- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- 2-96-904/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00896-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- A. V., E. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Loretai Mečienei
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius, Liucija Bagačiovienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui B. M., jo atstovei Violetai Gineitytei, advokatams Liucijai Bagačiovienei, Rolandui Stirbinskui, atsakovams A. V., E. V., jų atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, trečiajam asmeniui notarei Loretai Mečienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams A. V., E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Loreta Mečienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pirkimo - pardavimo sutartį sudarytą 2013-09-17 Klaipėdos rajono 3-jame notaro biure ir šios sutarties pagrindu sudarytą turto perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais; panaikinti atsakovų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (2,08 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su neįregistruotais pastatais: gyvenamuoju namu, tvartu, daržine, sandėliuku, rūkykla, malkine ir kiemo įrenginiais - šuliniu bei tvora, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 14.481,00 Eur vertės) įpareigojant atsakovus šį turtą grąžinti ieškovo nuosavybėn.
Ieškinio pagrindu nurodė, jog 2012-03-08 ieškovas paveldėjo savo tėvo nekilnojamąjį turtą: 2,08 ha ploto žemės sklypą su neįregistruotais pastatais - gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, sandėliuką, rūkyklą, malkinę ir kiemo įrenginius - šulinį bei tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 14.481, 00 Eur vertės. 2012 metų vasarą į ieškovo sodybą atvyko atsakovai. Pastariesiems leido sodyboje pasistatyti du bičių avilius. Nuo to laiko atsakovai atvykę vis įkalbinėdavo ieškovą parduoti sodybą, žadėjo sklypo pakraštyje prie miško pastatyti gyvenamąjį namą ir leisti ieškovui gyventi iki gyvos galvos. Ieškovas turėjo įsiskolinimų už elektrą. Atsakovai patys savo iniciatyva iš antstolių sužinojo apie ieškovo skolas ir grasino, jog ieškovui gresia dideli nemalonumai, tai yra kalėjimas, sodybos pardavimas iš varžytinių. Supratęs, kad tai įtakingi asmenys, kurie turi galimybę gauti duomenis apie jo asmenines skolas, todėl jų išsigando. Su atsakovais susitarė, jog jam pastatys nedidelį namą, 3600 Lt jam sumokės grynais pinigais. Atsakovai, ieškovo namo vietoje, žadėjo statysis savo namus. 2013-09-17 notaro biure pasirašė pirkimo-pardavimo ir turo perdavimo sutartis. Sandorio sudarymo metu buvo išsigandęs, sutarties neskaitė, jos turinio nežinojo ir nesuprato. Po sutarties pasirašymo paprašė atsakovų sumokėti žadėtus 3600 Lt, bet atsakovai žadėjo šiuos pinigus sumokėti po jų persikraustymo. Atsakovai namų ieškovui nepastatė, pinigų neatidavė. Ieškovas tvirtina, jog yra apgautas (73-75 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, jog iniciatyva sudaryti ginčo sutartį kilo ne iš atsakovų, o iš ieškovo. Informaciją apie tai, kad ieškovas turi įsiskolinimų, pateikė pats ieškovas, t. y, dar iki kreipimosi pas notarą, nes tai buvo pagrindinė priežastis sąlygojusi ieškovo apsisprendimą inicijuoti turto pardavimą. Tikslius duomenis apie ieškovo turėtus įsiskolinimus ir antstolių vykdomus išieškojimus atsakovai gavo iš notaro, kai buvo sutarta sudaryti ginčo sandorį ir reikėjo sandorio sudarymui panaikinti turto areštą. Ieškovas galėjo būti išsigandęs, tačiau tik dėl to, kad vykdant išieškojimą antstolių vykdomosiose bylose buvo