Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-400/11 Teisminio proceso numeris: 1-14-1-00636-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3, 2.4.6.4.2, 2.4.6.4.3. (S)

2011 m. birželio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. (A. P. ), išteisintiesiems K. S. (K. S. ), E. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo E. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 39 str. 1 d. 1 p., 2 p. pagrindu,

K. S. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymių,

E. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymių,

Iš A. P. priteista 500 Lt E. N. neturtinės žalos atlyginimui ir 68,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2010-03-19 apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties sudavė pirmą smūgį į veidą nukentėjusiajam E. N. , po ko pastūmė nukentėjusįjį ir, šiam nukritus ant žemės, kartu su E. B. ir K. S. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau du smūgius rankomis ir ne mažiau dvidešimt smūgių kojomis E. N. į viršutinę kūno dalį, galvą ir rankas, tokiu būdu padarė E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

K. S. išteisintas dėl to, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, kad jis, 2010-03-19 apie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. ir E. B. , būdamas neblaivus, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties, A. P. pradėjus konfliktą ir sudavus pirmą smūgį į veidą nukentėjusiajam E. N. , po ko šiam pastūmus nukentėjusysis nukrito ant žemės, kartu su A. P. ir E. B. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau du smūgius rankomis ir ne mažiau dvidešimt smūgių kojomis E. N. į viršutinę kūno dalį, galvą ir rankas, tokiu būdu padarė E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

E. B. išteisintas dėl to, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, kad jis, 2010-03-19 apie 3,50 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. ir K. S. , būdamas neblaivus, viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties A. P. pradėjus konfliktą ir sudavus pirmą smūgį į veidą nukentėjusiajam E. N. , po ko šiam pastūmus nukentėjusysis nukrito ant žemės, kartu su A. P. ir K. S. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau du smūgius rankomis ir ne mažiau dvidešimt smūgių kojomis E. N. į viršutinę kūno dalį, galvą ir rankas, tokiu būdu padarė E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: kuriuo 1. Pripažinti E. B. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2. Pripažinti K. S. kaltu, pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 3. Pripažinti A. P. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, priteisti solidariai iš E. B. , K. S. ir A. P. nukentėjusiojo E. N. naudai 8000 Lt žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, atkartojami nukentėjusiojo E. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 40-45, 48-49), nurodoma, kad juos jis patvirtino teismo posėdžio metu, liudytojo R. S. įvardinti nuosekliais parodymai ikiteisminio tyrimo ( b.l. 50-53) ir teismo posėdžio metu, teigiama, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį K. S. ir E. B. atžvilgiu, vertino liudytojų V. S. , D. D. ir V. K. parodymus, kaip patvirtinančius kaltinamųjų K. S. , E. B. ir A. P. versijas, kas neatitinka tikrovės, atkartojami liudytojo policijos pareigūno V. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 58-59) duoti parodymai, liudytojos D. D. parodymai, kad ji matė tik konflikto pradžią t.y. konfliktą tarp nuketėjusiojo E. N. ir A. P. , vėliau kai E. N. atsikėlęs pradėjo bėgti, matė, kad jį nusivijo du vaikinai, kad liudytojas R. S. matė kaip nukentėjusysis bėgo, o jį vijosi kaltinamieji, jog nukentėjęs vaikinas po to kai buvo sumuštas, dar kurį laiką gulėjo nejudėdamas. Teismas nevertinęs, kad liudytoja V. S. nematė įvykio, kai buvo sumuštas nukentėjusysis. Nurodoma, kad kaltinamųjų K. S. , E. B. ir A. P. parodymai nėra nuoseklūs, kad kaltinamųjų pirminiai parodymai sutampa iš dalies su nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo R. S. parodymais, atkartojami A. P. , K. S. , E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismas neįvertinęs liudytojo R. S. parodymų objektyvumo, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jis tik įvykio metu pamatė nukentėjusįjį E. N. ir tris kaltinamuosius A. P. , E. B. ir K. S. . Teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų ir jų liudytojų bei policijos pareigūno parodymuose esančius prieštaravimus. Teismas nuosprendį pagrindė nesilaikydamas BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

