Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-453-198/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-21Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-25Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-11Panevėžio apylinkės teismas
  4. KasacijaNutartis · 2013-06-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2S-453-198/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02289-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
P. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-453-198/2012

Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02289-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 122.2; 122.3; 122.4; 129.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3189-400/2012 dėl skundų dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konekesko Lietuva“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę grąžinti jam pinigines lėšas, kurios 2012-03-19 buvo iš skolininko banko sąskaitos nurašytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, bei įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas, kurios buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą laikotarpyje nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio. Nurodė, kad antstolė V. Žydelienė nepagrįstai nurašė pinigines lėšas, nes Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. ir 2012 m. kovo 14 d. nutartimis buvo nutarta sustabdyti antstolės V. Žydelienės žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 113/11/381, 113/11/415.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą dalyje dėl 2012-03-13 skundo nutraukė, kitoje dalyje dėl 2012-03-22 skundo sustabdė. Nurodė, kad pareiškėjas 2012-03-13 skundu skundė antstolės veiksmus dėl 2011 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais piniginių lėšų nurašymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio negavo senatvės pensijos išmokų, sprendė, kad jam apie piniginių lėšų nuskaitymą buvo žinoma 2011-10-28 ir 2011-11-25, o skundas dėl tokių antstolės veiksmų pateiktas 2012-03-13, praleidus ne tik įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, bet paduotas suėjus ir naikinamajam skundo padavimo terminui. Todėl bylą šioje dalyje nutraukė. Kadangi pirmos instancijos teisme išnagrinėta civilinė byla dėl antstolės V. Žydelienės 2011-12-15 patvarkymo teisėtumo ir 2012-03-20 priimta nutartis apskųsta apeliacine tvarka, teismas darė išvadą, jog sustabdyti bylą iki apeliacinės instancijos teismas išspręs klausimą yra tikslinga, nes gali kilti netoleruotina teisinė situacija, jeigu teismo nutartys dėl skundų esmės būtų prieštaringos ar priešingos, kas komplikuotų areštuotų lėšų panaudojimą. Todėl nagrinėjamą civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo P. Š. 2012-03-22 skundo CPK 163 str. 3 p. pagrindu sustabdė iki Panevėžio apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2S-348-212/2012.

Šalies argumentai

. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino bylos teisinių ir faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nesutinka su teismo išvada dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleidimo ir nutartimi nutraukti bylą dalyje dėl 2012-03-13 pareiškėjo skundo. Mano, kad terminas nebuvo praleistas, kadangi nesutiko su antstolės 2012-03-07 atsisakymu grąžinti pareiškėjui nepagrįstai nurašytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas, ir tokį atsisakymą skundė CPK 510 str. 2 d. ir 512 str. nustatyta tvarka. Teigia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-11352-574/2011 ir 2-3735-817/2012 priėmė nutartis stabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. Žydelienės vykdomojoje byloje CPK 145 str. 1 d. 10 p. pagrindu, kas reiškia visų vykdymo veiksmų atlikimo (įskaitant ir turto suradimą bei areštą) sustabdymą. Mano, jog antstolė atlikdama bet kokius vykdomuosius veiksmus, teismui sustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje atlikimą, nevykdė teismo nutarčių bei pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus. Nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria sustabdė civilinę bylą dalyje dėl 2012-03-22 ir nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė, kokių faktų, kuriuos būtina nustatyti, negali nustatyti nagrinėjamoje byloje, dėl ko tie faktai gali būti nustatyti tik Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos metu. Teigia, kad teismas nenurodė, kaip nagrinėjama byla ir Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama byla yra neatsiejamai susijusios, kokios konkrečios aplinkybės, nustatytos Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-3189-400/2012, gali turėti ar turės įrodomosios ar prejudicinės reikšmės sustabdytai bylai.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Žydelienė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo argumentus dėl teismo išvados 2012-03-13 skundą pripažinus paduotu praleidžiant įstatymo nustatytą terminą laiko visiškai nepagrįstus ir nurodo, kad skundas dėl atsisakymo grąžinti antstolės nurašytas pinigines lėšas negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad nebuvo ginčytas ir nuginčytas pats piniginių lėšų nurašymo ir pervedimo teisėtumas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrįstai sprendė, kad antstolės veiksmams apskųsti terminas buvo praleistas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad P. Š. ginčijo būtent piniginių lėšų nurašymo ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą pagrįstumą ir teisėtumą. Mano, kad antstolės procesinių veiksmų teisėtumas byloje negalėjo būti analizuojamas ir vertinamas, kadangi pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą, o terminas negali būti atnaujinamas. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis buvo priimta 2011-10-24, o pareiškėjas prašė grąžinti jam nuo rugsėjo mėnesio iš banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas bei tai, kad pareiškėjo reikalavimas grąžinti 2 113,80 Lt sumą nepagrįstas jokiais įrodymais ir jų pagrindu atliktais paskaičiavimais. Pažymi, kad P. Š. neteisingai suvokia ir aiškina 2011-10-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties rezoliucinę dalį ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Minėtos nutarties pagrindu antstolei nebuvo apribota teisė imtis priemonių skolininkų turtui surasti ir areštuoti. Piniginių lėšų nurašymas iš skolininko banko sąskaitos, pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą, priskirtinas prie turto arešto procedūrų, o ne turto areštavimo ar lėšų paskirstymo ir išmokėjimo stadijai. Teigia, kad esant sustabdytoms vykdomosioms byloms, antstolė negali grąžinti areštuotų ir depozitinėje sąskaitoje saugomų piniginių lėšų, nes šis veiksmas reikštų lėšų paskirstymą, kas yra draudžiama sustabdžius išieškojimo vykdymą. Mano, kad pareiškėjui neapskundus antstolės patvarkymų po vykdomųjų bylų sustabdymo gautų iš pareiškėjo piniginių lėšų apskaitymo antstolės depozitinėje sąskaitoje, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto civilinės bylos dalies sustabdymo, paaiškina, kad Panevėžio apygardos teismas spręs, ar antstolė areštuodama lėšas, nepažeidė CPK 668 straipsnio 3 dalies ir turėjo apskritai teisę priimti patvarkymą esant išieškojimo vykdymo sustabdymui. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo nustatytas faktas dėl antstolės veiksmų teisėtumo priimant patvarkymą, turės teisinės reikšmės priimant sprendimą ir nagrinėjamoje byloje, kurios dalykas yra antstolės procesiniai veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas..

