Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais jo kalinimo Alytaus PN metu nuo 2017 m., neskiriant higienos priemonių, neišdavus drabužių ir avalynės, ribojant jo teisę į telefoninius pokalbius, įrengus rūkyklą ir taip sumažinus džiovyklos patalpas, ribojant galimybę pasinaudoti dušu, netinkamai naudojantis buitinių parazitų naikinimui skirtais chemikalais.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Alytaus PN su tam tikromis pertraukomis kalėjo nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 23).

Pareiškėjas skunde kelia pretenzijas dėl neaprūpinimo drabužiais bei avalyne.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. pateikė prašymą atsakovo atstovui dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne, tačiau šis jo prašymas nebuvo tenkintas (b. l. 26-27). Atsisakymą aprūpinti pareiškėją naujais drabužiais atsakovo atstovas argumentavo tuo, jog pareiškėjas turi savo drabužius.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 97 straipsnį, 112 straipsnio 3 dalį, nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos išduotus drabužius. Asmeninius drabužius ir avalynę nuteistieji gauna pašto arba perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos parduotuvėje.

BVK 137 str. 3 d. nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.

Ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprašas), 2 punkte nurodyta, kad suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos (toliau – laisvės atėmimo vieta) administracija. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprašo 5 p.).

Nuteistųjų aprūpinimą drabužiais ir avalyne Alytaus pataisos namuose taip pat reglamentuoja Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 (toliau – ir Alytaus PN Aprašas) (b. l. 25-27), kurio 2 punkte nurodyta, jog nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną jais pagal Aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina Pataisos namų administracija. Drabužiai, avalynė, ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti Aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai). Pagal Alytaus PN aprašo 6 punktą, nuteistojo prašymą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato Buhalterinės apskaitos skyriui, kuris patikrina nuteistojo mokumą ir uždeda žymą dėl mokumo. Buhalterinės apskaitos skyrius prašymą su žyma „nemokus“ atiduoda Ūkio skyriui, kuris, gavęs tokį prašymą, aprūpina nuteistuosius prašyme nurodytomis priemonėmis ir drabužiais (atsižvelgdamas į Aprašo 1 priede nurodytas normas ir dėvėjimo ar naudojimo terminus).

Sisteminė šių teisės normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, jog nuteistieji turi teisę pasirinkti dėvėti savo ar pataisos įstaigos išduotus drabužius ir (ar) avalynę, tačiau nuteistieji, kurie neturi savo nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną ir yra nemokūs, turi teisę pateikę prašymą nemokamai gauti pataisos įstaigos išduodamus darbužius ir (ar) avalynę.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad nuo 2017 m. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, nes pagal Alytaus PN aprašo nuostatas rūkantys nuteistieji (perkantys tabako gaminius) nelaikomi nemokiais ir jiems higienos priemonės neišduodamos.

Kaip jau buvo minėta, pagal Aprašo ir Alytaus PN aprašo 5 punktus, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Pagal minėtų Aprašo 13 p. ir Alytaus PN aprašo 7 p., laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Taigi akivaizdu, jog pagal nurodytas teisės normas atsakovo atstovas turi teisę atsisakyti skirti nuteistajam jo prašomas išduoti higienos priemones dėl to, jog šis per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

Į bylą atsakovo atstovas pateikė pareiškėjo 2017 m. gegužės 2 d. prašymą dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 38-39). Minėtame prašyme yra Buhalterijos skyriaus atžyma „Mokus“ bei nurodyta, jog nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjas turi 38,90 Eur (b. l. 52). Akivaizdu, kad minėto 2017 m. gegužės 2 d. prašymo pagrindu buvo pagrįstai atsisakyta skirti pareiškėjui higienos priemones dėl to, jog jis buvo mokus, tai atitinka aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimus.

Byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo atsakovo atstovui pateiktus prašymus dėl higienos priemonių išdavimo 2017 m. sausio-kovo mėnesiais, 2017 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, pareiškėjas nedetalizavo konkrečių prašymų pateikimo datų, todėl jo argumentai dėl higienos priemonių neišdavimo už 2017 metus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2017 m. Alytaus PN buvo įrengtos rūkymo patalpos, dėl to sumažėjo nuteistųjų džiovyklos patalpa.

Byloje esantys dokumentai (b. l. 58-59) patvirtina, kad pareiškėjo būryje buvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, tačiau reikalavimų džiovyklos patalpų plotui Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl minėtų patalpų dydžio atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš atsakovo atstovo veiksmų, nesudarant tinkamų sąlygų pasinaudoti dušu. Nurodė, kad 14 ir 15 būrių dušinėse įrengtuose indeliuose skystam muilui tokio muilo nebuvo, 15 būrio dušinėje buvo 6 dušo kranai, tačiau naudojami buvo 4-5 dušai, be to juose buvo nepakankamas vandens spaudimas, todėl per nustatytą laiką nespėdavo tinkamai išsimaudyti.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Aprašo 10 punkte nurodyta, jog suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 19-22, 50) nurodė, jog 15 būrio dušinėje įrengti 9 dušai visi dušų rageliai yra veikiantys, karštas vanduo tiekiamas geru spaudimu. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys kūno ir plaukų prausiklio dozatorių buvimą bei 15 būrio dušinėje įrengtų dušų skaičių (b. l. 54-57).