numatytas jo turto pardavimas iš varžytinių, dėl ko ieškovas butų privertas atlaisvinti ginčo sklypą su statiniais. Atsakovai niekada nežadėjo ieškovui pastatyti jokio namo. Atsakovai sutiko sudaryti ginčo sandorį. Sutiko artimiausiu metu neinicijuoti ieškovo iškeldinimo. Būtent tai ir buvo pagrindinis aspektas, dėl ko ieškovas norėjo sudaryti sandorį. Ieškovas žinojo ir suprato, kad greitu metu neteks teisės į ginčo turtą, todėl inicijavo ginčo sandorį, nes žinojo, kad atsakovai neturi jokių planų sklype vykdyti kokias nors statybas ir priešingai nei antstolis neinicijuos ieškovo iškeldinimo. Neatitinka tikrovės ir ieškovo teiginiai, kad atsakovai neįvykdė savo susitarimo sumokėti 3600 Lt bei padengti ieškovo įsiskolinimus. Atsakovai elgėsi itin apdairiai, kadangi ieškovas nekartą siūlė ginčo turtą įsigyti už 1000 Lt, tačiau atsakovai būdami sąžiningi patys pasiūlė sumokėti daugiau, t.y. padengti skolas ir dar papildomai sumokėti tris kartus didesnę sumą, atitinkančią turto vertę. Ieškovas elgiasi nesąžiningai tvirtindamas, jog jis sandorio sudarymo metu bijojo ir buvo išsigandęs bei tai, kad jo niekas nesupažindino su sutarties turiniu ir pan. Sutartį tvirtino notaras, sutarties pasirašymo metu notaras, ne tik aiškinosi, ar ieškovas sutartį sudaro laisva valia ir nieko neverčiamas, bet ir supažindino ieškovą su esminėmis sutarties sąlygomis. Nustatant sutarties kainą ieškovas suprato, kad pinigai mokami už visą su žemės sklypu susijusį turtą. Atsakovai iki sandorio sudarymo, tiek jo sudarymo metu, tiek ir po sandorio sudarymo nuo ieškovo nieko neslėpė, jo atžvilgiu neatliko jokių neigiamas pasekmes sukeliančių ir sutarties esmės neatitinkančių veiksmų, todėl akivaizdu, kad atsakovai nenaudojo ieškovo atžvilgiu jokios apgaulės, kuri galėjo turėti įtakos jo vidiniai valiai susiformuoti. Sutartis atitiko tiek ieškovo interesus, tiek ir jo valią. Bylos iškėlimą inicijavo išimtinai tik su ieškovu giminystės santykiais susiję asmenys tikėdamiesi gauti turtinės naudos (99-100 b. l.). Papildomai nurodė, kad pirkimo pardavimo sutarties dalykas, t.y. 2,08 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant tik preliminarius kadastrinius matavimus. Kadastrinių duomenų bylos parengimo metu nustatyta, kad egzistuoja žemės sklypo ploto skirtumas viršijantis leistiną matavimo ribą. Siekiant sutvarkyti žemės dokumentus, buvo išpirkta 0,1330 ha valstybinės žemės dalis ir 2,2130 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus skirtingą paskirtį turinčius žemės sklypus: 0,15 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 2,0630 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (110 b. l.).
Trečiasis asmuo notarė Loreta Mečienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2013-09-17 pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą už 3600 Lt. Sutarties sudarymo metu B. M. patvirtino, kad žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, kad žemės sklype statinių nėra, kad pirkėjai (atsakovai) perkamo žemės sklypo kainą - 3600 Lt ieškovui sumokėjo iki sutarties pasirašymo. Tvirtindama sandorį išsireikalavo 2013-09-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklype pastatų, nėra. Pardavėjas B. M. pateikė žemės sklypo planą, 2013-09-13 parengtą VĮ Valstybės žemės fondas Klaipėdos filialas, šiame žemės sklypo plane taip pat informacijos apie tai, kad žemės sklype yra statinių nebuvo nenurodyta. Ieškovas 2012-03-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę tik į žemės sklypą, pastatų nepaveldėjo. Iš B. M. pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklype yra pastatai, kurie ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, tad ieškovas šių pastatų negalėjo parduoti (96 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas B. M., prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog šiuo metu yra 53 metų, baigė politechnikumą ir įgijo elektriko specialybę, sveikatos sutrikimų neturi, nedirba apie dvejus metus. Pripažino, jog susidarė didelės skolos už elektrą, televizijos paslaugas. Kokios buvo skolos nežino. Žemės sklypą vertina apie 20.000 Lt, ant jo esančius neregistruotus pastatus, įvertino 20.000 Lt. Tėvas atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame vėliau pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, vasarinę, rūkyklą, šulinį, sandėliuką, įveisė sodą. Pastatai neįteisinti. Tėvai mirė. Su sutuoktine išsiskyrė. Ūkiu rūpinosi vienas, padėjo sugyventinė. Apie metus laiko su atsakovais derėjosi dėl ūkio pardavimo. Atsakovai grasino, jog ieškovo turtas dėl skolų bus parduotas iš varžytinių, po ko ieškovas bus iškraustytas iš namų. Atsakovai žadėjo pastatyti už 20.000 Lt namelį, kuriame būtų du kambariai, virtuvė, dušas, plastikiniai langai bei žadėjo padengti skolas, leisti naudotis 10-15 arų žemės sklypu bei dar sumokėti 1000 Lt. Žadėjo leisti gyventi šiame name iki gyvos galvos. Po savaitės, kartu su atsakovais, nuvyko į notarinę kontorą, kur sekretorė, prašė pasirašyti dokumentus, jog būtų nuimtas turto areštas bei paruošta sutartis. Po savaitės, ieškovas su atsakovais nuvyko pas notarą, kur pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovai prašė notarui patvirtinti, jog už perkamą žemę pinigai sumokėti. Notarei paklausus apie pinigų sumokėjimą - notarei atsakė, jog pinigai sumokėti. Sutarties esmę notarė paaiškino bei padavė sutartį perskaityti, tačiau ieškovas skaitė ne visą sutartį. Notarei neminėjo, jog ant žemės sklypo stovi pastatai. Sandorį pasirašė laisva valia, pasitikėjo atsakovais. Pinigai už parduotą žemę sumokėti nebuvo. Suprato, jog parduoda ūkį. Nežino ar atsakovai padengė skolas. Pripažino, jog atsakovai atlygino žalą dėl ieškovo padarytų nusikalstamų veikų. Kokias sumas sumokėjo atsakovai, nežino. Po sandorio sudarymo, atsakovai pradėjo reikalauti, jog pas ieškovą nesilankytų draugai, atjungė elektrą. Grasino nugriauti visus pastatus. Praėjus mėnesiui nuo sandorio sudarymo apie įvykusį sandorį pranešė pažįstamai Violetai Gineitytei, po ko kreipėsi į policiją dėl galimo atsakovų sukčiavimo (130 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Liucija Bagačiovienė prašė sandorį pripažinti negaliojančių, tvirtindama, jog jis buvo sudarytas dėl apgaulės. Apgaulę pasireiškė tuo, jog ieškovas sudarydamas sandorį, pasitikėdamas atsakovais, kurie žadėjo ieškovui pastatys gyvenamąjį namą už 20.000 Lt, kuriame ieškovas galės gyventi iki gyvos galvos bei leis ieškovui naudotis 10-15 arų žemės sklypu, tačiau šių pažadų neištesėjo. Pripažino, jog ieškovas suprato, jog jis perleidžia nuosavybės teisę už teise naudotis iki gyvos galvos, naujai pastatytu gyvenamuoju namu bei žemės sklypu. Atsakovai tyčia, siekdami išvengti pareigos vykdyti šių susitarimo sąlygų, jų neįrašė į pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu apgavo ieškovą. Be to, ieškovo atstovė advokatė Liucija Bagačiovienė, įrodinėjo, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu taip pat dėl to, jog jis buvo sudarytas, ieškovui suklydus dėl esminių sutarties sąlygų, tai yra dėl to, jog ieškovas nesuprato, kad parduodant žemės sklypą ant kurio stovi neregistruoti pastatais, teisiškai negali šių pastatų parduoti už šių pastatų realią rinkos kainą. Šiuo