Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. įgaliotos atstovės advokatės Jūratės Juodienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2021-04-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-388-2021 J. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda už tai, kad ji 2021-04-10 ir 2021-04-11 apie 12.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo, iš laikino įrenginio (kiosko) prekiavo rūkyta žuvimi. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė 2015-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto, kuriame numatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, reikalavimus.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, J. V., atstovaujama įgaliotos atstovės advokatės J. Juodienės, pateikė skundą Plungės apylinkės teismui, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Skundžiama 2021-08-26 nutartimi Plungės apylinkės teismas pareiškėjos J. V. skundo netenkino ir Palangos savivaldybės administracijos 2021-04-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-388-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovė advokatė J. Juodienė prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-08-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2021-04-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-388-2021 ir administracinę teiseną J. V. nutraukti; sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.5, 5, 16 punktų pareiškime nurodyta apimtimi atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktams, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui; priteisti J. V. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, kad J. V. nesutinka su skundžiama teismo nutartimi dėl toliau nurodomų motyvų.

4.2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7 punktas įpareigoja pardavėją, prekiaujantį viešosiose vietose (privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype), turėti jam asmeniškai Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekybai, ar užtenka žemės sklypo valdytojui išduoto leidimo prekybai, kurį toks leidimo turėtojas perduoda veiklą vykdančiam pardavėjui, taip pat, ar Taisyklių 7.4 punktas suteikia teisę leidimo turėtojui perduoti leidimą kitam fiziniam asmeniui (pardavėjui), nurodytam verslo liudijime. Byloje buvo siekiama nustatyti, ar pagal Taisykles leidimas prekybai yra privalomas veiklai ir jos vykdymui, ar asmeniui (pardavėjui).

4.3. J. V. Palangos savivaldybės administracijos 2021-04-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-388-2021 buvo nubausta už tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš laikino įrenginio (kiosko) be Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo prekiavo rūkyta žuvimi ir tuo pažeidė Taisyklių 6 punktą. Pirmosios instancijos teisme J. V. įrodinėjo, kad prekybą žuvimi ji vykdė turėdama leidimą prekybai ir visus kitus Taisyklių 6, 7.1, 7.4 punktuose numatytus privalomus dokumentus.

4.4. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, J. V. prekiavo žuvimi iš kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama šiuos dokumentus: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus 2020-05-13 išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, kuris buvo išduotas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (leidime nurodyta veiklos rūšis – prekyba žuvimi, prekybos vieta – (duomenys neskelbtini), prekyba iš kiosko); 2) 2021-04-07 išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį 2021 m. balandžio 10, 11 d., suteikiantį teisę vykdyti prekybą (pagal Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo 2.2 punktą: prekyba, EVRK klasės 47.81; 47.82; 47.89; 47.99), veiklos vykdymo teritorija: Palangos miesto savivaldybė); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-12-22 leidimo prekybai perdavimo aktą, kuriuo J. V., veikiančiai pagal verslo liudijimą, yra perduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus 2020-05-13 išduotas leidimas prekiauti Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini) iki 2021-10-15. Taigi J. V. vykdė prekybą žuvimi pagal išduotą leidimą, nenukrypdama nuo jame nurodytų prekybos veiklos reikalavimų (prekybos vieta, įrenginys, prekybos rūšis, leidimo galiojimo terminas).

4.5. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesutiko su šiais pareiškėjos argumentais ir laikė, kad J. V. prekyba būtų laikoma teisėta pagal Taisyklių 6 punktą tik tada, jeigu leidimas prekybai būtų išduotas asmeniškai pačiai pardavėjai. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad tokius teismo nutarties motyvus paneigia visuma Taisyklių nuostatų. Taisyklių 6 punktas numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Vadinasi, draudžiama veikla be leidimo. Taisyklių 7.1 punktas numato, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą. Tačiau minėta Taisyklių nuostata nereikalauja, kad pardavėjas savo darbo vietoje turėtų jam asmeniškai išduoto leidimo prekiauti originalą. Svarbu, kad toks leidimas konkrečiai prekybai apskritai būtų išduotas.

