- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- AN2-92-309/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00022-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- "Mažeikių vandenys"
- Institucija
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 332 straipsnio 2 dalį 45 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. 14.10 val., patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini), metu UAB „M. v.“ darbuotojai nustatė savavališką nuotekų šalinimą, t. y. įrenginių prisijungimą prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojų išduotų prisijungimo sąlygų ir jam nedalyvaujant. Savavališkas nuotekų šalinimas garaže, vamzdyno diametro skersmuo 32 mm, naudojamas šulinio vanduo, o nuotekos neapskaitytos, pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vandens apskaitos prietaisų pažeidimų ir / arba savavališko vandens vartojimo ir / ar nuotekų šalinimo aktą Nr. 0297 ir 2022 m. spalio 6 d. Vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų / vandentiekio prisijungimo apžiūros aktą Nr. 158. UAB „M. v.“ patyrė 640,68 Eur žalą, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. DI-744 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. DI-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 50 punktu.
2. A. Z., nesutikdamas su minėtu 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu, šį nutarimą apskundė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi A. Z. skundas netenkintas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos specialisto N. R. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas „Vandens apskaitos prietaisų pažeidimų ir / arba savavališko vandens vartojimo ir / ar nuotekų šalinimo nustatymo aktas“ Nr. 0297, o 2022 m. spalio 6 d. – „Vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų / vandentiekio prisijungimo apžiūros aktas“ Nr. 158, kurį surašė komisijos nariai K. Š., E. P., D. K. ir komisijos sekretorė J. M. Su 2022 m. spalio 6 d. apžiūros aktu Nr. 158 jis nesutiko ir pateikė skundą paslaugos teikėjui, t. y. UAB „M. v.“. UAB „M. v.“ direktorius K. K. 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. S-1026 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė panaikinti 2022 m. spalio 6 d. apžiūros aktą Nr. 158. Nesutikdamas su 2022 m. spalio 6 d. apžiūros aktu Nr. 158 ir su 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. S-1026 jis (A. Z.) juos apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VVTAT), kuri 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10G-665 „Dėl A. Z. prašymo“ atmetė jo reikalavimą panaikinti UAB „M. v.“ direktoriaus K. K. 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. S-1026 „Dėl informacijos panaikinimo“ ir UAB „M. v.“ komisijos 2022 m. spalio 16 d. „Vandens apskaitos ir (arba) nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros aktą“ Nr. 158. Su VVTAT 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10G-665 jis nesutiko ir pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. VVTAT 2023 m. kovo 22 d. nutarimas nėra įsiteisėjęs, todėl surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą ir skirti nuobaudą nebuvo teisinio pagrindo. UAB „M. v.“ jam inkriminuojamas pažeidimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais ir įrodymais.
4.2. A. Z. taip pat nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad ANK 567 straipsnis įpareigoja asmenis, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, atlikti visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, o teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos specialistė I. M., kuri 2023 m. gegužės 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir N. R., kuris tariamai 2023 m. gegužės 16 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal savo pavaldinės I. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, privalėjo nustatyti, ar buvo atlikti inkriminuojami veiksmai, kuo tai pasireiškė ir kokiais veiksmais bei kokie įrodymai tai patvirtina. Tai nebuvo padaryta, buvo vadovaujamasi tik administracinio nusižengimo protokolu.
4.3. Apelianto teigimu, tiek I. M., tiek N. R. nesilaikė ANK 567 ir 569 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nerinko įrodymų, netyrė bylos, tik perrašinėjo tai, nors su klaidomis, kas buvo surašyta 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra surašyti vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktu Nr. 0297, kurį surašė UAB „M. v.“ kontrolierės D. Č. ir J. A.. Tačiau šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko du pareigūnai – I. M., kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, ir N. R., kuris priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir skyrė nuobaudą. Tik šie asmenys turėjo teisę rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ar reikalauti specialisto išvados, bet jie to nepadarė, tik vadovavosi asmenų, neturinčių teisės rinkti įrodymų administracinio nusižengimo byloje, 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktu Nr. 0297. Niekas nebuvo atvykęs pas jį į namus ir nesiaiškino, ar 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297 nurodyta teisinga informacija.
4.4. A. Z. atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297 nurodyta, jog vamzdyno skersmuo yra 100 mm, o administracinio nusižengimo protokole ir 2023 m. gegužės 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad vamzdyno diametro skersmuo yra 32 mm. Taigi neaišku, koks iš tikrųjų yra faktinis vamzdyno diametras.