atveju parduodamas tik žemės sklypas, o ant jo stovintys neregistruoti pastatai pereina naujam pirkėjui, kartu su žemės sklypu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Rolandas Stirbinskas prašė ieškinį tenkinti, aukščiau nurodytais pagrindais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Violeta Gineitytė patvirtino, jog ieškovą pažįsta nuo vaikystės. Ieškovas prašė padėti susitvarkyti turto paveldėjimo procedūras. Violeta Gineitytė skolino ieškovui pinigus, šioms procedūroms atlikti, po ko ieškovas juos grąžino iš tėvo paveldėtų pinigų. Pusantrų metų su ieškovų nesimatė ir nebendravo. Po mėnesio nuo sandorio sudarymo, ieškovas atvyko į Violetos Gineitytės namus, ir papasakojo apie sudarytą sandorį. Violeta Gineitytė internete domėjosi ieškovo parduoto žemės sklypo rinkos verte, kuri buvo apie 20.000/30.000 Lt. Patvirtino, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu yra patiklus, protinių sutrikimų neturi.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. V. paaiškino, jog pas ieškovą jo sutikimu pasistatė du bičių avilius. Bendraujant pastebėjo, jog ieškovas stipriai vartoja alkoholį, ištisai lankosi geriantys asmenys. Ieškovas dažnai prašydavo alkoholio bei pinigų. Siūlė pirkti žemę už 1000 Lt, sakydamas, jog turi skolų. Atsakovai ieškovo prašymu iš notaro sužinojo apie ieškovo skolas bei planuojamą ieškovo turto pardavimą iš varžytinių. Šias aplinkybes papasakojo ieškovui, kuris pripažino, jog pats skolų sumokėti neturi galimybių. Su ieškovu nuvyko į notarinę kontorą dėl pirkimo sandorio paruošimo. Po to, sumokėjo 2667 Lt ieškovo skolų. Pirko žemės sklypą, pastatai nedomino. Šie pastatai buvo beverčiai, apleisti ir neregistruoti. Išdaužyti langai, išspardytos durys. Pinigus 3600 Lt ieškovui sumokėjo, tą pačią dieną, prieš sandorio sudarymą. Pinigai buvo sumokėti atsakovų automobilyje. Pinigų perdavimas raštu užtvirtintas nebuvo. Notarė klausė ieškovo ar gavo jis pinigus. Ieškovas atsakė, kad pinigus gavo. Po to, notarė perskaitė sutartį. Bei sutartį pateikė ieškovui, jos jis galėtų ją pats parskaityti. Notarė pasakė, ieškovui, jog jis parduoda žemės sklypą su ant jo esančiais visais neįteisintais pastatais. Ieškovui pasatyti namą bei suteikti žemės sklypą iki gyvos galvos nežadėjo. Kokia buvo perkamo turto rinkos vertė, nežino. Ieškovui sumokėjo 3600 Lt prieš sandorio sudarymą bei sumokėjo 2667 Lt ieškovo skolų. Po sandorio sudarymo, ieškovo iškeldinti nesiruošė, nes atsakovai gyventi šiame ūkyje nesiruošė. Ieškovas šį sandorį sudarė dėl pinigų, ieškovas žemės sklypu nesirūpino, jį apleido. Gavęs pinigus už sandorį, ieškovas apie mėnesį laiko stipriai gėrė. Po to, pradėjo skambinti ieškovo giminėmis prisistatę asmenys, kurie pradėjo reikalauti grąžinti ieškovo nupirktą žemę. Ieškovas teisinosi, jog jo giminės sužinoję apie sandorį, reikalavo gražinti turtą atgal ieškovui. Atvažiavo į sodybą Violeta Gineitytė, kuri necenzūriniais žodžiais išplūdo atsakovus. Po to, prasidėjo skundai, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas E. V. patvirtino A. V. parodymus. Paaiškino, jog nesutarimai su ieškovu prasidėjo, po to kai įsikišo ieškovo giminės ir kiti padėjėjai. Pastarieji reikalavo grąžinti žemę, priešingu atveju grasino susidorojimu. Pinigus už žemę E. V. perdavė ieškovui prieš sandorio sudarymą. Ieškovui nežadėjo pastatyti namą, suteikti žemės sklypą bei prižiūrėti iki gyvos galvos. Atsakovai šiame žemės sklype statyti namą artimiausiu metu neplanuoja, todėl ieškovas name, kuriame gyveno iki sandorio sudarymo, gyvena iki šiol.