- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1426-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02023-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. Š. (O. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinį atsakovei K. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra 2020-07-20 gautas ir priimtas ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinys bei pradėta civilinė byla Nr. e2-7557-494/2020 pagal ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinį atsakovei K. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1233-577/2020 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-31 nutartimi ieškinio užtikrinimui nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos Nr. e2-7557-723/2020 išsprendimo iš esmės nustatyti skyrium gyvenančio tėvo O. Š. (O. Š.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Teismas nustatė, kad ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir vykdoma skubiai.
3. 2020-08-03 teisme gautas atsakovės K. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-31 nutartimi (toliau nutartimi) ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinio užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašoma panaikinti nutartį, kadangi nutartimi, kuria teismas leido 3 metų vaikui būti išskirtam dviejų savaičių laikotarpiui su vaiko motina, tiesiogiai pažeidžia mažamečio vaiko teises ir interesus ir sukels vaikui didžiulę psichologinę traumą; tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo klausimas buvo galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartimi.
4. 2020-08-04 teisme gautas atsakovės K. S. prašymas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kadangi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal MĮ 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl šios priežasties teismas priimti O. Š. ieškinį negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinį atsakovei K. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1233-577/2020 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarką. Teismas taip pat panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-31 nutartį, kuria ieškovo O. Š. (O. Š.) ieškinio užtikrinimui nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos Nr. e2-7557-723/2020 išsprendimo iš esmės ir nustatyti skyrium gyvenančio tėvo O. Š. (O. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leido vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas, prieš kreipdamiesi į teismą, nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
7. Teismas nurodė, kad ieškinį palikus nenagrinėtu, yra naikintina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-31 nutartis, kuria ieškinio užtikrinimui nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos Nr. e2-7557-723/2020 išsprendimo iš esmės nustatyti skyrium gyvenančio tėvo O. Š. (O. Š.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Ieškovo kreipimasis į teismą nebuvo naujas. Ieškovas kreipėsi dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1233-577/2020 nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarkos pakeitimo. Nurodyta apygardos teismo nutartis yra sudėtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 dalis. Kadangi teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 neįgijo ir pagal Lietuvos teismų praktiką negali įgyti res iudicata galios, O. Š. iškelti reikalavimai turėjo būti laikomi teismo išnagrinėtos bylos tęsiniu, o tai reiškia, kad tokiai bylai netaikomas Mediacijos įstatymo 20 str., nes ginčo šalys teismui įrodė, kad sutarimo tarp jų būti negali ir dėl tojų teisiniai santykiai buvo nustatyti teismo sprendimu.
8.2. Sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismas nebuvo teisingas ieškovo atžvilgiu. Teisės profesionalas negali nesuprasti, kad šioje byloje teisės taikymas nėra nusistovėjęs, todėl neturėjo apriboti ieškovo teisės teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl pagrįsto bylos pradėjimo. Apribojus ieškovo teises buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principai.
8.3. K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. S.. CK 2.14 str. pagrindu nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. CK 2.16 str. 2 d. pagrindu K. S. gyvenamoji vieta yra Vilniaus miestas, nes šiame mieste randasi jos turtas - butas ir šiame bute ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Ši byla turi būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl prašo spęsti dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl ieškinio nenagrinėjimo pirmos instancijos teisme atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
9.1. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Pateiktas ieškinys pareikštas ir priimtas teisme nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
9.2. Teismų praktika ir galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad teismo sprendimai šeimos bylose neįgauna res judicata, t y. nėra galutinis teismo sprendimas ir todėl tėvas ar mama dėl šeimos byloms kylančių ginčų išsprendimo gali kreiptis ir ateityje. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-06-16 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020 nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką ir taip išsprendė tarp ieškovo ir atsakovės kilusį ginčą. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimo, šis kreipimasis neturėtų būti traktuojamas, kaip ankstesnio ginčo dalis/tąsa, todėl turėjo būti pasinaudota privaloma mediacija, kas sąlygoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį atsakovei nenagrinėtu.
10. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti jos naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu, praėjus vos 1,5 mėnesio nuo Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutarties priėmimo, kuria teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo šalių ginčą dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame iškėlė naują-atostogų su vaiku klausimą, kurio nekėlė civilinės bylos Nr. e2-468-723/2020 nagrinėjimo metu. Ieškovas nepateikė teismui pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, o pateikė naują ieškinį su naujais reikalavimais dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo 20 str. šiam ginčui taikoma privaloma mediacija. Įstatymo norma yraimperatyvi ir jokių išimčių joje nenumatyta.
10.2. Ieškovo argumentai dėl teisės netekimo teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl pagrįsto bylos pradėjimo atmestini. Teismas neturėjo teisinio pagrindo suteikti ieškovui tokią teisę nustačius, kad į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi pažeidus imperatyvią teisės normą dėl mediacijos taikymo.
10.3. Ieškovo pastaba dėl bylos teismingumo yra teisiškai nereikšminga. Visų pirma, ieškovas teikdamas ieškinį pats pasirenka teismą, kuriam teikia šį procesinį dokumentą. Antra. ieškovo ieškinys yra paliktas nenagrinėtu ir teismingumo klausimas šios stadijoje yra neaktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, įsigaliojusi 2020 m. sausio 1 d. (2017 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. ( - ) numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
13. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Šis ginčas yra priskirtinas prie šeimos ginčų, todėl, spręstina, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, nes po bylos iškėlimo teisme nustatė, kad ginčo šalys nėra pasinaudoję privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
14. Atsakovas nurodo, kad tai nėra naujas ginčas, o ankstesnės civilinės bylos, kuria išnagrinėtas ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tęsinys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu aiškinimu nesutinka.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tai reiškia, kad ieškovas, pateikdamas naują ieškinį dėl bendravimo su vaiku pakeitimo, siekia pakeisti šiuo metu esamą teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyti naują bendravimo tvarką. Ieškovas pateikė naują ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta nauja civilinė byla. Taigi, ieškiniu ieškovas įrodinėja, jog esama bendravimo su vaiku tvarka netinkama. Ieškinio tenkinimo atveju būtų patvirtinta nauja bendravimo su vaiku tvarka pagal naujai keliamus ieškovo reikalavimus. Todėl ieškovo inicijuota ši civilinė byla negali būti laikoma išnagrinėtos bylos, pagal kurią yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarka, tęsiniu. Šis ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas. Todėl tam, kad šis ginčas būtų nagrinėjamas teisme, ieškovas turėjo prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti privalomąja mediacija.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesinę teisę, nes prieš palikdamas ieškinį nenagrinėtu nesuteikė ieškovui teisės pateikti atsiliepimą. Pagal CPK 296 str.. 1 d. 1 p. teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Tai reiškia, kad teismui šiuo atveju pakanka nustatyti, kad buvo nesilaikyta ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos ir dar yra galimybė ja pasinaudoti, privalo ieškinį palikti nenagrinėtą. Darytina išvada, kad ieškovo procesinė teisė, nesuteikus jam galimybės pareikšti savo pozicijos dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, pažeista nebuvo. Be to, ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl paties ieškovo veiksmų jam netinkamai įgyvendinus savo teisę kreiptis į teismą.
17. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
18. Ieškovas prašo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal vaiko faktinę gyvenamąją vietą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, bylos perdavimo kitam teismui klausimas nėra aktualus, todėl nespręstinas.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo atskirąjį skundą atmesti, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo O. Š. (O. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.