinėjo laiką pas notarą, jis pažymos nematė. Pažyma reikalinga paskutinę minutę tvirtinant sandorį. Negali atsakyti, ar pažymą notarė gavo. Preliminari sutartis buvo užregistruota. Ji buvo saugoma įmonėje, tame kabinete, kuriame jis, kaltinamasis, dirbo, buvo atskiri segtuvai kiekvieno miško. Segtuvai buvo prieinami visiems. Kiekvieną kartą vykdant sandorius jis pasiimdavo preliminarią sutartį iš lentynos, nes turėjo įgaliojimą miško, žemės pirkimui, kad įmonės vadovui nereikėtų važinėti pasirašinėti po Lietuvą. Preliminarių sutarčių kopijų nedarydavo. Buvo direktorių informavęs, kada vyks sandoris, nes direktorių privalo informuoti apie tokius dalykus. Dažniausiai jie stengdavosi atsiskaityti dieną prieš sandorį, kad atėjus pas notarą pinigai jau būtų pardavėjo sąskaitoje. Šiuo atveju pavedimas nebuvo daromas. Pas tą Šilutės notarą jų bendrovės sandoriai nebuvo sudaromi. Pas notarą užsuko likus kelioms dienoms iki sandorio. Į policiją iš karto nesikreipė, nes patys bandė ieškoti pardavėjų. T. yra miškininkas kaip ir jis, kaltinamasis. Jo darbas yra miškotvarkos projektų rengimas, jis yra nemažai padaręs projektų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su juo susipažino darbo reikalais. T. jam, kaltinamajam, pateikė susirašinėjimą su B. R.. T. apie mišką 2017 m. nieko jam, kaltinamajam, nesakė. Teigia, kad sutartį pasirašė su B. R.. Jo asmens dokumento neprašė, jis turėjo visus miško dokumentus, ten buvo visi duomenys. Liudytoją N. R. pirmą kartą pamatė teisme. Automobilyje, kai pasirašė sutartį ir davė avansą, buvo ne tas asmuo. B. R. buvo, su juo buvo moteris, bet ne N. R.. Taip pat su jais buvo ir vyras, tačiau ne liudytojas A. S.. Nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžio metu sakė, kad B. R. nepažįsta, nes jį pamatė po ilgo laiko tarpo. Kai su tyrėja buvo pas notarę, liudytoja G. B. buvo pradėjusi vartyti savo knygutę, tuo metu įėjo notarė, notarė pagriebė knygutę, nieko neleido rodyti. Nėra jokių įrodymų, kad G. B. knygutė buvo patikrinta. Liudytoja pavartė knygutę, bet iki tos datos nebuvo atvertusi, buvo pravertusi kelis puslapius, kai įėjo notarė ir paėmė knygutę. Nežino, kodėl nerado įrašo.

Liudytojas G. J. parodė, kad eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, yra vienintelis akcininkas. Įmonės veikla susijusi su miško ir medienos prekyba, biokuro gamyba. Kaltinamasis P. R. buvo šios įmonės darbuotojas. 2017 m. spalio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, P. R. dirbo miškų pirkimo vadybininku. Jis informavo, kad Šilutės raj. yra miškas, yra susitaręs su pardavėju B. R., kad tą mišką, tai yra žemės sklypą, pirks už atitinkamą pinigų sumą, pardavėjas prašo avanso. Tai normali praktika. Būna, kad pardavėjas prašo grynais sumokėti avansą. Kaltinamasis P. R. pasirašė sutartį, jis, liudytojas, pats tą sutartį matė. Buhalterė išrašė kasos orderį 4000 eurų sumai, jis, liudytojas, orderį pasirašė ir tą pačią dieną pinigai buvo perduoti P. R.. Tą pačią dieną P. R. grąžino pasirašytą orderį. Pagrindinė notarinė sklypo pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta sekančiais metais. Jo, kaip vadovo, pareiga yra užbaigti