Skunde atkartojamos BK 39 str. nuostatos ir pažymima, kad A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tyrimo metu nebuvo nustatyta BK 59 str. 1 dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis nepripažino pilnai savo kaltės, neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, ir buvo nustatyta, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 1.54 promilės (b.l. 61). Dėl išdėstyto BK 39 str. A. P. negalėjo būti taikytas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. N. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti E. B. , A. P. ir K. S. kaltais pagal BK 284 str. 1 d., bei pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat iš E. B. , A. P. ir K. S. solidariai priteisti 200 litų turtinei ir 4000 litų neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai paneigė liudytojo R. S. ir jo parodymus ir klaidingai įvertino liudytojos J. B. D. ir kaltinamųjų A. P. , E. B. ir K. S. parodymus teismo posėdžio metu, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. J. B. D. parodymais teismas negalėjo pasitikėti, kas akivaizdu lyginant jos parodymus ir pastarosios ir kaltinamųjų paaiškinimus, kad kaltinamieji keitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja J. B. D. teigė mačiusi kaip jis užgulęs mušė kaltinamąjį A. P. , tačiau visi trys kaltinamieji šį faktą paneigė, ji mačiusi kaip A. P. ir E. B. jį vijosi K. S. pasilikus šalia jos, tačiau kaltinamieji patys patvirtino vijęsi visi trys. Minėta liudytoja siekianti palankesnio nuosprendžio jiems kaip draugė, jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Teismas klaidingai įžvelgė prieštaravimus tarp apelianto ir R. S. parodymų. Kliniškai yra nustatyta, kad lengvais galvos smegenų sutrenkimo atvejais žmogui net ir neprarandant sąmonės gali pasireikšti trumpa amnezija ir svaiguliu. Nei policija, nei greitoji pagalba netyrė alkoholio kiekio jo kraujyje, klaidinga teigti, kad jis buvo girtas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, netinkamai kvalifikavęs pačią veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei to pasekoje nepagrįstai išteisino E. B. ir K. S. pagal BK 284 str. 1 d.. Skunde nagrinėjamas BK 284 str. 1 d. taikymas, teigiama, kad nusikaltimas įvykdytas viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, o mažareikšme dingstimi galima laikyti tai, kad, kaltinamieji girdėjo jį kalbant telefonu žemaitiškai, o vos padėjus ragelį ėmė įžeidinėti tol, kol sulaukė pirmojo A. P. smūgio į veidą. Nurodoma, kad iš bylos aplinkybių matyti aplinkybės, kurios įvardintos kaltinimuose.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 39 str. A. P. atžvilgiu priskirdamas jo veiksmams dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. A. P. savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, o liudytojos J. B. D. parodymais dėl apelianto provokuojančio elgesio tikėti nėra pagrindo. Šiuo atveju visi trys kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu veikė bendrininkų grupe ir buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Skunde atkartojamos CK 6.250 str., BPK 109 str. nuostatos, teismas nors ir nurodęs, kad vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau į juos neatsižvelgė. Šiuo atveju jam viešojoje vietoje buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas, atsipeikėjęs po sumušimo pasigedo sidabrinės grandinėlės ir 50 litų. Jis patyrė ir moralinę skriaudą, stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus universitete (teko praleisti paskaitas dėl sukelto fizinio skausmo, apsilankymų pas medikus ir apklausų policijoje), buvo pažeista jo garbė ir orumas. Nors specialisto išvadoje Nr. G1246/10(01) nurodyta buvus tik galvos nubrozdinimui, teismas neatsižvelgė, kad ekspertas jį apžiūrėjo praėjus 6 savaitėm nuo įvykio. Natūralu, kad pranyko galvos sutinimas, kraujosruva po akimi ir akyje, tačiau šie sužalojimai buvo užfiksuoti įvykio naktį GMP protokole. Bendrai smurtą naudoję, žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad teismas neteisingai įvertino nusikaltimu padarytos žalos dydį, nepagrįstai sumažinęs ją iki 500 Lt bei nesivadovavo ankstesne teismų praktika analogiškose bylose (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-537/2008, LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-124/2009).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. ir išteisintieji K. S. ir E. B. bei jų gynėjai prašė nukentėjusiojo ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti, nuosprendžio nekeisti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias nusikaltimo padarymo faktinėms aplinkybėms.