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, P. Š. 2012-03-13 kreipėsi į antstolę V. Žydelienę, prašydamas grąžinti jam laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio nurašytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 2 113,80 Lt pinigines lėšas, kartu grąžinant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu VSDFV Panevėžio skyriaus antstolei tiesiogiai pervestas pinigines lėšas (b. l. 14-16). 2012-03-22 P. Š. kreipėsi į antstolę V. Žydelienę, prašydamas grąžinti jam iš banko sąskaitos nurašytas ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 10 530,12 Lt pinigines lėšas (tiesiogines išmokas už pasėlius) (b. l. 7-8). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-24 nutartimi sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 113/11/415 (b. l. 11). Antstolė V. Žydelienė 2012-03-27 patvarkymais Nr. 113/11/381; 113/11/415 atsisakė tenkinti P. Š. 2012-03-13 ir 2012-03-22 skundus (b. l. 4-6).

Dėl 2012-03-13 skundo

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 512 straipsnis nustato skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą. Šiame straipsnyje nurodyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skaičiuojant termino paduoti skundą dėl antstolės veiksmų pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog apie piniginių lėšų nuskaitymą apeliantui turėjo būti žinoma 2011-10-28 ir 2011-11-25. Skunde apeliantas nurodė, kad skundžia antstolės atsisakymą grąžinti nuskaitytas ir pervestas į depozitinę antstolės sąskaitą pinigines lėšas už 2011 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius, teismas sprendžia, jog toks apelianto prašymas yra išvestinis iš atliktų antstolės veiksmų. Šiuo atveju, pirminiai veiksmai, be kurių nebūtų apeliantas pateikęs prašymo ir vėliau skundo, laikyti apelianto nurodytu laikotarpiu antstolės atlikti piniginių lėšų iš apelianto banko sąskaitos nuskaitymai. Kadangi piniginių lėšų iš apelianto banko sąskaitos nuskaitymas ir pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nagrinėjamoje byloje laikytinas periodiniu, o ne vienkartiniu veiksmu, skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2011-11-25. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas dėl, apelianto manymu, neteisėtų ir nepagrįstų antstolės V. Žydelienės pateiktas 2012-03-13, todėl akivaizdu, kad praleistas ne tik dvidešimties, bet ir devyniasdešimties dienų terminas (CPK 512 str.) (b. l. 14-16). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl 2012-03-13 skundo dėl antstolės veiksmų (CPK 75 str. 1 d., 293 str. 1 d. 9 p.). Kadangi byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai, teismui nekyla pareiga aiškinti ar vertinti kitų skunde nurodytų apelianto aplinkybių, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl atskirajame skunde apelianto kitų išdėstytų argumentų plačiau nepasisako.

