- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 2YT-10504-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04745-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kurio prašo grąžinti iš jo banko sąskaitos išieškotas lėšas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 6 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių apginti išieškotojo interesus ir kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, jog vadovaujantis CPK 737 straipsnio 7 punktu, išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. Susipažinus su pateikta informacija nustatyta, kad A. L. VSDFV mokama išmoka yra netekto darbingumo pensija.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis patvarkymu nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla jį perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Patvarkyme nurodė, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas yra negalimas. 2020-07-07 skolininkui nustatyta 314,20 Eur laisvai disponuojama suma, kurią kas mėnesį gali pasiimti iš sąskaitos.
4. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Jeigu iš sąskaitos buvo nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, antstolio kontorai reikia pateikti nepertraukiamą to mėnesio sąskaitos išrašą, kuriame būtų nurodyta kas pervedė lėšas ir kada jos buvo nurašytos.
5. Kadangi skolininkas galėjo į sąskaitą gauti pajamas, iš kurių išieškojimas galimas pagal CPK 689 straipsnį, išrašas reikalingas tam, kad būtų galima įsitikinti, kad nurašytos lėšos, kurios patenka į CPK 739 straipsnio numatytą sąrašą lėšų, iš kurių skolos išieškojimas negalimas, arba, kad nurašytas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesį atliekant CPK 736 straipsnio nustatyto dydžio išskaitas. Apribojimai skolininko sąskaitoms taikyti 2020-07-07, piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos antstolio depozitinėje sąskaitoje paskutinį kartą gautos 2020-08-07, o skundas dėl antstolio veiksmų gautas tik 2020-09-02, t. y. praleidus Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatytą terminą.
6. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei tuo, kad per įstatyme nustatytą terminą skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš nurašytų lėšų skolos išieškojimas nėra galimas, gautos lėšos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui. Kadangi pagal skolininko kartu su skundu pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kad nurašytos lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, be to, praleistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatytas terminas.
7. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. rugsėjo 7 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 8, 9, 10).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
8. Iš pateiktos vykdomosios bylos (toliau – vykd. b.) Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-01-30 sprendimą dėl 51537,05 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo A. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2020 m. birželio 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2020 m. liepos 7 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. 43-47, 52-57 b. l.). 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus (vykd. b. 61-66 b. l.).
9. Pareiškėjas nesutinka su antstolio 2020 m. liepos 7 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir mano, kad antstolis jas nepagrįstai išieškojo. Byloje sprendžiamas išieškojimo iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos pagrįstumo klausimas, taigi nagrinėjamu atveju byloje svarbu nustatyti ar galimas išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos.
10. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje.
11. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose, tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Tuo tarpu pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, patenka tarp pinigų sumų, iš kurių išieškojimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 6 dalis).
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje yra numatytos šios socialinio draudimo pensijų (teismo past.: iki 2018 m. sausio 1 d. – valstybinių socialinio draudimo pensijų) rūšys: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnyje yra išskiriamos šios šalpos pensijų rūšys: 1) šalpos neįgalumo pensijos; 2) šalpos senatvės pensijos; 3) šalpos našlaičių pensijos. Taigi, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą yra mokama „netekto darbingumo“, o pagal Šalpos pensijų įstatymą – „šalpos neįgalumo“ pensijos išmoka. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą netekto darbingumo bendroji pensijos dalis mokama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu netekto darbingumo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šalpos pensijų įstatymo pagrindu šalpos neįgalumo pensijų išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota (įgaliotos) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (iki 2019 m. sausio 1 d. – savivaldybių administracijos).
13. Pareiškėjos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo informaciją apie išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2020-08-31 (mokamos išmokos pavadinimas „netekto darbingumo pensija“) (b. l. 2-5). Be to, vykdomojoje byloje esantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašas patvirtina, kad A. L. yra įtrauktas į šio registro apskaitą, yra dirbantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 10-11 b. l.). Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. L. gauna ne šalpos neįgalumo pensiją, bet netekto darbingumą pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškojimas iš A. L. gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas).
14. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro ir netekto darbingumo pensija, savaime neleidžia spręsti apie išieškojimo negalimumą. Teisės aktai nenumato tokio išieškojimo negalimumo pagrindo, tačiau CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymas ar teismas, –30 procentų; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
15. Kadangi pareiškėjo A. L. gaunama netekto darbingumo pensija priskiriama prie pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas), skunde nurodomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, šiuo atveju netaikytinas.
16. Pažymėtina, kad bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
17. Antstolis A. B. 2020 m. birželio 2 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-41-50494 (vykd. b. 43-44 b. l.) nurodė vykdyti išieškojimą išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolio surašytas patvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir išskaitos dydžio prasme.
18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolio 2020 m. birželio 2 d. patvarkymas bei kiti skundžiami antstolio veiksmai dėl piniginių lėšų nurašymo nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291, 510–513 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.