Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių privalomų išspręsti klausimų, pareikštą atsakovui E. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui E. J. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, asmeniškai jam (e. b. l. 20–21, 22–23, 24). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė (e. b. l. 28–29, 44–45, 48), teismo posėdyje nedalyvavo, tuo išreikšdamas savo poziciją, kad nesidomi byla dėl santuokos nutraukimo ir nesiekia išsaugoti santuokos, yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi. Toks atsakovo procesinis elgesys laikytinas sutikimu su ieškinio reikalavimais.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. J. (ikisantuokinė pavardė – Ž.) ir atsakovas E. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2011).

Remdamasi bylos duomenimis ir atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, nesant priešingų įrodymų, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, t. y. palikdamas šeimą ir iki šiol šeima nesirūpindamas atsakovas grubiai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – J. Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – J., J.

Dėl buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam priteisimo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo: Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. gegužės 4 d. duomenimis ieškovė S. J. ir atsakovas E. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (e. b. l. 12). Taip pat byloje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog nutraukiant šalių santuoką šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nes šalys dalintino santuokos metu įgyto registruoto nekilnojamojo turto neturi, santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Šalims iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J. (e. b. l. 8). Ieškovės S. J. ir nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio interesams (e. b. l. 25).

Atsižvelgiant į tai teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnametės interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, jį auklės ir juo rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas neteikia savo vaikui išlaikymo nuo 2020 m. kovo 16 d. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jiems tenkančias išlaidas, ir tai, jog teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad ieškovė privalo kasdien prižiūrėti nepilnametį vaiką, tuo jai yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui (pajamoms gauti). Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikui po 170 Eur atitiktų jų interesus (e. b. l. 25).

Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Teismas pabrėžia, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis yra protingas, apskaičiuotas įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintas. Pažymėtina, kad atsakovas turi tokią pačią pareigą teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius, ir negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kai šiuo metu vaiko išlaikymo išlaidos tenka vienai ieškovei, kurios gaunamos pajamos yra minimalios (e. b. l. 10). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos, išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikui. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotos vykdymo proceso metu.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu šioje byloje ieškovei S. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (e. b. l. 5–6).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 286,93 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos (e. b. l. 50–51). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai. Ieškinį tenkinus visiškai, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai valstybės naudai iš atsakovo priteistina 286,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus yra paskaičiuotas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis valstybei bei už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra paskaičiuotas 61 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 2 040 Eur x 3 proc. = 61,20 Eur) žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistinas 136 Eur (75 Eur + 61 Eur) žyminis mokestis valstybei.

Byloje teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. J. palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui E. J. palikti prigimtinę pavardę – J.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraus be apribojimų, ją auklės ir ja rūpinsis bendru sutarimu su ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 286,93 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt tris centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.