Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui D. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriui ieškovės R. A. šeima dėl vaiko teisių pažeidimų ar priešingo veikimo vaiko teisėms yra žinoma. Ieškovė be mažamečio E. G. dar turi šešis vaikus. Dviems vaikams nustatyta nuolatinė globa, o ieškovei neterminuotai apribota motinos valdžia jų atžvilgiu. Dar vieno vaiko atžvilgiu ieškovei motinos valdžia apribotai laikinai. Vienas ieškovės vaikas yra įvaikintas, kiti du sūnūs auga su savo biologiniais tėvais. Ieškovė augina tik vieną savo sūnų E. G.. Ieškovės šeima nuo 2011 m. iki 2018 m. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nuo 2018 metų ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje trūksta socialinių įgūdžių, anksčiau ne kartą fiksuota alkoholio problema, šeimą slegia skolos, nedarbas. Šiuo metu ieškovė stengiasi tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią, todėl nėra pagrindo abejoti asmens galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančio mažamečio sūnaus sąlygas visapusiškai vystytis, augti. Tiek ieškovė, tiek jos dabartinis vyras suteikia vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, stengiasi jas gerinti, įsiklauso į socialinių darbuotojų pastabas, pastebėjimus, todėl skyrius nekelia prieštaravimų ir pritaria dėl mažamečio E. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Įvertinus pateiktus duomenis apie mažamečio E. G. amžių, poreikius, ir atsižvelgiant į šių dienų vaikų išlaikymą, ekonomiką šalyje bei Lietuvos teismų praktiką, skyrius vertina, jog 150 Eur išlaikymo suma yra tinkama mažamečiui išlaikyti ir ši suma nėra per didelė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki suaugę asmenys, kurie turi užtikrinti vaiko poreikius į tinkamas, saugias sveikas gyvenimo sąlygas, todėl vaiko išlaikymas tiek iš ieškovės pusės, tiek iš atsakovo turi būti maksimalus ir užtikrinantis saugias sveikas gyvenimo sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2019 m. reabilitacijos centre. Dėl atsiradusių santykių 2019 m. birželio mėnesį jie turėjo palikti centrą. Jau tada žinojo, kad laukiasi. Abu grįžo gyventi į Plungę. Atsakovas nesikratė atsakomybės dėl kūdikio, jie bandė kartu gyventi. 2020 m. gruodžio mėnesį ji nusprendė gyventi Krizių centre. Jos ir atsakovo santykiai nutrūko, nes atsakovas nekeitė savo gyvenimo būdo. Gimus sūnui atsakovas aplankė vaiką, davė 50 Eur ir du kartus nupirko sauskelnių. Atsakovas dėl principinių nuostatų, kad šiuo metu ji turi kitą vyrą, nelanko sūnaus ir neteikia jam išlaikymo. Iškėlus bylą teisme, atsakovas pasakė, kad nebenori dalyvauti sūnaus gyvenime. Jos žiniomis jis turi galimybę dirbti, neturi duomenų apie jo nedarbingumą. Jos mėnesines pajamas šiuo metu sudaro 117 Eur išmoka vaikui ir 57 Eur socialinė pašalpa. Gyvena nuomojamame bute, už nuomą ir mokesčius kas mėnesį moka apie 250 Eur. Taip pat ji turi mokėti 470 Eur išlaikymą dar keturiems vaikams, kurie šiuo metu su ja negyvena. Stengiasi pagal galimybes visapusiškai aprūpinti vaiką. Artimiausiu metu planuoja pradėti dirbti, nes vyro mama pažadėjo prižiūrėti vaiką.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad ieškovė šiuo metu pagal galimybes stengiasi užtikrinti vaiko augimui tinkamas sąlygas. Susisiekus su atsakovu jis nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikas yra vienerių metų amžiaus, nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove R. A..

Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpina sūnumi ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 518 Eur (atskaičius mokesčius)). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė teismo posėdžio metu nenurodė konkrečios vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos sumos. Pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį 250 Eur išleidžia buto nuomos ir komunaliniams mokesčiams. Šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina ir tai, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro 57 Eur socialinė pašalpa ir 111 Eur išmoka vaikui. Be sūnaus E. G. ieškovė turi dar šešis vaikus, iš kurių keturiems turi teikti 470 Eur išlaikymą. Atsakovė neturi transporto priemonių, registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, su vaiku ir vyru gyvena nuomojamame bute. Objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių nurodytą informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių sūnus dar nelanko darželio, apriboja ieškovės, auginančios vaiką, galimybes šiuo metu dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis bei atsižvelgiant į tai, kad išlaidos šalių vaikui augant neabejotinai didės, darytina išvada, kad ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui suma po 150 Eur kas mėnesį, yra protinga ir atitinka vaiko poreikius. Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 150 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu, išlaikymą sūnui iš atsakovo prašo priteisti nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas išlaikymo sūnui E. G. neteikė nuo pat jo gimimo (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. G. už 11 mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 18 d. (ieškinio priėmimo teisme dienos), skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, iš viso 1650 Eur. Nuo 2022 m. sausio 18 d. (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaiko E. G. pilnametystės priteistinas iš atsakovo išlaikymas sūnui E. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (8.3 Mr)TP-21-T-1296-10133). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vieto nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 85 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 37 Eur (1650 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 163 Eur žyminio mokesčio ir 198 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 18 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.