4.5. Apeliantas pažymi, kad teisme buvo keliamas klausimas dėl skirtingo vamzdyno diametro, tačiau šis prieštaravimas taip ir nebuvo pašalintas, todėl jam neaišku ir nesuprantama, kuo jis yra kaltinamas: tuo, kad naudojo neapskaitytas nuotekas iš unitazo, ar tuo, kad naudojo neapskaitytas nuotekas iš kriauklės. Be to, 2023 m. gegužės 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad naudojamas šulinio vanduo, o nuotekos neapskaitytos, nors neaišku, kaip techniškai įmanoma padaryti, kad būtų galima naudoti šulinio vandenį nuotekoms pašalinti.
4.6. A. Z. teigimu, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo surinkti jokie įrodymai, patvirtinantys administracinio nusižengimo faktą, nebuvo vadovaujamasi jo rašytiniu paaiškinimu, vadovautasi tik 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktu Nr. 0287. Apylinkės teismo teisėja dėl grubių ANK pažeidimų atliekant įrodymų rinkimą ir tyrimą administracinio nusižengimo byloje skundžiamoje nutartyje pasisakė labai trumpai.
4.7. Pasak apelianto, apie tai, kad kontrolierės D. Č. ir J. A. ne kartą nuleido pagalbinėse patalpose unitazo bakelyje esantį vandenį, po to suveikdavo hidroforas ir unitazo bakelis prisipildydavo vandeniu, o vandens apskaitos prietaisas nefiksuodavo vandens tekėjimo iš miesto vandens sistemos, jis sužinojo tik teisme, ši aplinkybė nebuvo užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297, kurį surašė tos pačios kontrolierės, 2022 m. spalio 6 d. apžiūros akte Nr. 158, 2022 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. S-1026.
4.8. Be to, neteisingai aiškinamas jo (A. Z.) 2022 m. rugpjūčio 29 d. duotas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad „<...> įvedus miesto vandenį tuo mazgu nebesinaudoju“, o liudytojos D. Č. ir J. A. teigia, kad jis to mazgo nenaudoja. Tai yra skirtingos minėtų dviejų žodžių reikšmės, tačiau teisėja į tai nekreipė dėmesio ir skundžiamoje 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodė, kad jis mazgo nenaudoja, t. y. iškraipė faktines bylos aplinkybes.
4.9. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje yra neįskaitomas ir sunkiai suvokiamas dokumentas, kuris vadinamas Pakartotinio pakartotiniu patikrinimu, kuris, neva, buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 30 d. ir kuriame užfiksuota apie pašalintą pažeidimą. Šis dokumentas nepasirašytas, neaišku kada ir kieno surašytas, jam šis „popieriaus lapas“ po pakartotinio patikrinimo nebuvo įteiktas, su juo jis nebuvo supažindintas. Svarbu tai, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. niekas pas jį iš UAB „M. v.“nebuvo atvykęs, jokio pakartotinio patikrinimo neatliko, tačiau teisėja šį „popierėlį“ pripažino įrodymu.
4.10. Pasak apelianto, iš skundžiamos nutarties neaišku, kada buvo atliktas patikrinimas: 2022 m. rugpjūčio 29 d., kaip nurodyta akte Nr. 0297, ar 2022 m. rugpjūčio 22 d., kaip nurodyta 2023 m. rugpjūčio 25 teismo nutarties motyvuojamoje dalyje (5 lape). Be to, šios nutarties 6 lape nurodyta, kad „<...> A. Z. savavališkai šalino nepaskaitytas nuotekas <....>“. Kartu apeliantas nurodo, kad teisėja 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio posėdžio metu pakvietė jį ir liudytoją D. Č. prieiti prie jos, kad liudytoja D. Č. nuotraukose parodytų, kur yra prijungimas iš hidroforo prie klozeto vandens bakelio, o jam priėjus, ėmė ant jo klykti, šaukė, kad jis pasitrauktų nuo liudytojos.
4.11. Nurodo, kad jam (A. Z.) nemalonų įspūdį paliko ir aplinkybė, kad po teismo posėdžio jis pamatė laiptinėje kalbant teisėją A. Butkuvienę ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovą N. R., skyrusį jam administracinę baudą ir dalyvavusį teismo posėdyje.
4.12. Skunde dar kartą akcentuojama, kad nors pagal ANK 593 straipsnio nuostatas administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, tačiau nei I. M., nei N. R. ANK 593 straipsnyje nurodytų procedūrų neatliko, o tai reiškia, kad nerinko įrodymų: neatliko įvykio vietos, patalpos apžiūros, neapklausė liudytojų, t. y. kontrolierių, kurios surašė 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktą Nr. 0287, neatliko parodymų patikrinimo vietoje ir t. t., t. y. nesilaikė ANK įtvirtintų reikalavimų, kad būtų nustatyta tiesa, surinkti įrodymai, ir tai yra esminiai ANK nustatytų reikalavimų pažeidimai.
4.13. Nors 2022 m. spalio 6 d. akto Nr. 158 pavadinime nurodoma, kad tai yra „Nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros aktas“, tačiau nė vienas komisijos narys, įskaitant ir komisijos sekretorę, nebuvo atvykę į tą vietą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio teritorijoje, anot komisijos, yra konstatuojamas savavališkas nuotekų šalinimas. Komisijos nariai neapžiūrėjo savavališko nuotekų šalinimo prisijungimo vietos, nepatikrino faktinių aplinkybių, t. y. to, ar tai buvo savavališkas prisijungimas, ar sankcionuotas, ar į unitazą patenka šulinio vanduo, o jeigu patenka, tuomet, ar iš vandens sistemos tiekiamas geriamas vanduo, ir dėl to surašė tikrovės neatitinkantį, faktinėms aplinkybėms prieštaraujantį 2022 m. spalio 6 d. aktą Nr. 158, ir tokiais veiksmais pagamino tikrovės ir faktinių aplinkybių neatitinkantį dokumentą, sukeliantį jam tam tikras teisines pasekmes, t. y. suklastojo dokumentą. Tokie komisijos narių ir komisijos sekretorės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
4.14. Teigia, kad jis (A. Z.) komisijai paaiškino, jog vanduo į garaže esantį unitazą patenka iš vandentiekio sistemos, o iš unitazo – į nuotekas, tačiau garaže esantis unitazas nėra naudojamas. Be to, unitazas garaže buvo sumontuotas 2004 metais ir UAB „M. v.“ darbuotojos, atvykusios tikrinti vandens skaitiklių parodymus, ne kartą matė ši unitazą, tačiau jokių pretenzijų jam nereiškė.
4.15. Kartu apeliantas pažymi, kad su paslaugų teikėju UAB „M. v.“ 1999 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis“, kuri neteko galios, kai 2017 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta nauja „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis“ Nr. 010891241, pagal kurią UAB „M. v.“ įsipareigojo „<...> nenutrūkstamai tiekti Vartotojui geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas <...> (sutarties 11.1 punktas). Teigia, kad jam šiuo atveju negali būti reiškiamos pretenzijos dėl savavališko nuotekų šalinimo iš garaže sumontuoto unitazo ar kriauklės, nes vanduo į unitazą ir kriauklę patenka iš jam tiekiamos geriamojo vandens sistemos. Šių nuotekų šalinimas yra skaičiuojamas ir apmokamas pagal faktiškai suvartoto geriamojo vandens kiekį – kiek geriamojo vandens įteka, tiek turi ir nuotekų ištekėti.
4.16. Akcentuoja, kad nei I. M., nei N. R. neatvyko ir neapžiūrėjo įvykio vietos, nesiaiškino, kaip galima naudoti šulinio vandenį unitaze esančioms medžiagoms pašalinti, kaip į tą unitazą paduoti vandenį. Teigia, kad jis (A. Z.) jokių teisės aktų nepažeidė, unitazas ir kriauklė garaže sumontuoti daugiau kaip prieš dvidešimt metų, UAB „M. v.“ visą šį laiką tuos įrenginius matė, vanduo į unitazą ir kriauklę patenka iš UAB „M. v.“ tiekiamos geriamojo vandens sistemos, t. y. vanduo yra apskaitomas, ir apskaitytas vanduo yra šalinamas vadovaujantis 2017 m. birželio 1 d. sutarties 11.1 punktu.