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Gintaras Aleknavičius prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai įsigijo turtą už mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė. Ieškinys pareikštas prašant sandorius pripažinti negaliojančiais, dėl to, jog jie buvo sudaryti dėl apgaulės. Ieškovas įrodinėja, jog buvo apgautas. Ieškovo pozicija neaiški, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, jog atsakovai žadėjo pastatyti jam būstą už 30.000 Lt, 20.000 Lt, teisme jau teigiama, jog už 50.000. Nuo galutinio susitarimo parduoti žemę iki sutarties pasirašymo, ieškovas turėjo dvi savaites laiko, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti visą situaciją ir savarankiškai priimti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Loreta Mečienė paaiškino, kad po sandorio sudarymo praėjus savaitei laiko, į kontorą atvyko ieškovas su advokatu, kuris domėjosi šio sandorio sudarymo aplinkybėmis. Šio pokalbio metu, ieškovas girdint advokatui pripažino, jog sandorio sudarymo metu notarui atsakė, jog pinigus už parduotą žemės sklypą gavo. Papildomai paaiškino, jog pastatai esantys ant žemės sklypo nebuvo registruoti, todėl jie į sutartį įtraukti nebuvo. Sutarties sudarymo metu ieškovas buvo blaivus, adekvatus, suprato savo veiksmus. Sandorio kaina įtarimų nesukėlė, nes ši kaina buvo artima VĮ Registrų centro nurodytai rinkos kainai. Sandorio šalys atrodė lygiavertės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovas B. M. 2012-03-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog ieškovas paveldėjo ant šio žemės sklypo stovinčius pastatus – nėra (6-10 b. l.)
2013-09-17 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas B. M. pardavė atsakovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 3600 Lt (11-17 b. l.).
Ieškovą atstovavusi advokatė Liucija Bagačiovienė ieškinyje bei teismo posėdžių metu prašė ginčijamą pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, teikdama, jog ieškovas šį sandorį sudarė dėl atsakovų apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.). Šiuos teiginius atstovė argumentavo tuo kad, ieškovas pardavęs nekilnojamąjį turtą už 3600 Lt, pasitikėdamas atsakovais, kurie jam žadėjo pastatyti gyvenamąjį namą už 20.000 Lt, kuriame jis galės gyventi iki gyvos galvos bei leis ieškovui naudotis 10-15 arų žemės sklypu, šių pažadų neištesėjo bei šių sutartų sąlygų neįtraukė į turto perleidimo sutartį. Be to, ieškovo atstovė advokatė Liucija Bagačiovienė, įrodinėjo, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu taip pat dėl to, jog jis buvo sudarytas, ieškovui suklydus dėl esminių sutarties sąlygų, tai yra dėl to, jog ieškovas nesuprato, kad parduodant žemės sklypą ant kurio stovi neregistruoti pastatais, teisiškai negali šių pastatų parduoti už šių pastatų realią rinkos kainą. Šiuo atveju buvo parduodamas tik žemės sklypas, o ant jo stovintys neregistruoti pastatai pereina naujam pirkėjui, kartu su žemės sklypu. CK 6.395 str. l d. numatyta, jog jeigu sutartyje pastatų, statinių, sodinių ar kitų objektų klausimas nėra aptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius ir kt. objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. CK 6.397 str. 2 d. numatyta, kad kai parduodamas žemės sklypas, į jo kainą įeina ir jame esančių pastatų, statinių ir kt. objektų kaina, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Atsižvelgiant į ieškovo atstovės nurodytus ieškinio teisinius argumentus, teismas ieškinio reikalavimus nagrinėja pagal abu ieškovo nurodytus pagrindus.
Dėl ieškovo suklydimo sudarant sandorį.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.).
Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo – 2012-03-08. Patvirtino, jog suprato, kad ant žemės sklypo stovintys pastatai nebuvo registruoti bei įteisinti. Šių procedūrų neatliko, nes neturėjo pinigų. Ieškovui nuosavybės teise priklausė tik šis paveldėtas nekilnojamasis turtas, kito nekilnojamojo turto neturėjo. Paveldėjimo būdu įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovas 2013-09-17 pardavė atsakovams. Ieškovas pripažino, jog šio sandorio sudarymui įtakos turėjo jo turėtas įsiskolinimas bei nerimas, kad šis turtas už skolas gali būti parduotas iš varžytinių. Suprato, jog nauji savininkai įsigiję jo turtą iš varžytinių gali jį iškraustyti. Ieškovas pripažino, jog yra darbingas, neturi sveikatos problemų bei mąstymo sutrikimų. Baigė politechnikumą, įgijo elektriko specialybę. Iki sandorio sudarymo dvejus metus nedirbo, jokių pajamų negavo. Gyvendamas paveldėtame name, naudojosi elektros bei kitomis paslaugomis, už kurias nemokėjo, susidarė įsiskolinimai. Kokio dydžio buvo įsiskolinimai nesidomėjo, dalį jų apmokėjo atsakovai bei įgaliotas asmuo Violeta Gineitytė. Kiek kas sumokėjo jo skolų, nežino. Dėl skolų buvo atjungta elektra, gyveno be elektros. Ieškovas patvirtino, jog jam rūpėjo, kad jis iki gyvos galvos galėtų gyventi šioje sodyboje, tai yra būtų aprūpintas gyvenamuoju būstu. Atsakovai žadėjo už parduotą sodybą pastatyti namą, kuriame būtų du kambariai, virtuvė ir dušas. Šio statinio vertė turėjo būti apie 20.000 Lt bei leisti naudotis 10-15 arų žemės sklypu. Ieškovas suprato, jog nebus šio turto savininkas, o jam bus leista naudotis šiuo turtu iki gyvos galvos. Be ieškovo paaiškinimų, kiti byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šių ieškovo nurodytų aplinkybių.
Atsakovai teismui paaiškino, jog ieškovas nekartą jiems siūlė pirkti žemės sklypą su ant jo esančiais neregistruotais statiniais. Pastatai pagal išvaizdą buvo beverčiai, apleisti. Langai išdaužyti, užkalti, durys išspardytos. Bendras statinių vaizdas buvo panašus į landynės. Žemės sklypas buvo apaugęs krūmais, daugybę metų nebuvo šienaujamas. Ieškovas gyveno su sugyventine, kurie nuolat girtavo. Pas ieškovą lankydavosi asocialūs bei alkoholį vartojantys asmenys. Atsakovai nesutiko su ieškovo pozicija, jog ant žemės sklypo esantys pastatai yra verti 20.000 Lt, teikdami, jog jie yra visiškai beverčiai, reikalaujantys daug didesnių išlaidų jų pašalinimui ar sutvarkymui, nei jų reali vertė. Šie statiniai atsakovų nedomino.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas bei jo atstovai, atsisakė teismui savo pateikto prašymo dėl ekspertizės atlikimo, siekiant įvertinti realią pastatų rinkos vertę. Ieškovas patvirtino, jog tėvui atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, pastatė nurodytus statinius. Ieškovas nepateikė šių pastatų statybos leidimų, statinių techninių projektų bei kitų dokumentų, kurie galėtų charakterizuoti šiuos statinius bei sudaryti įspūdį apie jų vertę. Vertinant tai, teismas pripažįsta, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog sudarydamas sutartį ieškovas suklydo nurodydamas per mažą parduodamo turto kainą. Neįrodė, jog su žemės sklypų parduodami kokią tai materialinę vertę turintys statiniai. VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, jog 2013-09-17 parduodamo 2,08 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 4.220 Lt (18 b. l.). Ginčijamoje 2013-09-17 pirkimo – pradavimo sutartyje nurodoma, jog ieškovas šį žemės sklypą atsakovams pardavė už 3600 Lt sumą (11-17 b. l.). Be to, ieškovas neginčijo atsakovų nurodytų aplinkybių, jog atsakovai prieš šio sandorio sudarymą pagal ieškovo prašymą, apmokėjo ieškovo skolas. Nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, jog atsakovė A. V. už ieškovą B. M. antstoliui Albinui Zenkevičiui 2013-09-13 sumokėjo 1066,00 Lt sumą (164 b. l.). Kasos pajamų orderis patvirtina, jog atsakovė A. V. už ieškovą B. M. antstolei Vidai Daugirdienei 2013-09-16 sumokėjo 1410,56 Lt sumą (165 b. l.).
Vertinant ieškovo aukščiau nurodytus veiksmus bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas per pusantrų metų paveldėtą turtą pardavė kitiems, darytina išvada, jog ieškovas neturėjo tikslo rūpintis ir prižiūrėti iš tėvų paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Jo tikslai buvo gauti bent kokių tai pajamų, savo asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje nustatytas, jog ieškovas ūkyje gyveno ilgą laiko tarpą. Per visą šį laikotarpį ieškovas nebuvo suinteresuotas šiuos statinius įteisinti bei registruoti įstatymo nustatyta tvarka. Nesirūpino nei paveldėtu žemės sklypu nei statiniais. Būdamas darbingas ir sveikas nesistengė įsidarbinti, naudojosi elektros bei kitomis paslaugomis už kurias neatsiskaitė, sąmoningai didindamas įsiskolinimus. Vertinant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė ieškinio argumentų, jog sudarydamas sandorį jis suklydo ne dėl savo kaltės, nurodydamas nevisos apimties parduodamo turto apimtį bei jo vertę.
Dėl atsakovų apgaulės.
Ieškovas ginčijamą sandorį taip pat prašo pripažinti negaliojančių, teikdamas, jog jis buvo sudarytas dėl atsakovų apgaulės. Tvirtina, jog atsakovai žadėjo už parduotą 3600 Lt žemės sklypą su ant jos buvusiais pastatai, pastatyti gyvenamąjį namelį už 20.000 Lt, kuriame, jis galės gyventi iki gyvos galvos bei leis ieškovui naudotis 10-15 arų žemės sklypu, tačiau šių pažadų atsakovai neištesėjo bei šių sąlygų neįtraukė į turto perleidimo sutartį. Be to, nurodė, jog atsakovai nesumokėjo ginčijamame sandoryje nurodytų - 3600 Lt. Atsakovai su šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, teikdami, jog ieškovui nežadėjo pastatyti gyvenamąjį namą bei leisti naudotis žemės sklypu. Nežadėjo, jog ieškovui leis gyventi šiame žemės sklype iki gyvos galvos ar kitaip jį išlaikys. Pripažino, jog įsigytame žemės sklype, artimiausiu metu neketina statyti gyvenamojo namo bei ateityje naudotis ant žemės sklypo esančiais pastatais, nes jie yra beverčiai, apleisti. Šiuose statiniuose iki šiol gyvena ieškovas. Po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, ieškovui paaiškino, jog pastarasis galės ir ateityje gyventi, kol atsakovai šiame žemės sklype nepradės gyvenamojo namo statybos. Atsakovai patvirtino, jog prieš sandorio sudarymą, ieškovui perdavė 3600 Lt sumą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Šiuos pinigus ieškovas pasiėmė, rašytinio patvirtinimo apie pinigų perdavimą nesurašė. Ieškovas notarei patvirtino, jog pinigus gavo.
Trečiasis asmuo Loreta Mečienė patvirtino, jog sandorio sudarymo metu, ieškovas patvirtino, jog jam 3600 Lt už parduodamą turtą buvo sumokėti. Ši faktinė aplinkybė buvo įtrauka į sutartį (13 b. l.). Ieškovui buvo išaiškinti sutarties esminiai dalykai, sutartis buvo perskaityta bei ieškovui buvo pateikta susipažinti. Ieškovas sutarties sudarymo metu buvo blaivus, sąmoningas, jo elgesys įtarimų nesukėlė.
Kasacinis teismas aiškindamas apgaulės sampratą yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
Vertinant aukščiau teismo nustatytas šioje byloje faktines aplinkybes, pripažintina, jog ieškovas neįrodė, jog sandoris buvo sudarytas dėl atsakovų apgaulės.
Teismas pažymi, kad pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimo į ieškinį aplinkybes. Ieškovas B. M., teikdamas reikalavimą pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia dėl atsakovų panaudotos apgaulės, tai pat dėl to, kad šią sutartį sudarė dėl suklydimo, turėjo šias aplinkybes įrodyti, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, to nepadarė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalis, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1d.). Atsakovai teismo posėdžio metu, nurodė, jog teismui atmetus ieškinį, atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK ikiteisminio tyrimo bylą Nr.68-1-00806-13.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.