Dėl 2012-03-22 skundo

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita byla civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. (LAT 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1018-223/2012 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl nepagrįsto ir neteisėto dėl skolininkams D. Š. ir P. Š. priklausančių piniginių lėšų Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitoje arešto, motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai antstolės V. Žydelienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 113/11/415 (b. l. 47). Apelianto skundo pateikimo metu minėtoje civilinėje byloje priimta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui (b. l. 55-59, 64-68). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar tarp minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos yra tiesioginis teisinis ryšys, teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką. Tiek vienoje civilinėje byloje, tiek kitoje, buvo keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų areštuojant pinigines lėšas, esant sustabdytai vykdomajai bylai pagrįstumo ir teisėtumo. Akivaizdu, jog Panevėžio apygardos teismo nustatytas faktas dėl antstolės veiksmų teisėtumo nagrinėjamoje byloje turės teisinę reikšmę priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-348-212/2012 2012-05-29 išnagrinėjo antstolės V.Žydelienės ir UAB „Konekesko Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1018-233/2012 ir panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį, kuria buvo panaikintas antstolės V.Žydelienės 2011-12-15 patvarkymas dėl piniginių lėšų, esančių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM sąskaitoje, priklausančių D. Š. ir P. Š., areštas. Taigi, civilinės bylos 2-3189-400/120 sustabdymo pagrindas išnyko, Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą 2-1018-223/2012 ( apeliacinėje instancijoje šios bylos Nr. 2S-348-212/12 ) (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). LR CPK 167 str.1 d. nustatyta, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Taigi, pirmos instancijos teismas savo iniciatyva ar šalių pareiškimu dėl bylos atnaujinimo, išnykus bylos sustabdymo pagrindui, turi priimti nutartį ir atnaujintą bylą nagrinėti pagal LR CPK nustatytas bendrąsias taisykles (CPK 167 str.2 d., 3 d.).

2012-03-22 skunde P. Š. nurodo, kad antstolė V. Žydelienė neteisėtai ir nepagrįstai atliko vykdomuosius veiksmus, nurašydama iš jo banko sąskaitos 10 530,12 Lt lėšas ir pervesdama jas į depozitinę sąskaitą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 113/11/415. Motyvuoja tuo, kad sustabdžius vykdomąją bylą, antstolė privalėjo susilaikyti nuo bet kokių vykdomųjų veiksmų atlikimo. Vertindamas apelianto motyvus, apeliacinis teismas nurodo, kad antstolė V. Žydelienė, remdamasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11352-574/2011, CPK 625 straipsnio, 627-628 straipsnių pagrindu 2011-10-25 sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 113/11/381 ir 113/11/415 (b. l. 19). Šis patvarkymas nebuvo apskųstas. CPK 628 straipsnio 3 dalis, esant sustabdytai vykdomajai bylai, įgalina antstolį imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti. Daugiau veiksmų antstolis negali atlikti, tame tarpe ir grąžinti apelianto prašomas pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti antstolės V. Žydelienės veiksmus kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Tai, kad antstolė areštavo pinigines lėšas, negalima traktuoti kaip vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose.

Teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl 10 530,12 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius priskyrimo prie lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšų remiamam projektui vykdyti (CPK 668 str. 3 d.). Pažymėtina, jog lėšas būtų galima priskirti prie turto, iš kurio išieškojimas negalimas, tik tuo atveju, jei yra nurodytas konkretus projektas, kuriam vykdyti yra skirtos piniginės lėšos. Šiuo atveju, apeliantas 10 530,12 Lt pinigines lėšas apibūdina kaip tiesiogines išmokas už pasėlius, tačiau nenurodo kokiam projektui vykdyti minėtos lėšos skirtos. LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas tiesiogines išmokas apibūdina kaip finansinę paramą žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti (minėto įstatymo 2 str. 16 d.). Šiuo atveju, už apelianto įvardintų piniginių lėšų, gautų tiesioginių išmokų pavidalu, panaudojimą nereikalaujama atsiskaityti, ir tokių lėšų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tai reiškia, kad tiesioginės išmokos už pasėlius nepatenka į CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytą turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė