Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnamečių vaikų G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą po 1250 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., vaikams mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti, kad kol sūnui G. sukaks 7 metai, atsakovas su vaikais bendraus dalyvaujant ieškovei porinės savaitės šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val., pripažinti, kad automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kreditorius, kurie atsirastų, pripažinti atsakovo asmeniniais kreditoriais, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nustačius vaikų G. S. ir D. S. gyvenamąją vietą su motina nesikeis įprasta vaikų gyvenamoji, ugdymosi aplinka, vaikai, gyvendami su motina, yra natūraliai prisirišę prie jos. Šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas paaiškino, kad šeimai 2022 m. liepos 26 d. – 2023 m. lapkričio 10 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, kuris pradėtas gavus informaciją apie neblaivaus atsakovo sukeltą triukšmą namuose, kuriuose gyveno trys mažamečiai vaikai. Atvejo vadyba buvo taikoma dėl atsakovo kaltės, šalims pradėjus gyventi atskirai, mažamečių vaikų teisių pažeidimų ieškovės šeimoje nenustatyta, ieškovė geba tinkamai rūpintis vaikais, todėl vadybos procesas nutrauktas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi duomenų dėl atsakovo netinkamo bendravimo ar ieškovės trukdymo atsakovui bendrauti su vaikais. Reikalavimu iki Gabrieliui sukaks 7 metai amžiaus nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais dalyvaujant vaikų motinai yra siekiama užtikrinti vaikams saugią aplinką. Ieškovės reikalavimai atitinka vaikų teises ir interesus, todėl siūlo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Iki susituokiant yra susilaukę dviejų vaikų - (duomenys neskelbtini) sūnaus G. S., (duomenys neskelbtini) – sūnaus D. S. 2023 m. balandžio 25 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad jų kiekvieno turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat šalys susitarė, kad kiekvienas iš jų turi teisę skolintis pinigus, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau skola, paskola ar kreditas, gauti po šios sutarties sudarymo, laikomi sutuoktinio, pasiskolinusio pinigus, paėmusio paskolą ar gavusio kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui, kuris bus vykdomas iš sutuoktinio, pasiskolinusio pinigus, paėmusio paskolą ar gavusio kreditą, asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto. Sutuoktiniai nuo 2023 m. gegužės 1 d. gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Iš nekilnojamojo turto registro pateiktos informacijos matyti, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįsigijo. Iki santuokos sudarymo – 2019 m. lapkričio 16 d. ieškovė yra įsigijusi automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo potraukio alkoholiui, neištikimybės bei nenoro pakeisti gyvenimo būdo nepaneigė. Į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovas nereagavo – atsiliepimo nepateikė, byla nesidomėjo, į posėdžius nevyko, vaikams priteisto laikino išlaikymo neteikė, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į šeimą, abejingumą šeimos išsaugojimui. 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nukentėjusiajai L. S. susitaikius su įtariamuoju D. S. Iš šios nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad D. S. smurtavo prieš savo sutuoktinę, o būtent, 2023 m. gruodžio 2 d. apie 12 val. 15 min prekybos centro „Saulės miestas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai L. S. už plaukų, prisitraukė ją prie savęs ir du kartus stipriai papurtė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Iš institucijos, teikiančios išvadą, pateiktų duomenų matyti, kad šalių šeimai atvejo vadybos procesas buvo taikomas dėl atsakovo kaltės, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, sukėlus triukšmą namuose, kur gyveno mažamečiai šalių vaikai. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

Ieškovei pageidaujant, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė, atsakovui - jo prigimtinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos.

CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, savo motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi mažamečiais vaikais, vaikų gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ugdytis, žaisti ir ilsėtis. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jiems geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d., nuo to laiko, kai jo ir ieškovės bendras gyvenimas nutrūko, vaikų išlaikymui lėšų neskyrė, teismo priteisto laikino išlaikymo vaikams neteikia. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad vaikus ji išlaiko viena iš savo darbinių pajamų ir valstybės teikiamų išmokų vaikams.

Kadangi atsakovas su vaikais negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaikus, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Iš ieškovės paaiškinimų sprendžiama, kad atsakovas darbingas, dirbantis, neturintis sveikatos sutrikimų. Dokumentų, patvirtinančių atsakovo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaikų, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes juos išlaikyti iki pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnus, ši pareiga tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Ir toliau atsakovui neišlaikant vaikų, nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 250 Eur kas mėnesį – kiekvienam vaikui nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 709 Eur, atskaičius mokesčius. Vaikams gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos, rūpintis tinkama medicinine pagalba, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus tokio dydžio išlaikymą iš atsakovo, galima bus patenkinti būtiniausius vaikų poreikius.

Įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaikų visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti po 250 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. spalio 17 d.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas faktiškai iširo nuo 2023 m. gegužės 1 d. Nutrūkus šeimyniniams santykiams, šalių vaikams gyvenant su motina, atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą vaikams. Ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė 2023 m. spalio 17 d. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nei po bylos iškėlimo, nei iki tol. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių savo noru teiktą išlaikymą vaikams, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. už 5 mėnesius, kiekvienam vaikui po 1250 Eur (250 x 5 = 1250).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad ji neprieštarauja tėvo bendravimui su vaikais, nurodė, kad ir ateityje netrukdys tėvui bendrauti ir matytis su sūnumis, todėl nustatyti konkrečios tėvo su vaikais bendravimo tvarkos neprašo. Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad kol Gabrieliui sueis 7 metai amžiaus, atsakovas su vaikais bendrauja dalyvaujant ieškovei kiekvienos porinės savaitės šeštadienį nuo 11 iki 17 val., pareikštas siekiant sudaryti saugią aplinką vaikams, vaikų interesais. Tokiam apribojimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė, institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad toks suvaržymas taikytinas mažamečių vaikų saugumui užtikrinti, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Dėl turto.

CK 3.89 straipsnyje numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės įsigytas iki santuokos sudarymo, vadovaujantis povedybinės šalių sutarties nuostatomis (3.1. punktas) laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Reikalavimas teismui nustatyti, kad ši transporto priemonė yra jos asmeninė nuosavybė yra perteklinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsakovas duomenų apie savo kreditorius nepateikė. Ieškovės reikalavimas visus kreditorius, kurie atsirastų, pripažinti D. S. asmeniniais kreditoriais yra nekonkretus, nenustačius kreditorių, teismas neturi galimybės įvertinti, asmeninė tai ar bendroji sutuoktinių prievolė, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovo, t. y. 135 Eur (250 x 2 x 12 x 3% x 75 % = 135) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 56,25 Eur (1250 + 1250 x 3 % x 75 % = 56,25 Eur) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį iš esmės patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 6,64 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pateiktos pažymos, šioje byloje yra 374,17 Eur. Ieškinį iš esmės patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl D. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. S. palikti santuokinę S. pavardę, D. S. – jo pavardę – S.

Nepilnamečių vaikų G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. spalio 17 d. – iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą vaikams G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui.

Nustatyti, kad vaikų G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaikų motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad iki G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), sueis 7 (septyneri) metai amžiaus, vaikų tėvas D. S. su vaikais G. S. ir D. S. bendrauja dalyvaujant vaikų motinai L. S., kiekvienos porinės savaitės šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val.

Ieškinio reikalavimus dėl automobilio Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine L. S. nuosavybe ir visų kreditorių, kurie atsirastų, pripažinimo D. S. asmeniniais kreditoriais, atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą vaikams G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2023 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo - panaikinti, lėšas, išieškotas ar sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Priteisti iš D. S. valstybei 197,89 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 89 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš D. S. valstybei 374,17 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 17 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.