4.17. Be to, A. Z. teigimu, buvo pažeistos ir jo procesinės teisės, numatytos ANK 632 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje, kad „<...> pasisakiusiems asmenims klausimus pirmiausia užduoda teisėjas, paskui – priešinga šalis ir šios atstovai“, tačiau apylinkės teismo teisėja uždraudė jam užduoti klausimus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui N. R., motyvuodama tuo, kad jis neturi teisės savivaldybės atstovui užduoti klausimų. Buvo nesilaikoma ir pasisakymų proceso metu eiliškumo: teisėja A. Butkuvienė, neinformavusi proceso dalyvių ir neišsiaiškinusi, ar galima pažeisti ANK 632 straipsnio 5 dalyje nustatytą proceso dalyvių pasisakymo eiliškumą, vienasmeniškai nusprendė, kad pirmas turi pasisakyti jis (A. Z.), nors pagal eiliškumą pirmas turėjo pasisakyti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Mažeikių savivaldybės administracijos atstovas N. R., ir tik po N. R. turėjo pasisakyti jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo). Nors proceso tvarkos nesilaikymas yra mažareikšmis pažeidimas, tačiau iš visų tokių smulkmenų susidaro bendras vaizdas apie teisėjos A. Butkuvienės požiūrį į teisės aktų laikymąsi ir jos požiūrį į proceso dalyvius. Ne tik šis, bet ir kiti skunde nurodyti teisėjos padaryti procedūriniai pažeidimai, bendravimas su atsakovo atstovu ne teismo posėdžių salėje, o koridoriuje, pasibaigus teismo posėdžiui, rodo teisėjos A. Butkuvienės požiūrį į proceso šalis, į teisės aktų laikymąsi, ir tai jis vertina kaip teisėjos šališkumą bei neobjektyvumą jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į A. Z. apeliacinį skundą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas N. R. nurodo manantis, kad naikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį ar panaikinti nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nėra teisinio pagrindo.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „M. v.“ surašytas 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktas Nr. 0297 yra teisėtas, dėl jo surašymo aplinkybių UAB „M. v.“ darbuotojos – kontrolierės, surašiusios šį aktą, buvo apklaustos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje. Ant šio akto pasirašė ir pats apeliantas, tą jis patvirtino pirmosios instancijos teisme. UAB „M. v.“ kontrolierės parodymus davė ir pirmosios instancijos teisme, dėl jų parodymų ir surašyto akto abejonių nekilo. Apeliantas buvo kviestas į Viešosios tvarkos skyrių apklausai, tačiau neatvyko, jam buvo surašytas protokolas, o po to priimtas nutarimas, nes įrodymų tam pakako.
5.2. Kartu atsiliepime pažymima, kad UAB „M. v.“ darbuotojos – kontrolierės – savo parodymuose Viešosios tvarkos skyriuje nurodė, jog 100 mm diametras – tai unitazo ištekėjimo skersmuo, kuris ir įrašytas į jų 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašytą aktą Nr. 0297, o protokole ir nutarime yra pažymėtas 100 mm skersmuo, nes tai yra pačios UAB „M. v.“ vamzdynų trasos skersmuo, ir pagal tai apeliantui UAB „M. v.“2022 m. spalio 6 d. aktu Nr. 158 paskaičiuota padaryta žala. Be to, administracinio nusižengimo padarymui pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį užtenka tik neteisėto prisijungimo fakto, kuris šiuo atveju ir buvo nustatytas.
6. Atsiliepimu į A. Z. apeliacinį skundą UAB „M. v.“ direktorius K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad bendrovės atstovai – kontrolieriai atliko patikrinimus vartotojo adresu ir nustatė, kad gyvenamojo namo garaže yra įrengtas sanitarinis mazgas (kriauklė, klozetas), kurie yra naudojami be apskaitos, leidžiant neapskaitomą šulinio vandenį į bendrovės eksploatuojamus nuotekų tinklus ir tai užfiksavo aktu Nr. 1. Šis atvejis nebūtų laikomas savavališku veiksmu tuo atveju, jeigu vartotojas, vadovaudamasis bendrovės išduotomis prisijungimo sąlygomis, būtų inicijavęs papildomo apskaitos prietaiso įrengimą arba į garaže esančius sanitarinius mazgus vanduo būtų perjungtas iš bendros apskaitomos vandentiekio sistemos esamos nurodytu adresu. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įrenginiais (unitazu ir praustuvu), esančiais garaže naudojasi nuo statybos pradžios (1998 m.) ir tik dabar planuoja toje patalpoje pasijungti miesto vandenį. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prašymo sąlygoms gauti, dėl papildomo apskaitos prietaiso įrengimo ar kitų prašymų iš vartotojo dar iki akto surašymo nebuvo gauta. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo gauta informacija telefonu, kad vartotojas atliko dar iki akto Nr. 2 surašymo neapskaitytų nuotekų atjungimo veiksmus, tai yra atjungė hidroforo pagalba leidžiamą šulinio vandenį, neapskaitomai šalinamą į bendrovės eksploatuojamą nuotekų tinklą. Bendrovės atstovai, kaip įprastai tokiu atveju yra veikiama, įsitikinimui nuvyko pas vartotoją ir fiksavo pažeidimo pašalinimą. Šių aplinkybių visuma tik įrodo, kad vartotojas pažeidimo pašalinimą bei nuotekų apskaitymą inicijavo ir įgyvendino tik po akto Nr. 1 surašymo.
