Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-658-967/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-658-967/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33874-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
M. M., (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-658-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33874-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo, kurioje pareikštas ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos priešieškinis bendraatsakiams M. M. ir R. G. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – atsakovė) 10 065,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakių M. M. ir R. G. 178 093,57 Eur nuostolių atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2972-1089/2019 patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartis.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė 2020 m. sausio 9 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 22 000,00 Eur ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 22 000,00 Eur sumos nesumokėto likučio iki šios sumos galutinio išieškojimo iš ieškovo, priteisiant iš jo bylinėjimosi išlaidas, o ieškovas – 2020 m. sausio 20 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 300,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovės, priteisiant iš jos bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2972-1089/2019 ieškovo prašymą atmetė, o atsakovės prašymą tenkino iš dalies, išduodamas vykdomąjį raštą dėl 22 000,00 Eur kompensacijos per 22 mėnesius, pradedant nuo 2019 m. lapkričio 5 d., ieškovui mokant po 1 000,00 Eur kiekvieną kalendorinį mėnesį, bet ne vėliau kaip iki paskutinės kiekvieno kalendorinio mėnesio dienos, taip pat 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 22 000,00 Eur sumos nesumokėto likučio už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį, iki nurodytos sumos galutinio sumokėjimo, išieškojimo iš ieškovo ir priteisdamas iš jo atsakovės naudai 997,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio taisykles, nes 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkte nėra išskirta, kad atsakovė atsisako teisės reikalauti, jog ieškovas atlygintų būsimas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su ginčais, kylančiais iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties vykdymo klausimų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2972-1089/2019 dalį, kuria iš jo atsakovei priteistas 997,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartimi šalys susitarė, kad šioje civilinėje byloje neatlygina viena kitai bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ar dar patirs. 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkte nenurodyta, kad šalys neatlygina viena kitai tik jau patirtų išlaidų, susidariusių iki jos sudarymo, tokios išlygos nesant.

7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkto esmę, nustatydamas šalių nesutartus apribojimus dėl neatlygintinų bylinėjimosi išlaidų apimties.

7.3. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė tik į teismo posėdžių trukmę, tačiau neįvertino aplinkybės, kad prašymas priteisti 125,84 Eur išlaidas už prašymo išduoti vykdomąjį raštą parengimą atsirado tik po to, kai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o atsakovės prašymas, sietinas su aritmetiniu skolos paskaičiavimu, akivaizdžiai nesudėtingas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir priteisti 387,20 Eur apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpju?c?io 9 d. nutartimi patvirtino byloje tarp s?aliu? sudaryta? 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutarti? ir civiline? byla? Nr. e2-2972-1089/2019 nutrauke?. S?alys 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutartyje susitare?, kaip nuolaidu? bu?du bus taikiai is?spre?sta byla ir kaip ta taikos sutartis bus toliau vykdoma. Tokios sutarties esme? – nuolaidos viena kitai taikos atveju, be kita ko, siekiant is?vengti ginc?u? ateityje. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo kalte?s kilo naujas ginc?as, atsakovei patiriant nauju? ir anksc?iau nenumatytu? is?laidu? advokato pagalbai apmoke?ti. Tokios is?laidos pagal savo esme? ne?ra taikaus susitarimo sa?lyga ir 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutarties 21 punktas ju? neapima. S?alys 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutarties 21 punktu nesusitare? de?l ateityje galimu? kilti ginc?u? byline?jimosi is?laidu? paskirstymo, tode?l nebuvo poreikio byloje kelti klausima? de?l proceso atnaujinimo ir 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutarties 21 punkto perz?iu?re?jimo.

8.2. Ieškovas kilus ginc?ui de?l vykdomojo ras?to is?davimo pateike? reikalavima?, pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, spre?stiną kitoje byloje. Taigi, todėl, kad teisis?kai tinkamai apsigintų nuo tokio reikalavimo, atsakovė patyrė byline?jimosi is?laidas.

8.3. Kilus ginc?ui buvo rengiami net keli teismo pose?dz?iai, tode?l pasirengimas ir atstovavimas atsakovės interesams le?me? byline?jimosi is?laidų susidarymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 997,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą tenkinant atsakovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutarti?.

12. Ieškovas atskirajame skunde atsakovės prašymo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas nepagrįstumą iš esmės siejo su šalių sudaryta 2019 m. rugpju?c?io 7 d. taikos sutartimi, nurodydamas, kad pastarosios 21 punktas apima visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir atsirasiančias ateityje, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai negalėjo būti priteistos.

13. Atsakovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigė, jog šalių sudarytos ir teismo patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punktas apima ir ateityje atsirasiančias bylinėjimosi išlaidas, tokių bylinėjimosi išlaidų numatyti negalint.

14. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija ir skundžiamos nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, motyvais, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

16. Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad neatlygina viena kitos bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš ieškovo atskirojo skundo argumentų, iš esmės nesutinkama su 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkto formuluotės, jog bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos būtent šioje civilinėje byloje, aiškinimu. Ieškovo vertinimu, šalių susitarimas neatlyginti viena kitos bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje apima ne tik iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties sudarymo turėtas, tačiau ir ateityje patiriamas bylinėjimosi išlaidas.

17. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartimi civilinė byla Nr. e2-2972-1089/2019, iškelta pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kurioje pareikštas ieškovės priešieškinis bendraatsakiams M. M. ir R. G. dėl nuostolių atlyginimo, nutraukta, ją užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartimi sukeltus procesinius teisinius padarinius, galima teigti, jog šalims abipusių nuolaidų būdu išsprendus ginčą civilinėje byloje Nr. e2-2972-1089/2019, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kurioje pareikštas ieškovės priešieškinis bendraatsakiams M. M. ir R. G. dėl nuostolių atlyginimo, jos nagrinėjimas toliau nebevyko. Tai reiškia, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarčiai įgijus galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, šalių tarpusavio ginčas kompromiso būdu buvo išspręstas. Kadangi ieškovas geranoriškai 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties joje nustatytomis sąlygomis nevykdė, pagal savo esmę kilo naujas ginčas, susijęs konkrečiai ne su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės ir atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl nuostolių atlyginimo iš bendraatsakių M. M. ir R. G., tačiau su 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties nevykdymo pasekmėmis, šaliai įgijus teisę kreiptis į 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartį patvirtinusį pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

19. Taigi, įvertinęs 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties, kaip šalių susitarimo, teisinę galią, procesinius teisinius padarinius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos 21 punkte nėra atskirai numatyta, kad atsakovė atsisako teisės reikalauti, jog ieškovas atlygintų būsimas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ginčais, kylančiais iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties vykdymo klausimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutarties 21 punkto aiškinimas, jį imperatyviai siejant su išlygos buvimu, nepagrįstai apribotų atsakovės teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kilus ginčui dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atlyginimą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

20. Dėl ieškovo atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, išskyrus teismo posėdžių trukmę, pasisakytina, jog išimtinai dėl ieškovo veiksmų susidarius bylinėjimosi išlaidoms, jam nesumokėjus dalies kompensacijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat pareiškus savarankišką prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino kaip išplečiantį proceso dėl taikos sutarties nevykdymo pasekmių ribas, pagrįstai prašytos iš ieškovo priteisti 997,04 Eur bylinėjimosi išlaidos nebuvo mažintos, nenukrypstant nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

21. Kiti atsakovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios dalies naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Atsakovė prašė atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš ieškovo 387,20 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama patirtas išlaidas, atsakovė pateikė 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija RP Nr. 20/020 ir mokėjimo nurodymą Nr. 262. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas taikomas ir už atskirojo skundo parengimą. Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 metų III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 317,60 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma sudaro 527,04 Eur (1 317,60 Eur x 0,4). Atsakovės prašomos priteisti 387,20 Eur atstovavimo išlaidos neviršija šios sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2972-1089/2019 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 300617061, naudai 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė