- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2K-124/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Vladislovas Ranonis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- R. V., M. Y.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 27 d. Iš G. B. nukentėjusiajam R. V. priteista 3400 Lt turtinei ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. Y. – 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 300 Lt proceso išlaidų – valstybei.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: 2007 m. kovo 26 d., apie 0.50 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Trasa“, Vilniuje, Gedimino pr. 39, įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė vieną smūgį kumščiu R. V. į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir vėl atsikėlus, išsitraukęs peilį, dūrė jam į kairįjį petį, pargriaudamas ant žemės, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam R. V. koja sudavė du smūgius į galvą ir keturis smūgius į kojas; taip padarė R. V. nubrozdinimus pakaušio kairėje, veido kairėje, smakro dešinėje, liemens kairėje pusėse, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairiojo kelio srityje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas abiejose lūpose, pakaušio kairėje, smakro dešinėje pusėse, žaizdą kairiojo peties srityje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, peiliu dūrė M. Y., pribėgusiam padėti R. V., į dešinį šoną ir padarė nubrozdinimus dešiniame šone, dešinėje blauzdoje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat mosikuodamas peiliu grasino papjauti nukentėjusiuosius; tokiu savo elgesiu sukėlė sumaištį, didelį išgąstį nukentėjusiesiems R. V. ir M. Y., demonstravo nepagarbą naktinio klubo lankytojams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 ir 3.1.8 punktus bei padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir, nesant pagrindo, jį nuteisė. Kasatorius tvirtina, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas buvo šališkas. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę. Įrodymų vertinimas atliktas netinkamai, šališkai, neištyrus daugelio duomenų, nepašalinus prieštaravimų. Apeliacinis teismas neaptarė daugumos apeliacinio skundo argumentų ir nepašalino nė vieno skunde nurodomo prieštaravimo. Teismai netinkamai vertino kasatoriaus parodymus, kuriuos patvirtina vaizdo įrašas, liudytojų apsaugos darbuotojų A. P., A. M. parodymai. Pažeidžiant įstatymą, byloje remtasi tik skirtingais, nenuosekliais, prieštaraujančiais vienas kitam nukentėjusiųjų parodymais (2007 m. kovo 27 d. pareiškimas, tos pačios dienos ir birželio 5 d. apklausos protokolai, akistatų duomenys), taip pat buvusio įtariamojo byloje liudytojo A. P. parodymais. Iš pradžių nukentėjusysis R. V. savo pareiškime nurodė, kad prieš jį smurtavo apsaugos darbuotojas (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. P.), kiti nežinomi asmenys; vėliau (2007 m. birželio 5 d. apklausos protokolas) jis parodė, kad kasatorius vienas jį ir jo draugą sumušė bei sužalojo peiliu. Apeliacinis teismas apskritai nepasisakė dėl tokių parodymų nenuoseklumo ir nepašalino prieštaravimų. Šis teismas taip pat atsisakė ištirti ir kitą įrodymą – vaizdo įrašą, kartu patikrinti kasatoriaus versiją ir pašalinti prieštaravimus. Taip pat skunde teigiama, kad specialisto išvada dėl peilio tyrimo nepatvirtina kasatoriaus kaltės, nes nustatyta, jog žmogaus kraujo pėdsakų ant peilio nerasta, ir nenustatyta, kad tirtu peiliu padaryti kūno sužalojimai nukentėjusiajam ar sugadinti jo rūbai. Apeliacinis teismas netyrė tos aplinkybės, kad įeinat į klubą asmenys patikrinami, todėl kasatorius būdamas klube negalėjo turėti peilio. Nepaneigtas ir faktas, kad G. B. tik po kelių mėnesių po įvykio įsigijo peilį. Be to, peilio atpažinimas buvo „neskaidrus“: nukentėjusysis papildomoje apklausoje parodė, kad prisiminė, koks buvo peilis ir kokia jo rankena, nors akivaizdu, jog laikant peilį rankoje ir juo mosikuojant neįmanoma pamatyti jo rankenos; be to, R. V. įvykio metu buvo girtas ir gulėjo ant žemės; taip pat prieš šią apklausą pats nukentėjusysis sulaikė kasatorių, ištraukė iš jo kišenės peilį, todėl jau tada sužinojo, kaip šis atrodo. Kasatoriaus manymu, bylos neobjektyvumą patvirtina dar ir tai, kad, anot jo, liudytojo R. K. 2007 m. kovo 30 d. apklausos protokolas yra suklastotas: nors vertėjas apklausoje nedalyvavo, tačiau po apklausos nurodyta, kad „protokolas pagarsintas vertėjos, surašytas teisingai“, užantspauduota, pasirašo vertėja R. Apie dokumentų klastojimą teismai nepasisakė, ir tai dar kartą patvirtina jų šališkumą.
Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai buvo įgyvendinti nepažeidžiant įstatymo. Dėl gynybai reikšmingų bylos faktų ir teisės klausimų teismų sprendimuose pasisakyta. G. B. kaltė įrodyta teismo nuosprendyje ir nutartyje išdėstytais įrodymais. Kasatorius teismų sprendimus ginčija pažymėdamas savo parodymų svarbą ir kritiškai vertindamas kitų asmenų, ypač nukentėjusiųjų, parodymus. Skunde nurodomi argumentai pirmiausia susiję ne su teisės taikymo klausimais, bet su faktų vertinimu. Prokuroro teigimu, teismai nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų G. B. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas dėl paduoto apeliacinio skundo pateikė motyvuotas išvadas ir patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nenagrinėtinas skundo argumentas, kad teismo procesas vyko šališkai, nes tai grindžiama vien nuoroda, jog teismai visaip siekė apkaltinti G. B. nusikalstamos veikos padarymu. Toks motyvas neatitinka BPK IV skirsnio nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo netyrė byloje esančio vaizdo įrašo, nes to proceso dalyviai neprašė, o pirmosios instancijos teismas jame esančius duomenis buvo patikrinęs. Apeliacinis teismas padarė motyvuotas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai ir jų visuma patvirtino G. B. kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nuteistasis G. B. iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu jis pripažintas kaltas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, todėl iš naujo surinktų įrodymų netiria, jų nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį G. B. priėmė remdamasis nukentėjusiųjų R. V., M. Y., liudytojų A. P., S. P., R. R., J. P. parodymais, specialisto išvadomis, daiktų apžiūros, daiktų, asmens parodymo atpažinti, akistatų protokolų duomenimis.
Nuteistojo G. B. parodymai teismų įvertinti kritiškai. Nors nuteistajam inkriminuojamos aplinkybės buvo nustatytos pirmiausia pagal nukentėjusiųjų parodymus, tačiau teismai šiuos duomenis vertino lygindami su kitais byloje surinktais įrodymais ir motyvavo savo išvadas. Tai, kad nuosprendyje remiamasi liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra įrodinėjimo tvarkos nesilaikymas, nes liudytojas šiuos parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Kasatorius abejoja ir liudytojo R. K. apklausos protokole užfiksuotų duomenų teisėtumu, teigdamas, kad šie suklastoti. Tačiau šio liudytojo parodymais nuosprendis negrindžiamas, taigi nėra pagrindo manyti, kad teismai nesilaikė įrodinėjimo taisyklių. Specialisto išvada, kuri patvirtina, kad ant tirti pateikto peilio žmogaus kraujo pėdsakų nerasta ir negalima nustatyti, ar nukentėjusiojo R. V. drabužių pažeidimai padaryti tyrimui pateikto peilio geležte, dar nepaneigia G. B. kaltės, nes byloje yra kitų ir pakankamų jo dalyvavimą padarius viešosios tvarkos pažeidimą patvirtinančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ir motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamas kaltinimą patvirtinančių įrodymų patikimumas, bei argumentavo, kodėl kritiškai vertina paties G. B. parodymus, taip pat pasisakė dėl skunde nurodomų nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumo. Vadovaujantis 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal teismų praktiką to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad apeliacinis teismas nepatikrino fakto, jog kasatorius tik po kelių mėnesių po įvykio įsigijo peilį, be to, negalėjo klube turėti peilio, nes kiekvienas asmuo prieš įeidamas į klubą patikrinamas, nėra esminiai, dėl kurių teismui buvo būtina pateikti detalią faktų analizę, todėl tai nelaikytina BPK pažeidimu.
Skunde taip pat tvirtinama, kad apeliacinis teismas privalėjo ištirti vaizdo įrašą, kuris neva patvirtina kasatoriaus nurodomą įvykių versiją, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylos apeliacinio nagrinėjimo metu gynyba neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir argumentavo tokią savo poziciją tuo, kad apeliaciniame skunde ginčijamas tik įrodymų vertinimas. Esant tokiai situacijai, apeliacinis teismas, nusprendęs neatlikti įrodymų tyrimo, BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė. Vertindamas bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančio vaizdo įrašo įrodomąją reikšmę.
Kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo rezultatais. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Duomenų, leidžiančių nustatyti, kad teismai, vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8 punktuose esančių išaiškinimų, nenustatyta.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. B. kasacinį skundą.