pasirašyti sutartis, jam ta sutartis „kabojo“, todėl vis ragindavo kaltinamąjį pakalbėti su klientais, tačiau jis vis išsisukinėdavo. Jis, liudytojas, pats kontaktuoti su klientais nebandė. P. R. išėjo iš darbo, tada pradėjo ieškoti sutarties. Dar prieš tai kaltinamasis buvo sakęs, kad preliminari sutartis dingo iš ofiso, dingo nuo stalo. Sutartis buvo saugoma įmonės ofise segtuve, o kasos pajamų orderis buvo buhalterijoje. Ten P. R. neprieidavo. P. R. iš darbo išėjo bendru susitarimu dėl kitų piniginių „machinacijų“, dėl kurių dar tik renkami įrodymai. Kaltinamasis dar buvo suklastojęs pirkimo leidimus. 2018 m. rugpjūčio mėn. sutartis nebuvo pasirašyta, nors ją turėjo pasirašyti dar sausio mėnesį. Kaltinamasis P. R. vis pasakojo istorijas, tai jis serga, tai kažkuris iš sklypo savininkų išvežtas gydytis į Švėkšną. Nebuvo anksčiau susidūręs su tokiomis istorijomis, todėl patikėjo. Jei nebūtų matęs preliminarios sutarties, pinigų kaltinamajam nebūtų davęs. Nėra didelis miškų pasirinkimas, todėl jie yra lankstūs, ir klientas pasirenka kokiu būdu pinigai jam bus sumokėti. Įmonės buveinėje yra segtuvas su preliminariomis sutartimis. Jis, liudytojas, sutartį peržiūrėjo, ji buvo užregistruota įmonėje. Sutartis dingo iš segtuvo. Tačiau nedingo tas kasos pajamų orderis, kuriame buvo pardavėjo parašas. Kai rugpjūčio mėn. nebedirbo P. R., jis, liudytojas, susirado tą orderį, susirado „Facebooke“ tinklapyje B. R. ir jam parašė. Paklausė jo, ar turi tokį mišką, jis atsakė, kad turi. Parašė B. R., kad jis yra gavęs avansą, paklausė, ar užbaigs sandorį. B. R. parašė, kad nieko nežino, negavo jokio avanso ir P. R. nepažįsta. Tada jis, liudytojas, kreipėsi į policiją, atliko parašo ekspertizę, ir buvo nustatyta, kad parašas ne B. R., o galimai pasirašė P. R., kad gavo pinigus. B. R. sakė, kad mišką turi, bet jo neparduoda. Jis sakė, kad niekam nepardavinėjo miško, niekur nesikreipė dėl pardavimo. Piktai reagavo į jo, liudytojo, žinutes. Tada jis, liudytojas, kreipėsi į teismą civiline tvarka, kad grąžintų B. R. pinigus, nes buvo jo parašas pinigų išmokėjimo kvite. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė. P. R. su juo, liudytoju, nebebendrauja, daug kartų bandė su juo susisiekti. Su B. R. nebendravo iki P. R. išėjimo iš darbo, tik po kaltinamojo išėjimo susisiekė su B. R.. Kaltinamasis P. R. buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. P. R. neneigia, kad gavo 4000 Eur. Civilinis procesas tęsiasi nuo 2018 m. rudens iki dabar. Per posėdžius P. R. tvirtino, kad pinigus padavė B. R.. Kaip P. R. rado B. R., nežino. Vadovas miškų neieško, tai buvo P. R. pareiga. Dažniausiai vadybininkas atneša preliminarią sutartį, nuosavybės dokumentą, kas yra savininkai ir planelį. Iš Registrų centro sistemos išrašą gauna. Nagrinėjamu atveju P. R. pateikė viską, kaip priklauso. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. P. R. žodžiais, notaras buvo užsakytas Šilutės m. Per visą tą pusmetį nuo sausio iki rugpjūčio mėn. buvo eilė pasiaiškinimų.Jis, liudytojas, P. R. kas savaitę primindavo, paklausdavo, kas ten ir kaip. P. R. minėjo, kad pas notarą eis Šilutėje, nes klientas taip pageidavo.