6.2. Atsiliepime pažymima, kad nors bendrovės atstovai akte Nr. 1 ir nurodo kito dydžio vamzdyno diametrą, tačiau atliekant skaičiavimus kai vanduo yra išgaunamas iš šulinio per hidroforą, laikoma, kad į vartotojo vidaus sistemą vanduo patenka per įrengtą hidroforą, kurio vamzdyno diametro skersmuo yra 32 mm ir laikoma, kad vanduo ne didesniu kaip nurodytu vamzdyno diametru nuteka į bendrovės nuotekų sistemą. Be to, bendrovė nuostolių skaičiavimui pasirenka ir taiko vartotojui palankesnį mažesnio 32 mm dydžio diametrą, ir tai, manytina, yra teisinga, nes kitaip, skaičiuojant pagal akte Nr. 1 nurodytą 100 mm diametro dydį, nuostolių suma būtų nustatoma žymiai didesnė, o tai vartotojui sudarytų dar didesnius nuostolius.
6.3. Kartu nurodoma ir tai, kad bendrovėje direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė komisija, kuri, gavusi nustatytos formos surašytą aktą, kartu su jį lydimais dokumentais, atlieka tyrimą dėl savavališkų prisijungimų prie bendrovei priklausančių tinklų bei kitų su tuo susijusių atvejų vertinimą ir sprendimo priėmimą. Komisija visais atvejais vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais reglamentuojančiais savavališkus prisijungimus bei bendrovės direktoriaus patvirtinta Tvarka, kurioje yra numatyta visa veiksmų seka bei atliekami darbuotojų veiksmai po savavališko akto surašymo. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų pakanka pripažinti, kad A. Z. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų prisijungė prie nuotekų sistemos. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp vartotojo neteisėtų veiksmų ir bendrovės atsiradusių nuostolių. Nuostolių suma, kurią patyrė bendrovė, sudaro 670,68 Eur. Akivaizdu, kad jeigu vartotojas tinkamai būtų vykdęs teisės aktuose numatytas nuostatas, bendrovė neturėtų teisės reikalauti iš vartotojo nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. Z. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, jo nubaudimu pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, renkant įrodymus, buvo pažeistos ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatos, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 632 straipsnio 5 dalyje, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
9. ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungė prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, išleido nuotekas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. A. Z. pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad savavališkai šalino nuotekas, t. y. įrenginių prisijungimą prie vandens tiekėjo nuosavybes teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojų išduotų prisijungimo sąlygų ir jam nedalyvaujant.
10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
11. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad A. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „M. v.“ atstovės kontrolierės D. Č. ir J. A., atlikusios vandens apskaitos prietaisų patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksavo, jog namo savininko A. Z. garaže yra sanitarinis mazgas (kriauklė, klozetas), naudojamas šulinio vanduo, nuotekos – neapskaitytos. Nustatytas savavališkas nuotekų šalinimas, vamzdyno skersmuo – 100 mm. Pažeidimas užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vandens apskaitos prietaisų pažeidimų ir / arba savavališko vandens vartojimo ir / ar nuotekų šalinimo akte Nr. 0297 (b. l. 29, 55). Nors, kaip pažymėta A. Z. apeliaciniame skunde, minėtame 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297 nurodyta, jog vamzdyno skersmuo yra 100 mm, o administracinio nusižengimo protokole ir 2023 m. gegužės 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (taip pat ir 2022 m. spalio 6 d. Vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų / vandentiekio prisijungimo apžiūros akte Nr. 158, b. l. 27–28, 62–63) nurodyta, kad vamzdyno diametro skersmuo yra 32 mm, ši aplinkybė A. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. akte Nr. 0297, kuriame nurodyta, jog vamzdyno skersmuo – 100 mm, pasirašė, jokių pastabų nepateikė, todėl pastarojo skundo argumentas, kad jam neaišku, kuo jis yra kaltinamas: tuo, kad naudojo neapskaitytas nuotekas iš unitazo, ar tuo, kad naudojo neapskaitytas nuotekas iš kriauklės, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad apylinkės teisme nebuvo sprendžiamas vamzdyno skersmens klausimas, be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vamzdyno diametras šiuo atveju yra reikšmingas tik žalos, atsiradusios dėl asmens savavališko prisijungimo prie nuotekų infrastruktūros, dydžio apskaičiavimui (šiuo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal vartotojui palankesnį mažesnio diametro vamzdyno dydį), tačiau dokumentuose užfiksuoti skirtingi vamzdyno diametrų dydžiai vartotojo savavališko prisijungimo prie nuotekų šalinimo infrastruktūros fakto nepaneigia ir A. Z. administracinės atsakomybės nešalina. Šią teismo išvadą patvirtina ir UAB „M. v.“ direktoriaus atsiliepime į A. Z. apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad bendrovė nuostolių skaičiavimui taikė vartotojui palankesnį mažesnio 32 mm dydžio diametrą, be to, kai vanduo yra išgaunamas iš šulinio per hidroforą, laikoma, kad į vartotojo vidaus sistemą vanduo patenka per įrengtą hidroforą, kurio vamzdyno diametro skersmuo yra 32 mm ir laikoma, kad vanduo ne didesniu kaip nurodytu vamzdyno diametru nuteka į bendrovės nuotekų sistemą.
14. Apelianto kaltę padarius ANK 332 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, be pirmiau nurodytų 2022 m. rugpjūčio 29 d. akto Nr. 0297 ir 2022 m. spalio 6 d. akto Nr. 158, patvirtina ir jo paties 2022 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimas, byloje esančiose fotonuotraukos (b. l. 58–61), liudytojų D. Č. ir J. A. 2023 m. balandžio 21 d. paaiškinimai (b. l. 46, 47), bei jų parodymai, duoti apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu. Kaip liudytojos 2023 m. balandžio 21 d. apklaustos D. Č. ir J. A. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu A. Z. garaže esančiame sanitariniame mazge buvo rastas hidroforas, kurio pagalba vanduo iš šulinio tekėjo į klozetą. Kadangi nuleidus klozeto bakelio vandenį apskaitos skaitiklio rodmenys nesikeitė, akte buvo užfiksuota, kad nuotekos neapskaitomos. Neapskaitomos nuotekos, tekančios per vamzdyną, kurio skersmuo 100 mm (unitazo ištekėjimo vamzdyno skersmuo). Tai, kad klozetas yra naudojamas, patvirtina fotonuotraukose užfiksuota informacija (b. l. 58–61). Atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. teiginių, jog vanduo į garaže esantį unitazą patenka iš vandentiekio sistemos, o iš unitazo – į nuotekas, tačiau garaže esantis unitazas nėra naudojamas, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, A. Z. 2022 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodė, kad jis į garaže esantį sanitarinį mazgą planuoja pasijungti miesto vandenį, o tai patvirtina patikrinimo metu užfiksuotą aplinkybę, kad vanduo į klozetą tekėjo ne iš vandentiekio sistemos, o iš šulinio, ir nuotekos nebuvo apskaitomos. Kaip minėta, D. Č. ir J. A. nurodė, jog patikrinimo metu nuleidus klozeto bakelio vandenį apskaitos skaitiklio rodmenys nesikeitė, vanduo hidroforo pagalba tekėjo iš šulinio.
15. Netikėti minėtais UAB „M. v.“ kontrolierių parodymais nėra pagrindo, nes iš esmės analogiškus parodymus jos davė ir apklausiamos kaip liudytojos 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusiame apylinkės teismo posėdyje. Liudytoja D. Č. parodė, kad patikrinimo metu ji buvo prie skaitiklio, o jos kolegė J. A. tam, kad įsitikinti, ar skaitiklis veikia, net keletą kartų nuleido A. Z. garaže buvusio klozeto bakelio vandenį. Atlikus šį veiksmą, vandens skaitiklis nesisuko, įsijungė hidroforas. Paaiškėjo, kad vanduo buvo naudojamas iš šulinio, nuleidus vandenį, klozeto bakelis pildėsi, nes veikė hidroforas. Tai, kad jai nuleidus A. Z. garaže esančiame sanitariniame mazge klozeto vandenį klozeto bakelis prisipildė dėl to, jog suveikė hidroforas, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja J. A.. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie dėl esminių aplinkybių, kurios užfiksuotos ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297, sutampa, liudytojos parodymus davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 46, 47, 93, 94), duomenų, kad jos būtų suinteresuotos bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti liudytojų D. Č. ir J. A. parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad jų parodymus patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuota informacija. Dėl to, kas paminėta, taip pat įvertinus tai, kad patikrinimo metu dalyvavo ir pats A. Z., jo teiginys, jog apie tai, kad kontrolierės D. Č. ir J. A. ne kartą nuleido pagalbinėse patalpose unitazo bakelyje buvusį vandenį, jis sužinojo tik teisme, atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojų parodymų nepaneigia ir tai, kad minėta aplinkybė nebuvo užfiksuota 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte Nr. 0297, 2022 m. spalio 6 d. apžiūros akte Nr. 158, ir 2022 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. S-1026. Be kita ko, ir pats A. Z. savo 2022 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodė, jog vanduo į klozeto bakelį patenka iš šulinio per hidroforą. Todėl apeliantas savo skunde visiškai nepagrįstai kelia klausimą, kaip techniškai įmanoma padaryti, kad nuotekos būtų pašalintos naudojant šulinio vandenį. Nors paaiškinime A. Z. nurodė, kad: „Įvedus miesto vandenį tuo mazgu nebesinaudoju“, liudytoja D. Č. teismo posėdyje nurodė, kad patikrinimo metu A. Z. sakė, jog klozetu nesinaudojo, o liudytoja J. A. nurodė, jog A. Z. sakė, kad sanitarinio mazgo nenaudoja, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad patikrinimo metu A. Z. paaiškino, jog įvedus miesto vandenį tuo mazgu nesinaudojo, tai apelianto kaltės padarius administracinį nusižengimą nepaneigia ir nėra pagrindas išvadai, jog teismo nutartyje yra iškraipytos faktinės bylos aplinkybės. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. jo namuose niekas pakartotinio patikrinimo neatliko, nėra pagrindo, nes liudytos D. Č. ir J. A. nuosekliai nurodė, kad jos 2022 m. rugsėjo 30 d. atliko antrą patikrinimą, kurio metu pažeidimų neberado, viskas buvo sutvarkyta, todėl jos pakartotinio patikrinimo akto nepildė, tik užfiksavo skaitiklio parodymus. Tai patvirtina ir prie UAB „M. v.“direktoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti duomenys (11 ir 21 priedai). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina A. Z. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 322 straipsnio 2 dalyje. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad unitazas garaže buvo sumontuotas 2004 metais, tačiau UAB „M. v.“ darbuotojos anksčiau jam pretenzijų nereiškė, su paslaugų teikėju UAB „M. v.“2017 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta nauja „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis“ Nr. 010891241 (b. l. 19–21), pagal kurią UAB „M. v.“ įsipareigojo „<...> nenutrūkstamai tiekti Vartotojui geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas <...>“.
16. Nesutiktina ir su A. Z. skundo argumentu, kad surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą ir skirti nuobaudą nebuvo teisinio pagrindo, nes VVTAT 2023 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 10G-665, kuriuo atmestas jo reikalavimas panaikinti UAB „M. v.“ direktoriaus 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. S-1026 ir UAB „M. v.“ komisijos 2022 m. spalio 16 d. aktą Nr. 158 (b. l. 65–76), jis apskundė teismui, tačiau teisme byla dar neišnagrinėta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, 2022 m. spalio 6 d. Vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų / vandentiekio prisijungimo apžiūros akte Nr. 158 yra apskaičiuotas UAB „M. v.“ padarytos žalos dydis, kuris nagrinėjamu atveju nėra esminis sprendžiant asmens kaltės klausimą ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
17. Minėta, kad apeliaciniame skunde A. Z. akcentavo, jog 2022 m. spalio 6 d. akto Nr. 158 pavadinime nurodyta, kad tai yra „Nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros aktas“, tačiau nė vienas komisijos narys, įskaitant ir komisijos sekretorę, nebuvo atvykę į jo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) , komisijos nariai neapžiūrėjo savavališko nuotekų šalinimo prisijungimo vietos, nepatikrino faktinių aplinkybių, dėl to surašė tikrovės neatitinkantį, faktinėms aplinkybėms prieštaraujantį 2022 m. spalio 6 d. aktą Nr. 158, ir tokiais veiksmais pagamino tikrovės ir faktinių aplinkybių neatitinkantį dokumentą, o tokie komisijos narių ir komisijos sekretorės veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. spalio 6 d. Vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų / vandentiekio prisijungimo apžiūros akte Nr. 158 nurodyta, jog šis aktas surašytas ištyrus surinktą medžiagą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktą Nr. 0297, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojo paaiškinimus, pateiktus raštu ir žodžiu (o ne atvykus į įvykio vietą ir atlikus jos apžiūrą). Taigi teigti, kad apžiūros aktas Nr. 158 neatitinka faktinių aplinkybių ir yra suklastotas, nėra pagrindo. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad Komisijos sprendimo priėmimo tvarka A. Z. jau buvo išaiškinta UAB „M. v.“ 2022 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. S-1026 (b. l. 23–25).
18. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinė byla išnagrinėta formaliai, tiek Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė I. M., tiek Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas N. R. nesilaikė ANK 567 ir 569 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nerinko įrodymų, netyrė bylos, nors tik jie turėjo teisę rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ar reikalauti specialisto išvados, tačiau jie to nepadarė, tik vadovavosi asmenų, neturinčių teisės rinkti įrodymų administracinio nusižengimo byloje, 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktu Nr. 0297. Priešingai, sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai – apklaustos pažeidimą užfiksavusios ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktą Nr. 0297 surašiusios bei pasirašiusios kontrolierės D. Č. ir J. A. (neteisus apeliantas skunde tvirtindamas, kad šie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti), ir tik pastarosioms patvirtinus minėtame akte nurodytas aplinkybes, bei konstatavus, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, I. M. 2023 m. gegužės 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–18), o N. R. 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16). Pritartina ir skundžiamos nutarties argumentui, kad atsižvelgiant į tai, jog pažeidimas buvo užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 29 d., o 2022 m. rugsėjo 30 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, jog pažeidimas pašalintas, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu atlikti įvykio vietos apžiūrą ir parodymų patikrinimą vietoje būtų buvę netikslinga. Kartu pažymima, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-693/2019). Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad sprendžiant apelianto kaltės klausimą buvo įvertinti visi bylos įrodymai, įskaitant ir paties A. Z. rašytinį paaiškinimą, o ne vien vadovautasi 2022 m. rugpjūčio 29 d. aktu Nr. 0287, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Patikrinęs skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės ištirtos išsamiai ir visapusiškai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
19. Apelianto teigimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ANK 632 straipsnio 5 dalyje: apylinkės teismo teisėja uždraudė jam užduoti klausimus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui N. R., motyvuodama tuo, kad jis neturi teisės savivaldybės atstovui užduoti klausimų, buvo nesilaikoma ir pasisakymų proceso metu eiliškumo – teisėja, neinformavusi proceso dalyvių ir neišsiaiškinusi, ar galima pažeisti ANK 632 straipsnio 5 dalyje nustatytą proceso dalyvių pasisakymo eiliškumą, vienasmeniškai nusprendė, kad pirmas turi pasisakyti jis (A. Z.), nors pagal eiliškumą pirmas turėjo pasisakyti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. A. Z. įsitikinimu, teisėjos padaryti procesiniai pažeidimai, bendravimas su atsakovo atstovu N. R. ne teismo posėdžių salėje, o koridoriuje, pasibaigus teismo posėdžiui, rodo teisėjos A. Butkuvienės šališkumą ir neobjektyvumą jo atžvilgiu. Šiems apelianto teiginiams taip pat nepritartina.
20. ANK 632 straipsnio 5 dalis reglamentuoja proceso eigą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju įvertinus informacinėse pažymose užfiksuotus duomenis (b. l. 80–82, 87–89, 95–99) ir išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, esmingai pažeidė ANK 632 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, apeliantas teismo šališkumą grindžia ir bylą nagrinėjusios teisėjos bendravimu su institucijos atstovu N. R. ne teismo posėdžių salėje, o koridoriuje, pasibaigus teismo posėdžiui. Pažymima, kad pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Ši teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-976/2017). Be to, teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015 ir kt.).
21. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pirmiau nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apelianto teiginio, kad apylinkės teismo teisėja bendravo su institucijos atstovu N. R. ne teismo posėdžių salėje, o koridoriuje, pasibaigus teismo posėdžiui, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, jeigu toks pokalbis ir buvo, apie jo turinį nėra jokių duomenų. Todėl apygardos teismas A. Z. skundo teiginius dėl galimo teismo šališkumo laiko nepagrįstais. Pastebėtina ir tai, kad A. Z. apylinkės teisme vykusių posėdžių metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė.
22. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad jos aprašomojoje dalyje (nutarties 5 ir 6 lapai) vieną kartą nurodyta, jog UAB „M. v.“ patikrinimą atliko 2022 m. rugpjūčio 22 d. (turi būti 2022 m. rugpjūčio 29 d.) ir vieną kartą nurodė, kad A. Z. savavališkai šalino „nepaskaitytas“ nuotekas. Susipažinus su skundžiama nutartimi akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimai, neturintys reikšmės šios nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Išklausius teismo posėdžio protokolo garso įrašą nesutiktina su apelianto teiginiu, kad teisėja posėdžio metu ant jo šaukė, klykė, nes, kaip užfiksuota garso įraše, teisėja tik griežtai paprašė A. Z. netrukdyti liudytojai duoti paaiškinimus.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Z. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, be to, jam paskirtos nuobaudos apeliantas neginčija.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir administracinio nusižengimo teiseną A. Z. atžvilgiu nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.