Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-648-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
1-648-369/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45083-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-648-369/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45083-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,laiduotojui Č. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams patikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, A. G. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis, ar jo iškvėptame ore yra etilo alkoholio koncentracija, tokiais veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. dienos metu, savo darbo ofise, dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių išgėrė apie 300 gramų degtinės ir sėdo už jam priklausančio automobilio vairo. Pradėdamas judėti atbuline eiga kliudė už jo stovėjusią kitą transporto priemonę. Netrukus į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams nesugebėjo įpūsti į jam pateiktą alkotesterį. Pareigūnams paprašius pakartoti šį veiksmą atsisakė tai daryti. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir jį perduoti pagal laidavimą brolio Č. G. atsakomybei. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

2022 m. lapkričio 28 d. policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15.17 val., gavus budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), „VW Passat“ vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“ bei „VW Passat“ vairuotojas galimai neblaivus, nuvyko į pranešime nurodytą vietą. Įvykio vietoje pareigūnai bendravo su pranešėja. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas iš įvykio vietos buvo pasišalinęs ir surastas (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Pareigūnai nustatė asmenybę. Vairuotojas atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Paimtas jo kraujas, apžiūrėtas medikų (b.l. 15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 16.23 - 16.30 val. apžiūrėjus automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas galinio bamperio apgadinimas (b.l. 28-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. Š. parodė, jog 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15.17 val., dirbant su kolega gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja V. V., kuri nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė kieme stovintį automobilį „Toyota“. Tai pastebėjo apie 15.00 val. būdama lauke prie (duomenys neskelbtini) namo. „Toyota“ kliudęs „VW Passat“ vairuotojas, pasak pranešėjos, buvo akivaizdžiai neblaivus ir išlipęs iš savo automobilio bandė pasišalinti link pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal pranešėjos pateiktą informaciją liudytojui nuėjus prie (duomenys neskelbtini), esančio namo ir patikrinus laiptines, vienoje iš jų buvo pastebėtas pranešėjos apibūdintas vyras, kuris stovėjo laiptinės 1-ame aukšte. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba ir judesiai buvo nekoordinuoti. Nustačius jo asmenybę – A. G., jis buvo parodytas pranešėjai, kuri patvirtino, kad šis asmuo vairavo „VW Passat“ automobilį, kuomet atsitrenkė į kitą automobilį. A. G. neigė, kad vartojo alkoholį bei prieš pusvalandį vairavo automobilį „VW Passat“. A. G. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, tačiau jis atsisakė. Buvo bandoma jam duoti pūsti alkotesterį, tačiau jis nesugebėjo pūsti į alkotesterį nuo girtumo. A. G. nurodė, jog atsisako nusistatyti girtumą, dėl ko buvo surašytas protokolas. Po to, A. G. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Jis apžiūrėtas medikų, surašytas apžiūros aktas, kuriame nurodyti A. G. girtumo požymiai. Iš A. G., jo sutikimu, buvo paimtas kraujas tikslu nustatyti girtumą (b.l. 53-55).

2022 m. gruodžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys gauti, apžiūrėjus keturis vaizdo įrašus iš BODY kameros, pritvirtintos ant policijos pareigūnų, 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15.17 val. atvykusių į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su A. G., kuris svirduliuoja, o jo kalba nerišli. A. G. neigia vairavęs automobilį. Bando pūsti į alkotesterį, bet per anksti nutraukia pūtimą. A. G. pareigūnai išaiškina atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmes. Po to A. G. nepučia. Pareigūnai fiksuoja atsisakymą nuo pūtimo (b.l. 62-64).

2022 m. lapkričio 28 d. 15.30 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b.l. 16).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. lapkričio 28 d. 16.06 val. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad pacientas A. G. alkoholio vartojimą pripažįsta. Teigia, kad vartojo 200 ml degtinės. Transporto priemonės vairavimą neigia. Iš paciento burnos alkoholio ir jo produktų skilimo kvapas. Euforija, labilus elgesys ir nuotaika. Kritikos stoka. Paraudęs veidas, nerišli kalba, koordinacijos sutrikimai. Žingsniuodamas tiesia linija svyruoja. Pacientas informuotas, kad medicininėje dokumentacijoje fiksuojamas jo girtumas. Iš paciento paimtas kraujas pagal policijos užklausą ( b.l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6249/2022 (01) nurodyta, jog A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilių alkoholio (b.l. 20).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam A. G. (b.l 27). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinio tokios markės automobilio vertė su PVM mokesčiu yra 4 450 eurų (b.l. 39).