Liudytojas A. S. parodė, kad jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apklausiamas Šilutės policijoje, pirmą kartą išgirdo apie kažkokias vykdomas aferas. Jo, liudytojo, žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, priklausančiu A. S. ir jo seseriai. Jis, liudytojas, pats žemės neparduoda, tik superka. Jis perka tik dirbamą žemę, ten yra miškas. Žino tvarką, kad turėjo iš pradžių pasiūlyti jam, jei norėtų parduoti. Nežino, ar kažkas ketino parduoti žemės sklypą, jam niekas nesiūlė įsigyti žemės sklypo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas B. R. parodė, kad turi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo savininkai taip pat yra dėdė A. S. ir mama N. R.. Minėto sklypo oficialiai nepardavinėjo, vienas jo negali parduoti, nes sklypas priklauso keliems savininkams. Jis, liudytojas, sklypą paveldėjo senokai, tada dar nepilnametis buvo, žemė mamos tetos buvo. Oficialiai nepardavinėjo žemės, skelbimų nedavė. Kaltinamąjį matė per teismo posėdžius nagrinėjant civilinę bylą. Anksčiau su kaltinamuoju susitikęs nebuvo. Iš kaltinamojo avanso negavo. A. T. nepažįsta, neatsimena, kad su juo būtų susirašinėjęs dėl žemių. Pamena, kad dėdei kažkas skambino dėl žemės sklypo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai gavo žinutę „Facebook“ tinklapyje iš šios įmonės direktoriaus, kad neva yra jam skoloje. Atsakė, kad nieko apie tai nežino, jokių pinigų negavo. Manė, kad čia kažkas jį apgaudinėja. Vėliau gavo šaukimą į teismą. Kaltinamojo P. R. nepažįsta, tikrai jokių sutarčių nepasirašinėjo, pas notarą nėjo. Savo telefono numerio niekur nebuvo paviešinęs. Niekam neskambino dėl miško pardavimo, nes jis vienas parduoti sklypo negali. Jis kaimyninių žemės sklypų savininkų nepažįsta, niekada tuo nesidomėjo, niekada nesitarė dėl sklypo pardavimo. Avanso sumokėjimo kvito nepasirašė, tai patvirtino ekspertizė. Seniau, prieš dvejus metus, „Facebook“ tinklapyje jam kažkas rašė dėl miško pardavimo, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Galimai jam rašė A. T.. Realiai apžiūrėti miško nevažiavo. T. yra kaimynas, netoli gyvena, jis žino jų mišką. Jis lyg buvo siūlęs tėvams parduoti mišką, jis, liudytojas, su T. šia tema nebendravo. U.yra girininkas, su juo bendravo. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, jokių pinigų jis, liudytojas, neėmė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pas notarę R. nėra buvęs. Žinodamas, kad nepasirašė dokumente ir norėdamas įrodyti esąs nekaltas, jis pats sumokėjo už ekspertizę.

Liudytoja N. R. parodė, kad ji, jos sūnus B. R. ir brolis A. S. turi nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės jie nepardavinėjo, niekam pirkti nesiūlė, su niekuo nesusitiko, jokių sutarčių nepasirašinėjo, rankpinigių neėmė. Žemė priklauso jai, jos broliui A. S., jos sūnui. Mano, kad ši informacija yra viešai prieinama. 2018 metais, rudenį, sūnus „Facebook“ tinklapyje gavo žinutę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kuris klausė, kada sūnus jam grąžins pinigus – 4 000 Eur, nes jis neva neįvykdė sutarties. Su sūnumi žinute nepatikėjo, pagalvojo gal kaliniai tai daro, nori juos išprovokuoti, išvilioti pinigus. Pasiūlė sūnui nuvažiuoti į policiją. Sūnus sekančią dieną nuvažiavo į policiją Šilutėje, kalbėjosi su pareigūne T. Vėliau atėjo šaukimas į teismą, į civilinę bylą. Kaltinamąjį P. R. teisme pamatė pirmą kartą. Sūnus sakė, kad P. R. nepažįsta. Ji sūnumi tiki, nėra buvę, kad jis meluotų, apgaudinėtų. Jie niekam niekada nesiūlė pirkti žemės. Žemė iki šiol neparduota, tai yra miškas. Pasiūlymų yra gavę, buvo nurodyta kaina po 10 000 eurų kiekvienam, iš Kauno kažkas buvo atsiuntęs pasiūlymą. Jie nieko neatsakė į tokius pasiūlymus. Jie nesiruošė parduoti. Kas yra kaimyninių žemės sklypų savininkai, nežino. Žemę paveldėjo. Su kaltinamuoju tikrai nebuvo susitikę, automobilyje nepasirašinėtų sutarčių, pirma juos perskaitytų. T. yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. Jis buvo atėjęs į darbą pas ją, klausė, ar parduotų mišką. Jam sakė, kad miško neparduoda. U. yra girininkas. Sūnus pasakojo, kad vieną kartą gavo pasiūlymą parduoti mišką. T. nepažįsta. Šio žemės sklypo planą turi. Ji su broliu žemę paveldėjo iš mamos 2004 ar 2005 m., o sūnus paveldėjo vėliau, mamos sesuo jam paliko savo dalį 2009 m. testamentu.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis, sesuo N. R. ir sesers sūnus B. R. turi nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie žemės pardavimą nekalbėjo. Teisme Šilutėje buvo susitikę su kaltinamuoju, tada jį pirmą kartą ir pamatė. Dar turi daugiau miško, nieko nepardavinėjo, neturi patirties su pardavimu. Nežino tvarkos, nesidomėjo, nes nieko nepardavinėjo. Minėtą žemės sklypą paveldėjo 2004 m. Su sklypo bendrasavininkais apie žemės pardavimą nekalbėjo. U. yra girininkas. T. kažkada turėjo mišką šalia, bet yra jį pardavusi. Jam, liudytojui, niekas nesakė, kad T. ketino pirkti jų mišką. Kažkada T. buvo atvažiavęs, bet jis, liudytojas, su juo nekalbėjo. Tik T. pasakė, kad miško neparduoda, ir šis išvažiavo. Nijolė su T. negalėjo kalbėti, jos nebuvo namuose. Gyvena visi viename name Ž. N.. Nežino, prieš kiek laiko buvo atėjęs T., gal kai projektą buvo užsisakę. Projektą buvo užsakę kitam miško sklypui. Nežino, kokių dokumentų reikia parduodant mišką.