Atsakovo atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl skysto muilo dozatoriuose nebuvimo, jų pildymo periodiškumo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visi 15 būrio dušai buvo techniškai tvarkingi (veikiantys), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl muilo nebuvimo ir techniškai netvarkingų dušų įtakos maudymosi kokybei nepaneigtos ir vertinamos pareiškėjo naudai, dėl to pareiškėjo nurodytų pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, jų nedetalizavo, nenurodė konkrečių datų, kuomet dušinių plaukų ir kūno prausiklio dozatoriuose nebuvo prausiklio, kada 15 būrio prausykloje neveikė visi dušai, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui (kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Alytaus PN, žinodami apie nurodytus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti), kad dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas, todėl byloje nesant duomenų apie konkrečius pažeidimo atvejus, jų datas, jų įtaką pareiškėjo prausimosi laikui ir kokybei, negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl neišnaikinamų buitinių parazitų (tarakonų), taip pat tvirtino, kad apie jų naikinimus nuteistieji nebuvo įspėjami, todėl, dezinfekuojant virtuvėles, cheminėmis medžiagomis buvo supurškiami jų indai ir maistas, dėl to nuteistieji buvo nuodijami. Nurodė dvi konkrečias datas, kuriomis virtuvėlėje, neįspėjus nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) aukščiau nurodytu būdu buvo atlikta dezinsekcija - 2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. gegužės 9 d.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai įstaigoje atliekami pagal poreikį. Purškimui naudojamos medžiagos atitinka Europos sąjungos keliamus atitikties reikalavimus, todėl šios medžiagos nėra kenksmingos žmogui. Paaiškinimuose (b.l.50) nurodė, kad vykdant virtuvėlių dezinsekciją nuteistieji yra įspėjami, dezinsekcinės priemonės nėra purškiamos ant maisto ir indų, nes nuteistieji, po įspėjimo, indus ir maistą gali pasiimti iš virtuvėlių. Šias aplinkybe aptvirtinančių įrodymų nepateikta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su V. M. IĮ ir UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, pagal kurias kenkėjus naikinančios įmonės įsipareigojo atlikti deratizaciją kartą per mėnesį, dezinsekciją tris kartus per mėnesį (b. l. 31-33, 43-46), duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi tinkamai (pvz. deratizacijos ir dezinsekcijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ir pan.) atsakovo atstovas į bylą nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji buvo įspėjami apie vykdytinus dezinsekcijos darbus, todėl, teismo nuomone, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl tarakonų buvimo gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėse, taip pat dėl nuteistųjų neperspėjimo apie atliktinus (2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. gegužės 9 d.) dezinsekcijos darbus. Nesant tokių duomenų, darytina išvada, jog atsakovo atstovas nesiėmė visų galimų priemonių siekiant užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Tačiau, šiuo aspektu pasisakytina, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalėjo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turėjo būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

Pagal aukščiau nurodytų sutarčių nuostatas, dezinsekciją ir deratizaciją pareiškėjo nurodytais atvejais (2016 m. spalio 12 d. ir 2017 m. gegužės 9 d.) pagal pateiktą sutartį turėjo atlikti A. M. IĮ darbuotojai, o ne Alytaus PN pareigūnai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamai atliktų dezinsekcijos darbų (medžiagų purškimo ant indų ir maisto) adresuotinos šiai įmonei, o ne atsakovo atstovui, dėl to Alytaus PN pareigūnų atsakomybė šiame kontekste negalima.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog nuo 2017 m. kovo mėnesio nuteistiesiems buvo apriboti telefoniniai pokalbiai, nustatant skambinimo laiką. Lokaliniame sektoriuje, kuriame kalėjo pareiškėjas, buvo virš 90 asmenų, jame buvo įrengti 3 telefono aparatai, iš kurių veikė du. Nuteistiesiems per dieną telefoniniams pokalbiams buvo skiriama nuo 45 min. iki 1 val. laiko, vieno nuteistojo telefoninis pokalbis trukdavo 20-25 minutes, todėl per skirtą laiką pasikalbėti galėjo tik 5-6 nuteistieji, tokia situacija buvo apribotas pareiškėjo bendravimas su motina.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo teisė du kartus per savaitę paskambinti telefonu ne ilgiau nei 15 minučių nebuvo suvaržyta. Tvirtino, kad 15 būryje įrengti trys nuolat veikiantys taksofono aparatai, pateikė įrodymus, patvirtinančius įrengtų taksofono aparatų skaičių (b. l. 50, 60). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad kartais taksofono aparatai gesdavo, tačiau būdavo taisomi nedelsiant, pateikti jų remonto darbų atlikimo aktų negalėjo, nes jų nėra.

Atsakovo atstovas pateikė teismui Nuteistųjų telefoninių pokalbių suteikimo grafikus (b. l. 51,90-92), pagal kuriuos 6 lokalinio sektoriaus nuteistieji, kuriame yra 14 ir 15 būriai, gali skambinti pirmadieniais 9.30 – 10.45 val., antradieniais – 21.30-22.30 val., trečiadieniais 14.30-15.45 val., ketvirtadieniais 11.00-12.00 val., penktadieniais 17.00-17.45 val., šeštadieniais – 16.00-16.45 val. ir sekmadieniais – 18.00-19.00 val.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl skunde nurodytų pažeidimų grindžia patirtais dvasinius sukrėtimais, psichologiniais, emociniais išgyvenimais, nemiga, bendravimo galimybių sumažėjimu ir t.t.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi dėl nemigos, psichologinių, emocinių išgyvenimų, sutrikimų į Alytaus PN sveikatos priežiūros ar Psichologinės tarnybos specialistus. Nors pareiškėjas pateikė teismui VšĮ Jurbarko PSPC 2017 m. lapkričio 14 d. medicinos dokumentų išrašą (b. l. 101-102), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl nemigos, skundėsi bloga nuotaika, jautėsi sekamas, jam skirtas gydymas, tačiau šio kreipimosi metu pareiškėjas jau beveik pusantro mėnesio nekalėjo Alytaus PN, todėl šie psichinės sveikatos sutrikimai negali būti laikomi susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais pažeidimais.