Laiduotojas Č. G. nurodė, kad A. G. jo brolis. Jie dažnai susitinka, kartu leidžia laisvalaikį. Juos sieja broliški ir vienas kitam pagarbūs santykiai. A. yra už jį jaunesnis, todėl visada jo klauso ir atsižvelgia į jo nuomonę. Laiduotojas garantavo, kad jo brolis sugeba daryti išvadas, moka klausytis ir padarytų klaidų nekartos. Č. G. teismui pateikė prašymą, kurį palaikė ir atvykęs į teismo posėdį prašė jo brolį, kaltinamąjį A. G. perduoti jam pagal laidavimą ir sutiko būti laiduotoju.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. G. tyčia vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau po įvykusios techninės avarijos į jos vietą atvykusiems policijos pareigūnams reikalaujant vengė būti patikrintas alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina V. V. pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai (b.l. 23). Minėtas asmuo užfiksavęs galimai įvykdytą nusikalstamą veiką apie tai pranešė policijai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už jam priklausančio automobilio vairo išgėrė alkoholio. Faktą, kad kaltinamasis vengė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūno T. Š. parodymai, pareigūnų body kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Iš policijos pareigūno parodymų matyti, jog kaltinamasis tyčia atliko tokius veiksmus, kad patikrinimas alkotesteriu būtų nesėkmingas – per anksti nutraukia oro pūtimą. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholį, išgėrė 200 gramų degtinės, tačiau nusprendė vairuoti automobilį. Taigi kaltinamasis suvokė, jog buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti automobilio, todėl sąmoningai vengė tikrintis girtumą, kad nebūtų nustatytas tikslus jo neblaivumo laipsnis. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis pavartojęs alkoholio vis tiek vairavo transporto priemonę, po ko sustabdytas vengė tikrintis blaivumą, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo brolis Č. G. prašo perduoti brolį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas Č. G. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoju ir prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. G. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka už netinkamą automobilio parkavimą, kad vairavimo metu naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, greičio viršijimą, tačiau nebuvo baustas už tai, kad automobilį vairavo neblaivus. Teismui pateiktoje charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas teigiamai. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį Č. G..

Atvykęs į teismo posėdį Č. G. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas teismui nuoširdžiai apibūdino savo santykius su kaltinamuoju ir yra visiškai įsitikinęs, kad savo broliui galės daryti teigiamą poveikį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad laiduotojas Č. G. anksčiau neteistas, šiuo metu yra pensininkas, gerai charakterizuojamas. Iš teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Č. G. 2021 metais buvo kartą baustas už nežymų nustatyto greičio viršijimą. Pažymėtina, kad teismui pateiktuose duomenyse neužfiksuota, kad Č. G. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia laikyti jį teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotojas ir kaltinamasis palaiko gerus tarpusavio santykius, artimai bendrauja, todėl tikėtina, kad turės galimybę daryti teigiamą įtaką savo broliui. Pažymėtina, kad byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė neišsakė priekaištų ar pastebėjimų, kad kaltinamojo brolis šioje byloje yra netinkamas laiduotojas.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. lapkričio 29 d. (b.l.76).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Kaltinamasis ir jo gynyba prašė teismo nekonfiskuoti kaltinamojo vardu registruoto automobilio, kurį vairuodamas jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismui buvo argumentuojama tuo, kad minėtas automobilis būtinas tenkinant šeimos poreikius, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui ir ji neužtikrintų prevencinių tikslų. Tokiu atveju būtų baudžiamas ne tik kaltinamasis, tačiau ir jo šeima, kuri apie A. G. poelgį nieko nežinojo ir tuo metu negalėjo nuo to sulaikyti, nes netekus automobilio bus socialiai pažeidžiami kaltinamojo šeimos nariai, kurie yra ligoti ir dėl ligos kontrolės bei stebėjimo privalo dažnai vykti į gydymo įstaigas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nustatyta, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso kaltinamajam A. G., jis šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius.

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Teismas pripažįsta, kad automobilio konfiskavimas nuteistajam ir jo šeimai sukels tam tikrą diskomfortą bei buityje kilsiančias problemas. Kita vertus, nesunkų nusikaltimą padaręs A. G., prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio nuteistasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai. Be to, visos kaltinamojo ir jo gynybos nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau A. G. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Atsižvelgus į išdėstytą kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kiti klausimai

A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos, o baudžiamoje byloje - voke esantis A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų byloje nėra. Byloje esantis vokas su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Č. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. G., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamojoje byloje Nr. 1-648-369/2023 esantį A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje esantį voką su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. G., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Č. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas