Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, K. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-82/431/2014 pagal ieškovių A. M. ir G. M. ieškinį atsakovams V. M., L. M., Vilniaus miesto 43 –ojo notarų biuro notarei S. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S., N. M., A. M.,

Ieškovės prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1994 m. gegužės 30 d. sudarytą tarp G. M. ir V. M., buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ame notarų biure, registro Nr. 5-2200; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 12 d. sudarytą tarp V. M. ir L. M., buto dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 22-ame notarų biure, notarinio registro Nr. JS-787; panaikinti pagal 1994 m. gegužės 30 d. sudarytą buto dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 5-ame notarų biure, registro Nr. 5-2200, atliktą teisinę registraciją apie buto (duomenys neskelbtini) nuosavybę V. M. vardu, bei taikyti restituciją, grąžinti butą (duomenys neskelbtini) G. M. nuosavybėn.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atnaujino ieškinio senaties terminą, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1994 m. gegužės 30 d. sutartį, kuria G. M. dovanojo savo vyrui V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus m. 5-ojo notarų biure, reg. Nr. 5- 2200, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 12 d. Buto dalies dovanojimo sutartį, kuria V. M. padovanojo L. M. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus m. 22-ojo notarų biure, reg. Nr. JS-787, taikė restituciją natūra, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, ir nustatant, kad butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M., priteisė A. M. iš V. M. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė G. M. iš V. M. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš V. M. į valstybės biudžetą 5857,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas V. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo dalies, kuria iš jo vieno priteistos bylinėjimosi išlaidos ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidas priteisti iš visų trijų atsakovų. Nurodo, kad atsakovė L. M. turėjo būti taip pat laikoma pralaimėjusia šalimi, nes ji ieškinį prašė atmesti ir prašė taikyti ieškinio senatį, o atsakovė notarė S. N. taipogi turėjo sugalvoti atsikirtimo į ieškinį argumentus.

Atsiliepimu į apelianto skundą atsakovė L. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apelianto nesąžiningų veiksmų sudarant dovanojimo sandorį, todėl teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

CPK 93str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1–3 d. nustatytų paskirstymo taisyklių. Nagrinėjamu atveju ieškovės su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas patyrė dėl to, kad apeliantas atliko apgaulingus ir nesąžiningus veiksmus sudarant minėtą 1994 m. kovo 30 d. sutartį, kuria G. M. dovanojo savo vyrui V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės buvo priverstos savo interesus ginti teisme. Ieškovių ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkintinas visiškai, jų procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 5 str. 1 d., 93 str. 4 d.). Ieškovės pateikdamos ieškinį yra sumokėję 144,00 Lt žyminio mokesčio (21 b. l.), o nuo likusios 5 776,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį yra atleistos 2013 m spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (28 b. l.). Ši mokėtino žyminio mokesčio dalis, kaip ir 81,67 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei. Ieškovių turėtos išlaidos teisinėms paslaugoms yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (104 b. l.), be to, prašomos priteisti turėtos bylinėjimosi išlaidos kelis kartus mažesnės už Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius už tokias teisines paslaugas. Apelianto argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai priteistos iš visų trijų atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 40 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje esant nustatytai neginčytinai aplinkybei, kad viena iš ginčijamo sandorio šalių neatliko ir negalėjo atlikti jokių veiksmų, Vilniaus m. 5-ojo notarų biure 1994 m. gegužės 30 d. patvirtinta dovanojimo sutartis, reg. Nr. 5- 2200, kuria G. M. dovanojo savo vyrui V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų.

Negaliojantis dovanojimo sandoris nesukuria jos šalims teisinių pasekmių, todėl apeliantas V. M. neįgijęs nuosavybės teisių į ginčo butą, atitinkamai neturėjo teisės juo disponuoti ir tuo pagrindu 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus m. 22-ame notarų biure patvirtinta dovanojimo sutartis, reg. Nr. JS-787, kuria V. M. padovanojo L. M. 1/3 dalį buto, esančio Fabijoniškių g. 94-54, Vilniuje, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų.

2009 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. JS-787 pripažinimas negaliojančia yra sąlygotas 1994 m. gegužės 30 d. patvirtintos dovanojimo sutarties, reg. Nr. 5- 2200, negaliojimo pagrindu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš dėl pastarojo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaltos šalies, t.y. iš apelianto V. M. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti arba panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.