4.6. Tokias išvadas leidžia daryti ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-18 įsakymu Nr. A1-49 patvirtinto „Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo“ 1 priede esanti „Prašymo dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo“ forma, iš kurios matyti, jog prašymą pateikia fizinis arba juridinis asmuo, o prašyme būtina nurodyti duomenis, išimtinai susijusius tik su vykdoma veikla: prekybos įrenginys, veiklos rūšis, viešosios vietos adresas, veiklos plotas, veiklos vykdymo laikotarpis. Prašyme nereikalinga nurodyti jokių specifinių duomenų apie veiklos vykdytoją – pardavėją ar paslaugos teikėją. Aprašo 1.2 punktu yra patvirtinta „Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose“ forma, kurioje vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“. Iš šios formos matyti, jog leidimas išduodamas leidimo turėtojui (prašymą pateikusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o laikytis Taisyklių reikalavimų įsipareigoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Leidimas vadinasi „prekiauti ar teikti paslaugas“, vadinasi, leidimas išduotas veiklai. Leidimo turinys taip pat rodo, jog leidimas išduodamas konkrečiai veiklos rūšiai, iš konkretaus įrenginio, konkrečioje vietoje ir konkrečiu laikotarpiu.

4.7. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-08 įsakymu Nr. A1-227 patvirtinto „Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo“ 7 punktas numato, kad asmuo, pageidaujantis suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektą, Palangos miesto savivaldybės administracijai teikia nustatytos formos prašymą ir dokumentus: aiškinamąjį raštą dėl įrenginio paskirties, veiklos pobūdžio, įrenginio vietos, medžiagiškumo (7.1 punktas), įrenginių išdėstymo planą (7.2 punktas), įrenginių vizualizaciją (7.3 punktas), žemės sklypo nuosavybės dokumentus (7.4 punktas). Taigi matyti, jog norint suderinti laikino įrenginio projektą, nereikalinga pateikti jokių specialių duomenų apie pardavėjo ar paslaugų teikėjo asmenybę. Svarbu ir tai, kad aprašo 6 punktas numato, jog suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektai reikalingi fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nustatyta tvarka gauti leidimus prekiauti savivaldybės teritorijos viešosiose vietose. Akivaizdu, kad aprašo 6 punktas nenumato, jog projektus dėl įrenginių suderinimo ir atitinkamai prašymus dėl leidimo išdavimo turi teikti pardavėjai ar paslaugų teikėjai, ketinantys prekiauti, o priešingai, numato, kad projektus derina asmenys, norintys gauti leidimus prekybai. Minėta, kad leidime nurodomi du skirtingi subjektai – „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“, todėl asmuo, norintis gauti leidimą prekiauti yra leidimo turėtojas, bet nebūtinai pardavėjas ar paslaugų teikėjas.

4.8. Taigi Palangos miesto savivaldybės administracijos asmeniui išduodamas leidimas prekiauti patvirtina, kad prekybos veiklos sąlygos atitinka Taisyklių ir Aprašo reikalavimus, kad leidimas yra išduotas suderinto laikino prekybos įrenginio projekto pagrindu. Nesuderinus laikino prekybos įrenginio projekto ir veiklos rūšies iš jo, leidimas prekybai neišduodamas.

4.9. Šie motyvai, apeliantės teigimu, paneigia skundžiamos teismo nutarties motyvus, kad J. V. privalėjo vykdyti prekybą tik jai asmeniškai išduoto leidimo pagrindu ir kad neužteko leidimo turėtojui (žemės sklypo valdytojui) išduoto leidimo prekybai, kurį leidimo turėtojas perdavė J. V..

4.10. Nors J. V. pirmosios instancijos teisme rėmėsi ir prašė teismo taikyti Taisyklių 7.4 punktą, tačiau teismas sprendime šia teises norma visiškai nesirėmė, jos netaikė. O būtent Taisyklių 7.4 punktas numato, kad pardavėjas savo darbo vietoje privalo turėti verslo liudijimą (tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas yra perdavęs leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime). Taisyklių 7.4 punkte vartojamas „leidimo turėtojo“ terminas, nors jo apibrėžimas Taisyklėse nepateikiamas, bet taip pat vartojamas Aprašo 1.2 punkte patvirtintoje „Leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose“ formoje. Be to, Taisyklių 7.4 punkte skliausteliuose aiškiai nurodytas atvejis, kad leidimo turėtojas gali perduoti leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime. Ši leidimo turėtojo teisė yra aiškiai nurodyta tuo atveju, kai prekyba yra vykdoma verslo liudijimo pagrindu. Jokių šios leidimo turėtojo teisės perduoti kitam asmeniui leidimą apribojimų ar išimčių Taisyklių 7.4 punktas nenumato. Iš Taisyklių 7.4 punkto yra akivaizdu, kad „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas“ yra suprantami kaip du skirtingi subjektai.

4.11. J. V., kaip pardavėja, savo prekybos vietoje dirbo pagal verslo liudijimą, kuriai leidimo turėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-12-22 leidimo prekybai perdavimo aktą perdavė Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus 2020-05-13 išduotą leidimą prekiauti Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini) iki 2021-10-15. J. V. verslo liudijime ir leidime prekybai sutapo veiklos sritis, t. y. leidimu prekybai buvo suteikta teisė prekiauti žuvimi, o J. V. pagal verslo liudijimą taip pat turėjo teisę verstis žuvies prekyba, taip pat sutapo prekybos vieta.

4.12. Taigi J. V. administracinė atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai, nes viešosios teisės interesas nepažeistas – kiosko kaip laikino įrenginio projektas prekybai žuvimi buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, leidimas prekybai žuvimi (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ir galiojo patikrinimo metu, J. V. turėjo visus tokios veiklos vykdymui reikalingus dokumentus, taigi vykdė veiklą teisėtai ir nepažeidė Taisyklių 6 punkto.

4.13. Palangos miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teisme pateikė papildomą įrodymą, patvirtinantį, kad leidimo turėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tą patį leidimą prekiauti Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini), ir kitam asmeniui – V. K., taip įrodinėdama, kad leidimo turėtojas negali keliems asmenims perduoti leidimo prekybai. Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijai yra žinoma, jog pareiškėja J. V. ir V. K. yra šeimos nariai, sugyventiniai, vykdantys prekybą žuvimi, tačiau prekiaujantys atskirai skirtingomis dienomis (pasikeisdami) tame pačiame kioske. Tokiu atveju du asmenys vienu metu nenaudoja to paties leidimo prekybai originalo. Leidime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas jo galiojimo laikotarpis – nuo 2020-05-13 iki 2021-10-15, vadinasi, leidimas nurodytu laikotarpiu galioja kiekvieną kalendorinę dieną, o J. V. ir jos šeimos narys V. K. pasikeisdami naudojasi šiuo leidimu prekybai, skirtingomis dienomis prekiaudami žuvimi pagal leidime nurodytas sąlygas.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo arba pertraukos byloje paskelbimo

4.14. J. V. byloje buvo kaltinama pažeidusi Taisyklių 6 punktą, kuris numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Kadangi šiai bylai išspręsti teismas turėjo taikyti materialiosios teisės normą, t. y. Taisyklių 6 punktą, J. V. byloje teikė teismui prašymą kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių dalies teisėtumą, patikrinant, ar Taisyklių 3.5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina <...> ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, taip pat Taisyklių 5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad asmenys, įsigiję leidimus <...> ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus), atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 39 punktą, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

4.15. Taisyklių 6 punkte numatytas draudimas viešosiose vietose vykdyti veiklą be leidimo, o viešosios vietos sąvoka ir jos turinys yra apibrėžtas Taisyklių 3.5 punkte. Taisyklės (įskaitant ir jų 3.5, 5, 6, 16 punktus) reglamentuoja leidimų prekybai išdavimą, teisę vykdyti veiklą tik turint leidimą, draudimą vykdyti veiklą be leidimo, leidimo turėtojo apribojimus. Vadinasi, Taisyklės reglamentuoja leidimų išdavimo konkrečius atvejus, tvarką ir apribojimus.

4.16. J. V. kėlė abejones, kad Taisyklių 3.5 punkte įtvirtinta viešosios vietos sąvoka, apimanti ir visuomenei prieinamą nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomą (naudojamą) žemės sklypą prekybos prasme prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktui, kuris numato, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos yra leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kadangi nėra jokio Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir galiojančio įstatymo, reglamentuojančio leidimų išdavimą, asmens pareigą turėti leidimą norint prekiauti ar teikti paslaugas visuomenei prieinamame privačios nuosavybės teise ar nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype, taip pat nėra įstatymo, numatančio apribojimus (draudimus) leidimų turėtojui įgalioti kitą asmenį verstis leidime nurodyta veikla ar pagal sutartį perduoti leidimą, todėl minėti Taisyklių 3.5 ir 5 punktai laikytini neteisėtais, o tai turi reikšmės ir Taisyklių 6 punktui ir jo taikymui. Be to, J. V. kėlė abejonę, kad Taisyklių 3.5 punkte įtvirtinta viešosios vietos sąvoka prieštarauja ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai viešosios vietos sąvokai, kuri čia apibrėžiama kaip vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių).

4.17. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas J. V. prašymą kreiptis į administracinį teismą ištirti Taisyklių 3.5 ir 5 punkto atitiktį įstatymams atmetė motyvuodamas tuo, kad teismui minėtos materialiosios teisės normos abejonių nekelia. Kadangi ši teismo nutartis buvo neskundžiama, J. V. dėl jos pagrįstumo neturi teisės pasisakyti.

4.18. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. V. informavo teismą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta norminė byla (administracinės bylos Nr. eI4-8192-386/2021) pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių dalies teisėtumo, kuriuo prašoma ištirti, ar Taisyklių 3.5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina <...> ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, taip pat Taisyklių 5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad asmenys, įsigiję leidimus <...> ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus), taip pat Taisyklių 16 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla <...> ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktus, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

4.19. J. V. teismui nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje taikytinų Taisyklių 6 ir 16 punktų ir su jais tiesiogiai susijusių 3.5 ir 5 punktų (dėl viešosios vietos sąvokos) teisėtumas yra sprendžiamas norminėje byloje. Teismui šioje administracinio nusižengimo byloje priimant sprendimą, teks taikyti materialiosios teisės normas, t. y. Taisyklių 3.5, 6 ir 16 punktus, dėl kurių, kaip galbūt prieštaraujančių įstatymui, yra iškelta norminė byla. Minėtoje norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pripažinus Taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktus prieštaraujančiais įstatymui, tai būtų pagrindas šioje administracinio nusižengimo byloje pripažinti neteisėtu ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Todėl J. V. teismo prašė stabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

4.20. Tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas, kad jam abejonių nekelia Taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktai, o administracinio nusižengimo teisena nenumato bylos sustabdymo instituto.

4.21. J. V. vertinimu, ši administracinio nusižengimo byla turėjo ir galėjo būti sustabdyta arba joje galėjo būti paskelbta pertrauka (teismas galėjo parinkti tinkamą institutą, kurio esmė ta pati – laikinai nenagrinėti bylos iki bus priimtas sprendimas kitoje susijusioje byloje), nes iš skundžiamos nutarties yra akivaizdu, kad teismas jos 14, 15, 16, 21 punktuose taikė materialiosios teisės normas – Taisyklių 6, 7.1, 16 punktus, kai dėl Taisyklių 3.5 ir 5 punktų, kuriuose apibrėžta viešosios vietos sąvoka, turinti tiesioginės reikšmės Taisyklių 6 ir 7.1 punktams, o taip pat dėl Taisyklių 16 punkto visa apimtimi kitame teisme yra iškelta norminė byla dėl jų atitikties įstatymui.

4.22. Nors ANK nereglamentuoja bylos nagrinėjimo sustabdymo ar pertraukos joje paskelbimo, tačiau to nedraudžia. Pagal analogiją kitų kategorijų bylose, Administracinių nusižengimų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Gi šiuo atveju ir susiklostė teisinė situacija, kad į administracinį teismą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys dėl Taisyklių dalies teisėtumo tyrimo, tiesiogiai galinčio turėti reikšmės šios administracinio nusižengimo bylos pabaigai.