Nukentėjusysis E. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jį mušė visi trys vaikinai, pirmą smūgį sudavęs vaikinas kartu su kitais dviem jį pasivijo ir visi jį gulintį ant žemės spardė kojomis daug karų, bendrai buvo suduota ne mažiau 20 smūgių ir ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą. Kad nukentėjusįjį mušė visi trys vaikinai nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė visiškai pašalinis, nesuinteresuotas liudytojas R. S. . Būtent R. S. , kuris nematė konflikto pradžios, bet matė, kad trys vaikinai pasivijo bėgantį vaikiną, jį pargriovė ir spardė kojomis. R. S. tvirtina, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo šviesiai apsirengęs, stovėjo virš galvos, o kiti du iš šonų, visi spardė gulintį vaikiną. Supratęs, kad yra žalojamas žmogus, jis paskambino pagalbos telefonui „112“ ir pranešė apie įvykį. Vėliau policijos pareigūnams pasakė, kad jie sulaikė tuos vaikinus, kurie mušė nukentėjusįjį. R. S. įvykdė savo pilietinę pareigą pranešęs apie vykdomą nusikaltimą, abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Jo parodymus patvirtina ir nukentėjusysis E. N. , kuris teigia, kad jį pasiviję trys vaikinai, jam nukritus ant žemės, spardė kojomis, vienas iš jų stovėjo nuo galvos pusės, o kiti du stovėjo iš šonų, daugiau smūgių sudavė vaikinas, stovėjęs prie galvos. Taip pat šviesiai apsirengęs vaikinas dar sudavė apie porą smūgių kumščiu į galvą. Nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo R. S. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytoja D. D. , kuri matė tik konflikto pradžią, t.y. konfliktą tarp nukentėjusiojo E. N. ir A. P. , vėliau, kai A. N. atsikėlęs pradėjo bėgti, matė, kad jį nusivijo du vaikinai, o kas vyko toliau, ji nematė, daugiau tų vaikinų tą vakarą ji nematė. Liudytoja V. S. įvykio nematė, nes greitoji pagalba atvažiavo po tam tikro laiko, ar buvo praradęs A. M. sąmonę muštynių metu, liudytoja paneigti ar patvirtinti negali. Liudytojas R. S. parodė, kad matė, kad nukentėjęs vaikinas po to, kai buvo sumuštas, dar kurį laiką gulėjo nejudėdamas, jam pasirodė, kad praradęs sąmonę.

Liudytojas policijos pareigūnas V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini), sumušė žmogų, buvo nurodyti trijų įtariamųjų požymiai. Dirbant pagal požymius, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti trys jaunuoliai, kurie atitiko nurodytus požymius, kurie prisipažino sumušę žmogų. Prie jų buvo priėjęs liudytojas, kuris patvirtino, kad vaikiną sumušė būtent sulaikyti vaikinai. Nuvažiavus prie nukentėjusiojo E. N. jis tik pasakė, kad jį sumušė, tačiau atpažinti sumušusių asmenų negalėjo.

Patys kaltinamieji pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mušė nukentėjusįjį trise, parodė kas kiek smūgių apytiksliai sudavė, tačiau nukentėjusiajam paprašius per didelę žalos atlyginimo sumą, įtariamieji (kaltinamieji) E. B. ir K. S. savo kaltę pradėjo neigti.

Liudytojai V.V. S. , D. D. ir V. K. nepaneigia E. B. ir K. S. nusikalstamų veikų, o tik iš dalies papildo, patvirtina nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo S. parodymus bei trijų įtariamųjų parodymus, duotus pirmose apklausose ikiteisminio tyrimo metu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1246/10(01) matyti, kad N. E. apžiūrėtas 2010 04 19 (įvykis 2010 03 19), t.y. po mėnesio laiko praėjus įvykiui. Galvos kairiame šoniniame paviršiuje priekinėje dalyje apie 3,5x0,2 cm rausvas odos plotas neaiškiomis ribomis, kitų sužalojimų nesurado. Iš medicinos dokumentų matosi, kad į VGPUL traumatologinį punktą kreipėsi 2010 03 19 04.52 val., trauma apie 03.00 val., sumuštas Pylimo g. stiprus alkoholio kvapas, kairėje parietalinėje srityje (žodis neįskaitomas) nubrozdinimas. Diagnozė: galvos nubrozdinimas (gyd. A. P. ). 2010 03 19 05.20 val. neurochirurgo įrašas: konsultacija neįvyko, ligonis savavališkai pasišalino iš priėmimo skyriaus. Specialistas konsultavo, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13-14). Nukentėjusysis specialistui paaiškino, kad visi trys jaunuoliai spardė kojomis. Kolegija daro išvadą, kad specialisto išvada nepaneigta, kad E. N. buvo suduota daugiau smūgių, tačiau dėl girto E. N. elgesio jis nebuvo išsamiai apžiūrėtas ir ne visi galimi sužalojimai užfiksuoti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi trys kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą veiką.