Liudytojas V. A. parodė, kad jam ir jo sutuoktinei D. A. priklauso žemės sklypas, kadasto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kaip ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, nepažįsta ne vieno byloje minimo asmens. Jis, liudytojas, turi daug žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) kaime turi 4 sklypus, nusipirko juos iš valstybės 2015 m. Su kuo sklypai ribojasi, nežino. (duomenys neskelbtini) kaime sklypo pirkti jam niekas nesiūlė. S. A. pažįsta, jis yra jo kaimynas, gyvena toliau nuo jo, liudytojo. Apie parduodamą mišką jam nėra žinoma. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2017 metais dirbo administratore pas notarę A. R., (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalį į kontorą buvo atvykusi policijos pareigūnė, klausinėjo apie P. R. ir B. R.. Ji, liudytoja, negalėjo atsakyti, ar minėti asmenys lankėsi jų kontoroje, nes klientų ateina daug, tačiau po to peržiūrėjo savo užrašų knygutę, bet jokių duomenų apie šių asmenų apsilankymą kontoroje nerado. Knygutė skirta jos asmeniniam naudojimui, į ją užsirašo kokie žmonės turėtų ateiti į kontorą sandoriui. Biure nebuvo registruojami gaunami sandoriui sudaryti būtini dokumentai. Dokumentai nebuvo registruojami tol, kol sandoris nėra sudarytas. Tik sudarytų sandorių dokumentai yra kaupiami, archyvuojami. Jei klientas nori atsiimti dokumentus, juos atsiima, niekur tai neregistruojama. Klientas tiesiog ateina, paprašo ir jam grąžinami dokumentai. Klientas tik susimoka išlaidas, jei buvo kokios patikros vykdytos. Sandoriui sudaryti reikalingi nekilnojamo turto įsigijimo dokumentai, žemės sklypo planas, žemėtvarkos pažyma, pirkėjų, pardavėjų duomenys. Žmonės paduoda nuosavybės dokumentus, žemės sklypo planą, žemėtvarkos pažymą. Notaras, jei ruošia sandorį, užsako pažymą iš Registrų centro. Pasitikrino ir nustatė, kad tokių duomenų sistemoje nebuvo. Pažymas iš Registrų centro galima gauti per vieną darbo dieną arba per tris, čia nuo Registrų centro priklauso. Dokumentai galioja 1 mėn. Šiaip pardavėjui atiduoda jo pateiktus dokumentus, pirkėjui atiduodami jo pateikti dokumentai. Nėra fiksuojama, kas kokius dokumentus pateikė. Pirkėjui nereikia duoti jokių duomenų, pardavėjas viską pateikia. Ką pirkėjas pateikė, tą atiduoda pirkėjui, ką atneša pardavėjas- atiduoda pardavėjui. Jei jos, liudytojos, knygutėje nėra įrašo, sandoris registruotas nebuvo. Jei žmonės preliminarią pirkimo pardavimo sutartį pateikia, ją paima. Jei žmogus palieka sutarties originalą, tai pasilieka originalą. Nuosavybės įsigijimo dokumentus pateikia pardavėjas. Jei reikia pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos, ją pateikia pardavėjas. Nesvarbu kas pateikia preliminarią sutartį. Po policijos apsilankymo tikrino savo sistemoje ar buvo paklausimas, tačiau jokių duomenų nebuvo. Notarės padėjėja ruošia sandorių projektus. Jos naudojasi ta pačia programa, jei būtų ruoštas projektas, būtų sistemoje matyti. Pagal žemės sklypo registrą, pagal asmenų pavardes jokių duomenų nerado. Jei žemės savininkas yra ne vienas, pasirašo įgaliojimus. Šiaip dokumentus atnešti gali vienas iš savininkų ir palikti, tačiau į sandorio pasirašymą ateina visi, atnešti dokumentus gali ir vienas savininkų. Pasižiūri sistemoje, kiek yra žemės sklypo savininkų, ir su jais susiskambina. Jei buvo dokumentai pateikti, galėjo juos atsiimti, bet nebuvo pradėta ruoštis sandoriui, jei sistemoje jokių duomenų nėra. Kaltinamojo P. R. nepažįsta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. G. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 7 192, 53 Eur turtinę žalą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad tuometinis kaltinamojo darbdavys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiai atsakingam asmeniui, t. y. P. R., patikėjo ir perdavė 4 000 eurų. Pinigai buvo jam patikėti tam tikram tikslui. P. R., pasinaudodamas savo tarnybiniais įgaliojimais ( byloje yra duomenys, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieigos prie NT registro duomenų buvo jungiamasi, įrašyti įmonės vadovo duomenys), patikrino ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis, sužinojo kas yra žemės sklypo savininkai, sužinojo žemės sklypo visus duomenis, kuriuos galėjo įrašyti į šabloninę, kaip pats pasakė, preliminarią sutartį, ir tokiu būdu, suklaidindamas įmonės vadovą ir buhalteriją, paėmė 4000 eurų, kurių nei B. R., nei kitiems žemės sklypo savininkams neperdavė. Preliminarios sutarties P. R. neišsaugojo, sudarant sutartį asmenų anketinių duomenų netikrino. Žemės sklypo savininkai posėdžio metu paneigė, kad turėjo kokį santykį su P. R., paneigė, kad kaltinamasis sumokėjo avansą už būsimą sandorį. Specialistų išvados patvirtino, kad B. R. kasos išlaidų orderyje nepasirašinėjo, o už jį pasirašė P. R.. Visi įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė šią nusikalstamą veiką savanaudiškais tikslais. Tai pagrindžia tam tikri momentai, dėl ko negalima patikėti P. R. gynybine versija. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp P. R. ir B. R. metu P. R. gynėja uždavė B. R. klausimą ar jis pažįsta liudytoją A. T., kai tuo tarpu teismo posėdžio metu kaltinamasis pasakė, kad tik visiškai neseniai atsitiktinai išsikalbėjo su Tamošaičiu, todėl jis kviečiamas liudytoju į teismą. Akivaizdu, kad tai yra melas, kadangi jau ikiteisminio tyrimo metu jis žinojo apie šį liudytoją, tačiau teismui melavo, kad sužinojo tik šiuo metu. Nelogiški P. R. teiginiai, kad miško savininkai pasiėmė iš notarinės kontoros visus dokumentus, t.y. ir dokumentą, kuris priklauso būsimam pirkėjui, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Civilinės bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad šis dokumentas, tai yra preliminari sutartis, turi būti ofise. Tai rodo, kad P. R. meluoja norėdamas išvengti atsakomybės. Įmonės vadovas G. J. parodė, kad P. R. 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo atleistas iš darbo. Galimai P. R. ir ketino kažkada pinigus grąžinti, bet buvo atleistas iš darbo, todėl pinigų negrąžino. Įmonės vadovas pasakojo, kad P. R. turėjo įvykį, kai neva pametė 2000 eurų, priklausančių įmonei. Visos aplinkybės rodo P. R. nesąžiningumą. Jokių duomenų, kad būtų užsakytas sandoris pas notarą nėra. Kaltinamasis P. R. pasisavino jam patikėtus pinigus, suklastojo dokumentą, savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą civiliniam ieškovui, kuri jau siekia 7 192,53 Eur, šią sumą prašo iš P. R. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat prašo iš P. R. priteisti civilinio ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas-968 Eur.

Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytoja N. R. patvirtino savo duotus apklausos metu parodymus, o įtariamasis P. R. nurodė, kad tai yra ne ta moteris, kuri dalyvavo pasirašant preliminarią miško pirkimo - pardavimo sutartį (2 t., b.l. 105-108).??

?? Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojas A. S. patvirtino savo duotus apklausos metu parodymus, o įtariamasis P. R. nurodė, kad nėra tikras ar tai yra tas pats žmogus, su kuriuo 2017 m. pasirašė preliminarią miško pirkimo - pardavimo sutartį, nes pasirašiusiojo vyriškio neįsidėmėjo (2 t., b.l. 109-112).