4.23. Jeigu minėtoje norminėje byloje pareiškimas bus patenkintas ir Taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktai bus pripažinti prieštaraujančiais įstatymui, tai nesustabdžius šios administracinio nusižengimo bylos, J. V. teisės bus pažeistos, nes po teismo sprendimo norminėje byloje įsiteisėjimo pareiškėja neturės galimybės atnaujinti šios administracinio nusižengimo bylos, nes ANK 658 straipsnis tokio bylos atnaujinimo pagrindo nenumato (ANK 658 straipsnio 1 dalies 7 punktas išimtinai susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimo dėl teisės akto pripažinimo antikonstituciniu, priėmimu).

4.24. Todėl J. V. apeliacinės instancijos teisme reiškia prašymą sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių dalies teisėtumo, kuriuo prašoma ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina <...> ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, taip pat Taisyklių 5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad asmenys, įsigiję leidimus <...> ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus), taip pat Taisyklių 16 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla <...> ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktus, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Palangos savivaldybės administracijos 2021-04-13 nutarimu J. V. nubausta pagal ANK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021-04-10 ir 2021-04-11 dienomis iš laikino įrenginio (kiosko) adresu (duomenys neskelbtini), prekiavo rūkyta žuvimi, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduoto leidimo, tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimo Nr. T2-348 1 punktu patvirtintų Prekybos viešoje vietoje taisyklių 6 punkto, kuriame numatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, reikalavimus.

7. Apeliaciniame skunde neneigiamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog J. V. iš tikrųjų byloje nustatytu laiku ir vietoje kioske prekiavo žuvimi, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus būtent jai išduoto leidimo, tačiau tvirtinama, jog nusižengimas nepadarytas, kadangi leidimas buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perdavė leidimą J. V., veikusiai pagal verslo liudijimą, todėl J. V. vykdė prekybą žuvimi išduoto leidimo pagrindu, nenukrypdama nuo jame nurodytų prekybos vietos reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais J. V. įgaliotos atstovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

8. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama J. V. kalta padarius ANK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas J. V. skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

11. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. atstovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti pareiškėjos J. V., atstovaujamos advokatės J. Juodienės, skundo dėl Institucijos 2021-04-13 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad J. V. pagal ANK 154 straipsnio 2 dalį yra nubausta pagrįstai, nes ji viešoje vietoje vykdė prekybą – prekiavo žuvimi, neturėdama Palangos miesto savivaldybės leidimo prekybai maisto produktais viešoje vietoje, taip pažeisdama Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punkto reikalavimus.

12. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog J. V. byloje nustatytu laiku ir vietoje iš laikino įrenginio – kiosko – prekiavo rūkyta žuvimi, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus būtent jai išduoto leidimo, tačiau, pasak apeliantės, įvertinus tai, jog leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę prekiauti žuvimi iš kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) (galiojo iki 2021-10-15), buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės 2020-12-22 perdavimo aktu buvo perduotas J. V., veikusiai pagal verslo liudijimą, J. V. vykdė prekybą žuvimi išduoto leidimo pagrindu, nenukrypdama nuo jame nurodytų prekybos vietos reikalavimų. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančių duomenų, kurie aptarti skundžiamoje nutartyje, visuma.

13. Skundžiamoje nutartyje detaliai aptartas teisinis reguliavimas, kurio vertinimui apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti ir dar kartą plačiau jo nebekartoja, o atkreipia dėmesį į tai, jog Taisyklių 16 punktas numato, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla (išskyrus verslo liudijime įrašytą fizinį asmenį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“) ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės. Iš byloje esančių duomenų vienareikšmiai nustatyta, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini), iki 2021-10-15 išduotas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi užsiimti leidime nurodyta veikla galėjo būtent tas subjektas, kuriam tokia išimtinė teisė ir buvo suteikta. Kadangi J. V. byloje nustatytu laiku ir vietoje prekiavo žuvimi, neturėdama šiai veiklai jai išduoto atitinkamo leidimo, ji pagrįstai, nustačius ankstesnius analogiškus nusižengimus, patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pakartotinio savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje pateiktas 2020-12-22 leidimo prekybai perdavimo aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė atitinkamą leidimą J. V., teisės prekiauti viešoje vietoje J. V. nesuteikia. Šis leidimo perdavimo aktas rodo nebent tik fizinį dokumento perdavimą, bet jokiu būdu ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančiu teisę iki 2021-10-15 prekiauti žuvimi iš kiosko (duomenys neskelbtini), suteiktų prekybos teisių perleidimą. Asmuo negali konkrečiai jam tam tikra tvarka suteiktų išskirtinių teisių (šiuo atveju – prekiauti rūkyta žuvimi iš kiosko, esančio (duomenys neskelbtini)) perduoti kitiems asmenims, kadangi jis pats nėra tas subjektas, galintis suteikti kitiems atitinkamas teises Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių kontekste.

15. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatos ir sąvokos, tačiau tokie argumentai vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nepaneigiantys nagrinėjamoje situacijoje bylos duomenų visuma nustatyto J. V. administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde minimas Taisyklių 7.4 punktas, kuris numato, kad pardavėjas savo darbo vietoje privalo turėti verslo liudijimą (tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas yra perdavęs leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime), negali būti aiškinamas atsietai nuo 2002-11-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1797 patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 3 punkto nuostatų, jog gyventojo prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvai, vaikai, globojamieji, globėjai (rūpintojai), kurie turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas. Akivaizdu, kad Taisyklių 7.1 ir 7.4 punktų reikalavimai, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, o verslo liudijimą – tik tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas yra perdavęs leidimą fiziniam asmeniui, įrašytam verslo liudijime (gyventojo, kuriam išduotas verslo liudijimas, artimajam pagal „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 3 punkto nuostatas) patvirtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Taisyklių kontekste „leidimo turėtojas“ ir „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“ iš esmės yra tas pats subjektas, išskyrus „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 3 punkte nurodytas išimtis, kuomet „pardavėjas ar paslaugų teikėjas“ yra ne pats gyventojas, kuriam išduotas verslo liudijimas, tačiau verslo liudijime įrašyti jam artimi fiziniai asmenys. Pažymėtina, jog J. V. eilę kartų yra bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, dauguma jai priimtų nutarimų yra įsiteisėję, o jais paskirtos baudos – sumokėtos (b. l. 116-121), taigi prekybos žuvimi Palangos mieste tvarka ir tam keliami reikalavimai J. V. yra gerai žinomi.

16. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą sustabdyti šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme arba paskelbti byloje pertrauką, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių dalies teisėtumo, kuriuo prašoma ištirti, ar šių Taisyklių 3.5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina <...> ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, taip pat Taisyklių 5 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad asmenys, įsigiję leidimus <...> ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus), taip pat Taisyklių 16 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla <...> ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktus, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Šios Taisyklės nėra nuginčytos, jos galioja visa apimtimi, todėl jų laikymasis yra privalomas, priešingu atveju kyla teisinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas 2021-06-14 nutartimi (b. l. 95-99) nenustatė ABTĮ 112-114 straipsniuose numatytų pagrindų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti minėtų Taisyklių dalies teisėtumą, tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. ABTĮ nenumato galimybės stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apeliantės nurodytu pagrindu, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta norminė byla (administracinės bylos Nr. eI4-8192-386/2021) pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario G. P. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 3.5, 5 ir 16 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 37 ir 39 punktus, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Priešingai, ANK 651 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylas dėl apeliacinių skundų apygardos teismas išnagrinėja per 30 darbo dienų nuo administracinio nusižengimo bylos gavimo dienos. Akivaizdu, jog apeliantės prašymas nenagrinėti administracinio nusižengimo bylos tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas norminėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021, yra nesuderinamas su imperatyviu ANK 651 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, per kurį turi būti išnagrinėta 2021-09-20 apeliacinės instancijos teisme gauta J. V. administracinio nusižengimo byla.

17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo 2021-08-26 nutartį ir Palangos savivaldybės administracijos 2021-04-13 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

18. Šia nutartimi atmetus J. V. įgaliotos atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinį skundą, apeliantės prašymas priteisti J. V. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. įgaliotos atstovės advokatės Jūratės Juodienės apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.