A. P. , K. S. ir E. B. būdami neblaivūs, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2010 03 19, apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), būdami viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties, A. P. sudavus pirmą smūgį į veidą nukentėjusiajam E. N. , jam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir pastūmus, o šiam nukritus ant žemės, A. P. sudavus ne mažiau dviejų smūgių į galvą, A. P. , K. S. ir E. B. spardė gulintį ant žemės E. N. į viršutinę kūno dalį, galvą ir rankas, suduodami nenustatytą kiekį smūgių, tokiu būdu padarė E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. P. , K. S. ir E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė visiems trims – nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

K. S. ir E. B. , anksčiau prisipažinę padarę nusikaltimus, vėliau savo parodymus pakeitė, neigia savo kaltę. A. P. prisipažino pirmas sudavęs smūgį nukentėjusiajam, po to dar sudavė du-tris smūgius, tačiau nusikaltimas padarytas bendrininkų veiksmais, o jis jų veiksmų nenurodo, teismui nėra nuoširdus. Teismų praktikoje, jei nagrinėjant bylą teisme skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia. Nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažino A. P. kaip atsakomybę lengvinančią.

Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad nukentėjusysis E. N. pats netinkamai elgėsi, buvo girtas, triukšmavo jau klube „H.“, keikėsi, kibo prie žmonių, apsaugos darbuotojai jį išmetė iš klubo. Lauke elgėsi provokuojančiai, kibo prie merginos, su kuria bendravo A. P. , tuo išprovokavo muštynes. Kolegija tokį nukentėjusiojo elgesį pripažįsta provokuojančiu, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tačiau asmeninių santykių aiškinimasis peraugo į viešosios tvarkos pažeidimą, savo įžūliu elgesiu kaltinamieji viešoje vietoje spardydami ir mušdami nukentėjusįjį demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.

Skirdama bausmę kaltinamiesiems kolegija vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.). Padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d., 284 str. 1 d.), už kurio padarymą numatytos alternatyvios bausmės, ne tik laisvės atėmimas. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, charakterizuojami patenkinamai, tačiau nusikaltimą padarė būdami girti. Kolegija atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimą sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų elgesį nusikaltimo padarymo metu, kaltinamųjų asmenybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, paskiriant įstatymų numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ją individualizuojant, atsižvelgiant į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Pirmosios apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą A. P. atžvilgiu, pritaikius BK 39 straipsnį, jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis straipsnis negalėjo būti taikomas jau vien dėl to, kad A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, o pagal tą straipsnį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą. Be to, nusikaltimą padarė būdamas girtas.

Nukentėjusysis E. N. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo sumoje 8000 Lt (b.l. 46). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje prašė priteisti 8000 Lt, 200 Lt turtinės žalos, kadangi įvykio metu dingo 50 Lt ir grandinėlė 130 Lt vertės ir 7800 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl turtinės žalos sumoje 200 Lt atmetė, iš A. P. priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 236). Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. N. prašo iš E. B. , A. P. ir K. S. solidariai priteisti 200 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsipeikėjęs po sumušimo pasigedo sidabrinės grandinėlės ir 50 litų. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo solidariai iš E. B. , K. S. ir A. P. E. N. naudai priteisti 8000 Lt žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje civilinis ieškovas E. N. nepateikė jokių įrodymų dėl pinigų ir grandinėlės dingimo. Kolegija mano, kad priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, dvasinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, objektyviai kitų sužalojimų neužfiksuota dėl nukentėjusiojo nerūpestingumo, pas teismo medicinos specialistą atvyko tik po mėnesio laiko. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo netinkamą, provokuojantį elgesį prieš nusikaltimo padarymą. Prašomas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas patirtai moralinei žalai, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Kolegija nustato neturtinės žalos dydį sumoje 600 litų, kuri priteisiama iš kaltinamųjų solidariai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 68,20 Lt civilinį ieškinį dėl gydymo paslaugų suteikimo E. N. (b.l. 31-34), kuris įrodytas ir tenkintinas pilnai.

Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 2 p.- negalėjo būti taikomas BK 39 straipsnis) ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį E. B. ir K. S. atžvilgiu, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog jų atžvilgiu reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.), nepagrįstai atleido A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 329 str. 3 p.). Pagal BPK 330 straipsnį visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 4 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 2 p., 3 p., 300 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. P. (A. P. ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš A. P. , K. S. ir E. B. solidariai 600 (šešis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo nekentėjusiajam E. N. . Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P. , K. S. ir E. B. solidariai 68,20 (šešiasdešimt aštuonis Lt 20 centų) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą.