- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1071-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04093-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant apeliantei (atsakovei) R. M. ir jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei, ieškovės G. M. ir trečiojo asmens A. S. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, trečiajam asmeniui A. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2166-199/2014 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei R. M., trečiasis asmuo A. S., dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nekilnojamojo daikto atidalijimo ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovei G. M., trečiasis asmuo A. S., dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus bei papildomu ieškiniu prašė: 1) Nustatyti naudojimosi tvarką dėl patalpų gyvenamajame name lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis patalpomis: G. M. – P-1/12,00 kv.m., P-2/12,10 kv.m., P-5/19,83 kv.m., P-6/18,13 kv.m., P-7/17,28 kv.m., P-8/4,95 kv.m., 1-2/38,43 kv.m., 1-3/11,72 kv.m. ir ½ dalimi 1-1/19,95 kv.m., kas sudaro 144,41 kv.m. arba 72/100 dalis; Atsakovei R. M. – P-3/6,51 kv.m., P -4/ 8,47 kv.m., P-9/5,56 kv.m., 1 -4/11,89 kv.m.,1-5/10,19 kv.m.,1-6/4,25 kv.m. ir ½ dalimi patalpos 1-1/19,95 kv.m., kas sudaro 56,85kv.m. arba 28/100 dalis gyvenamojo namo; 2 ) Nustatyti naudojimosi tvarką 0,1486 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Georaimonda“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo 2013-06-28 planą, paskiriant ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi „A“-1088 kv.m., atsakovei – žemės sklypo dalimis „B“-127 kv.m. ir „E“-219 kv.m., bei abiems bendraturtėms bendrai po 17 kv.m. sklypo „C“ (34 kv.m.) ir po 9 kv.m. sklypo ,,D“ (18 kv.m.); 3) Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą pastatą - garažą 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Georaimonda“ paruoštą 2013-09-26 pastato 4Ilp atidalijimo planą, pripažįstant nuosavybės teises ieškovei į dalį A/26,84 kv.m. šio pastato, o atsakovei į dalį B/16,11 kv.m. šio pastato, įpareigojant ieškovę savo lėšomis ir jėgomis pastatyti sieną, skiriančią šalims priklausančias nuosavybės dalis ūkiniame pastate 4I1 p.
Ieškovė nurodė, kad šalys ir trečiasis asmuo A. S. yra bendraturtės namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys 0,1486 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys pastato 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 201,26 kv.m., 3/4 dalys pastato-garažo 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69/100 dalys pastato - ūkinio pastato 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmeninės nuosavybės teise pastatas-garažas 2Ilp, buvęs 2Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui A. S. nuosavybės teisės įregistruotos į 31/100 dalis ūkinio pastato 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1/4 dalis 0,1486 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato - garažo 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp trečiojo asmens bei atsakovės santykiai yra ypatingai konfliktiški. Atsakovė buvo ištekėjusi už ieškovės sūnaus, su kuriuo išsiskyrė. Ieškovė su dukra A. S. negali naudotis joms priklausančiu turtu, nes visu nekilnojamuoju turtu valdoje (duomenys neskelbtini) naudojasi tik atsakovė, nors jai priklauso tik ¼ dalis turto. Ieškovė nori apsigyventi jai priklausančioje dalyje bei valdyti jai priklausantį turtą. Atsižvelgiant į abiejų šalių siekį turėti kuo mažiau bendrų patalpų, išvengti ateityje dar didesnių galimų konfliktų, siūlo atsakovei nustatyti gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktus projektus bei išspręsti ūkinio pastato 4I1p atidalijimo klausimą. Ieškovė nurodo, kad negali tinkamai naudotis savo turto dalimis, nes atsakovė savavališkai sumažino langus, neteisėtai panaikino įėjimą.
Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) Nustatyti gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarką, atsakovei paskiriant naudotis patalpomis – 1/2 dalimi P-3/6,51 kv. m. 1/2 dalimi P-4/ 8,47 kv. m., 1/2 dalimi 1-1/19,95 kv. m., 1-3/11,72 kv. m., 1-4/11,89 kv. m., 1-6/4,25 kv. m., 1-5/10,19 kv. m., kas sudaro 55,5 kv. m. arba 275/1000 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 201,26 kv. m.; ieškovei paskiriant naudotis patalpomis – 1/2 dalimi P-3/6,51 kv.1/2 dalimi P-4/ 8,47 kv. m., P-1/12,00 kv. m., P-2/12,10 kv. m., P-5/19,83 kv. m., P-6/18,13 kv. m., P-7/17,26 kv. m., P-8/4,95 kv. m., P-9/5,56 kv. m., 1/2 dalimi 1-1/19,95 kv. m., 1-2/38,43 kv. m., kas sudaro 145,73 kv. m. arba 725/1000 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 201,26 kv. m.; 2) Nustatyti ieškovei už jai sumažėjusią 5,16 kv. m. pastato dalį, pasirinktinai 5000 Lt piniginę kompensaciją arba 1 arą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios R. M.; 3) Garažą 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis atsakovei; 4) Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemetra“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pagal jos pateiktą projektą ieškovei priklausanti namo dalis sumažėja, todėl atsakovė šį nuostolį sutinka kompensuoti pinigine išmoka, sudarančia 5000 Lt arba 1 aru jai priklausančios dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymi, kad ieškovei priėmus atsakovės pasiūlymą, bus įgyvendintas vienintelis būdas užtikrinti atsakovės nepilnamečio sūnaus J. M. gyvenimo, mokymosi, tinkamo vystymosi sąlygas. Nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimas yra vienas esminių pagrindų tinkamai nustatyti ginčo objektų pasidalijimo proporcijas. Atsakovė nesutinka su patikslintame ieškinyje ieškovės pateiktu žemės sklypo padalijimo projektu, nes atsakovei paskirtoje žemės sklypo „B“ dalyje yra bendrai naudojami šuliniai, todėl yra tikslinga, jog žemės sklypo dalis aplink gyvenamąjį namą būtų bendro naudojimo, kaip nurodyta atsakovės patikslintame plane. Patikslintame ieškinyje tik teisingai nurodoma, jog ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški dėl to, kad R. M. buvo ištekėjusi už G. M. sūnaus. Atsakovė nurodė, kad vandentiekio vamzdžiai patenka į katilinę per sieną, kurioje yra užmūrytas langelis. Aktualu, kad garažo patalpa būtų paskirta atsakovei arba būtų bendro naudojimo, nes po garažu yra atsakovei priklausantis vandentiekis. Jeigu ieškovė įrengtų sieną garaže, tai atsakovė prarastų galimybę avarijos atveju patekti į ieškovei priklausančią garažo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį ir papildomą ieškinį patenkino iš dalies:
Nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1A1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis pagal ieškovės patikslinto ieškinio projektą, paskirdamas naudotis patalpas taip: ieškovei – P-l/12,00 kv.m., P-2/12.10 kv.m., P-5/19,83 kv.m., P-6/18,13 kv.m., P-7/17,28 kv.m., P-8/4,95 kv.m., ½ dalimi 1-1/19,95 kv.m., 1-2/38,43 kv.m., 1-3/11,72 kv.m., iš viso 144,41 kv.m., kas sudaro 72/100 dalis gyvenamojo namo; atsakovei – P-3/6,51 kv.m., P-4/8,47 kv.m., P-9/5,56 kv.m., 1/2 dalimi 1-1/19,95 kv.m., 1-4/11,89 kv.m., 1-5/10,19 kv.m., 1-6/4,25 kv.m., kas sudaro 56,85 kv.m. arba 28/100 dalis gyvenamojo namo;
Nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu 1486 kv.m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą UAB „Georaimonda“ 2013-06-28 planą taip:
ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalį „A“ - 1088 kv.m., 17 kv.m. iš bendros dalies „C“(34 kv.m.), 9 kv.m. iš bendros dalies „D“ (18 kv.m.), iš viso 1114 kv.m.; atsakovei paskiriant naudotis žemės sklypo dalis „B“-127 kv.m., „E“-219 kv.m, 17 kv.m. iš bendros dalies „C“ (34 kv.m.), 9 kv.m. iš bendros dalies „D“ (18 kv.m.), iš viso 372 kv.m.;
Nustatė naudojimosi tvarką pastatu-garažu 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis ieškovei garažo 4I1p dalį „A“ 26,84 kv.m., atsakovei – garažo 4I1p dalį „B“ 16,11 kv.m.;
Kitą ieškovės papildomo ieškinio dalį bei atsakovės priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo 4I1p, kiemo statinių, o ieškovei nuosavybės teise priklauso ¾ dalys žemės sklypo, ¾ dalys gyvenamojo namo, ¾ dalys garažo 4I1p, ¾ dalys kitų statinių, garažas 2I1p, 69/100 dalys ūkinio pastato 3I1p. Tarp šalių gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu, garažu 4I1p naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Taip pat teismas nustatė, kad gyvenamojo namo1A1p su priestatu 1a1ž, garažų 2I1p, 4I1p, ūkinio pastato 3I1p, kitų statinių, žemės sklypo 1486 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini), adresas buvo (duomenys neskelbtini), statytoju bei gyvenamojo namo įgijėju buvo ieškovės sutuoktinis, trečiojo asmens A. S. bei atsakovės buvusio sutuoktinio D. M. tėvas J. M.. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus neva atsakovė įsigijo šį gyvenamąjį namą bei yra gyvenamojo namo ir priestato statytoja.
Dėl gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo
Atsižvelgdamas į šalių turimas gyvenamajame name nuosavybės dalis, į jų išdėstymą, į tą aplinkybę, kad tarp šalių faktinė naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo, į tai, kad šalims paliekama naudotis tik tai viena bendra patalpa 1-1, teismas nustatė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas gyvenamojo namo patalpomis labiau atitinka nuosavybės dalims, yra racionalus, patogus, sudaro sąlygas prieiti prie pagalbinių patalpų ir jomis naudotis, atsakovei tenka 28/100 dalys arba 56,85 kv.m., kas sudaro daugiau 3 dalimis nei jai priklauso pagal nuosavybės dalis, be to, yra pakankamas plotas, kad atsakovė galėtų įrengti atskiras gyvenamas patalpas su nepilnamečiu sūnumi.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlyta žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal UAB „Georaimonda“ planą yra patogi, aiškiai apibrėžtos žemės sklypo dalių ribos bei kontūrai, atitinka šalių turimoms nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovei bei trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai randasi ieškovei skirtinoje žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plotas skirtas bendram naudojimui yra toks, kiek reikalinga įvažiavimui, prieigai prie gyvenamojo namo, garažo 4I1p dalių, komunikacijų. UAB „Georaimonda“ 2013-06-28 plano posūkio taškų koordinatės atitinka žemės sklypo planui, žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatės susietos su valstybiniu tinklu ir surašytos koordinačių žiniaraštyje (b. l. 111). Teismo vertinimu, pagal ieškovės pateiktą UAB „Georaimonda“ planą 2013-06-28 atsakovei siūlytina žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ 127 kv.m., randasi prie atsakovei skirtino gyvenamojo namo įėjimo, įėjimo į atsakovei skirtiną dalį garažo 4I1p, yra patogi, funkciškai susijusi su atsakovės naudojamąja gyvenamojo namo dalimi, garažu 4I1p, o žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“ yra tolygi pagal kokybę ieškovei paliekamos žemės sklypo dalies „A“, daliai skirtai daržui, sodiniams. Skirtos naudotis bendram naudojimui žemės sklypo dalys yra minimalios, tačiau užtikrina įvažiavimą į žemės sklypą, prieigą prie gyvenamojo namo, prie vandens šulinio, kitų komunikacijų. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka racionalumo kriterijams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, būtent A. S., kuri turi 31/100 dalį ūkio pastato 3I1p, atitinka turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teise dalims, yra patogi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu 1486 kv.m., esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Georaimonda“ 2013-06-28 planą.
Dėl pastato garažo 4I1p
Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Georaimonda“ parengtą 2013-09-26 pastato 4I1p atidalijimo planą nereikia garažo ardyti, perstatyti, patalpa yra visiškai atskirtina siena, nelieka bendrų patalpų, yra atskiri įėjimai į garažą. Tačiau yra bendros komunikacijos po garažu, t. y. priklausančios ir atsakovei. Šią aplinkybę patvirtino UAB „Skena“ išvada dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu K. S., buvęs trečiojo asmens A. S. sutuoktinis, taip pat 2013-11-29 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas garažo 4I1p atidalijimo planas negali būti įgyvendinamas, nes avarijos atveju arba siekiant rekonstruoti komunikacijas, atsakovė negalėtų patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį garažą, po kurio randasi vandentiekio ir nuotekos komunikacijos, priklausančios ir atsakovei. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abi šalys faktiškai naudosis garažu 4I1p, po kurio eina bendros komunikacijos, todėl sprendė, kad garažas paliekamas bendram naudojimui, pagal ieškovės pateikto UAB „Georaimonda“ 2013-09-26 plano paskaičiavimus, paskiriant naudotis ieškovei garažo dalimi „A“ 26,84 kv.m., atsakovei - garažo dalimi „B“ 16,11 kv.m.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės apeliantės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Teismas tik formaliai vertino esamą situaciją, akcentavo tik dabartines šalių turimas nuosavybės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir visiškai nevertino esamos situacijos, kad apeliantė po santuokos nutraukimo su D. M. gyvena su nepilnamečiu sūnumi J. M., kad jo tinkamam vystymuisi ir mokymuisi reikalingas atskiras kambarys. Priešingu atveju, apeliantė būtų priversta gyventi viename mažame kambaryje su savo 17 metų sūnumi, o ieškovės pasiūlymas namo rūsyje, netoli katilinės įsirengti gyvenamąsias patalpas jai nėra priimtinas, nes tai pareikalautų didelių investicijų, be to rūsio patalpos nėra tinkamos kaip gyvenamojo pobūdžio patalpos.
2. Teismas tik konstatavęs, kiek ir kokios nuosavybės dalys priklauso kiekvienai šaliai, padarė neteisingą išvadą, kad tarp šalių gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu, garažu 4I1p naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Oficialiai notariškai ar teismo sprendimu naudojimosi tvarka tarp šalių nebuvo įteisinta ar teisiškai užregistruota atitinkamose institucijose, tačiau realiai tarp šalių jau buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka. Apeliantės R. M. šeima adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2008 metų, apeliantė su G. M. dar prieš ištuoką 2007-12-18 buvo sudariusi taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-387/2007, kuria šalys susitarė, jog R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nei pati ieškovė G. M., nei jos šeimos nariai niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), kadangi visą laiką gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė teismo posėdyje nuosekliai aiškino, kad šiame name ieškovė net nesilankė 6 metus, o atsakovė su sūnumis J. ir J. po ištuokos apsigyveno 2008 metais tuose kambariuose, kuriuose jai nurodė gyventi jos buvęs sutuoktinis D. M., ji šiuos kambarius apšiltino, juose įsirengė radiatorius, šildė visą namą ir jį prižiūrėjo, tvarkė pastato stogą ir pan. Aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovės šeima, pripažino 2013-08-29 teismo posėdžio metu ir pati ieškovės atstovė bei trečiasis asmuo A. S. (b. l. 94),
Atsiliepimas
3. Teismas neįvertino apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad ieškovės pateiktuose projektuose, nors paskaičiavimai atlikti pagal bylos šalims priklausančias valdos dalis, aritmetiškai teisingai, tačiau realiai šią dieną jie neatitinka faktinės susidariusios situacijos ir turtą padalinus ieškinyje siūlomomis patalpų ir žemės sklypo dalimis - nebūtų galimybės tinkamai eksploatuoti savo dalies nei ieškovei, nei apeliantei, bei naudotis bendromis inžinerinėmis komunikacijomis. Pagal preliminarųjį apeliantės gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projektą, jai tenka 5,16 kv. m. daugiau nei priklauso, o ieškovei priklausanti namo dalis 5,16 kv.m. sumažėja, todėl apeliantė šį nuostolį sutinka kompensuoti pinigine išmoka, sudarančia 5000 Lt arba 1 a jai priklausančios dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo padalijimo plane minėta dalis pažymėta raide “B1”. Toks, apeliantės nuomone, padalinimo būdas yra būtinas užtikrinti jos nepilnamečio sūnaus J. M. gyvenimui, mokymuisi ir tinkamam vystymuisi reikalingas gyvenimo sąlygas. Todėl apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „kategoriškai nesutinkant savininkui su siūlytina kompensacija už nuosavybės teise priklausantį turtą, tokia naudojimosi turtu tvarka negalima (CK 4.37 str.).“ Apeliantė nurodo, kad minėto straipsnio redakcija yra kitokio turinio ir nedraudžia to daryti, t.y. naudoti atitinkamą kompensavimo būdą.
4. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu žemės sklypo padalijimo projektu, nes atsakovei paskirtoje ,B“ dalyje yra bendrai naudojami inžineriniai įrenginiai - šuliniai, todėl yra tikslinga, jog žemės sklypo dalis aplink gyvenamąjį namą būtų bendro naudojimo tokio dydžio, kaip nurodyta atsakovės prie priešieškinio pateiktame patikslintame plane, o ne pagal ieškovės pateiktą variantą, kad bendro naudojimo dalys būtų „C“ ir „D“. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė naudojasi vietine nuotekų sistema ir geriamas vanduo į namą patenka iš šulinio, iš kurio vandentiekio tinklai eina žemės dalimi, pažymėta plane „A“, ir kuri teismo priskirtina ieškovei, todėl esant avarijai ar iškilus būtinybei atlikti remonto darbus, apeliantė neturėtų galimybės patekti prie geriamojo vandens tinklų, todėl toje vietoje žemės sklypo dalis turi būti palikta bendram naudojimui. Be to, antstolio S. U. 2014-02-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23 patvirtina, kad įvažiavimas į žemės sklypą, jeigu reikės apeliantei atsivežti kietąjį kurą, bus problematiškas, nes yra per mažas žemės sklypo plotas, pažymėtas raide „D“. Įvažiavus transporto priemonei, ji patektų į ieškovei skirtos žemės sklypo dalį, pažymėtą raide ,A“, nes dalis „D“ yra tik 3,53 m ilgio, o vien sunkvežimio automašinos priekabos ilgis paprastai viršija 4 m. Apeliantės nuomone, jos pateikti pasiūlymai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalijimo yra racionalesni, juose atsižvelgiama į jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:
1. Aplinkybė, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų ir jam yra reikalingas atskiras kambarys, negali turėti jokios reikšmės nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Tik pačios nepilnamečio vaiko motinos ir nepilnamečio vaiko tėvo pareiga yra užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Šios tėvų pareigos yra asmeninės ir jų perkėlimo kitiems asmenims įstatymas nenumato. Todėl apeliantė negali reikalauti teismo nustatyti tokią naudojimosi tvarką su bendraturte, kuri būtų naudinga jai bei jos sūnui, bet pažeistų bendraturtės turtinius interesus. Apeliantei priklauso 25/100 dalys arba ¼ dalis gyvenamojo namo. Pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką apeliantei tenka naudojimuisi net 3/100 dalimis daugiau nei priklausytų. Be to, pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką apeliantei priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra mažinama, siūloma tik viena bendro naudojimo patalpa 1-1/19,95 kv.m., o pagal apeliantės pateiktą projektą - net trys patalpos turėtų būti paskirtos bendram šalių naudojimuisi, o tai sukeltų dar daugiau konfliktų tarp bendraturčių.
Šalies argumentai
2. Apeliantės teiginiai dėl ankstesnių ginčų ir tarp šalių sudarytų taikos sutarčių 2007 metais šioje byloje neturi jokios reikšmės. Iš byloje pateikto registro išrašo matyti visi duomenys apie šalims priklausantį turtą ir jo dalis. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Jais remiantis tarp šalių nustatoma naudojimosi patalpomis tvarka. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos valdoje. Ieškovė jai priklausančioje dalyje negyvena dėl konfliktinių santykių su atsakove. Atsakovė be bendraturtės sutikimo ir valios naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nors jai priklauso tik ¼ dalis šio turto, be to, ji ne tik pakeitė, bet ir sumažino langus (jų apimtis) gyvenamojo namo cokoliniame aukšte, panaikino buvusį praėjimą iš gyvenamojo namo cokolinio aukšto į pirmąją aukštą (per patalpą P-l ir patalpą P-5 į patalpą 1-1) ir visa tai įvykdė savavališkai, pažeisdama bendraturtės G. M. interesus.
3. Apeliantės nurodyti argumentai dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą planą atmestini. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Georaimonda“ projektą ieškovei siūlomas asmeninio naudojimo žemės sklypo plotas 1088 kv.m., o apeliantei - 346 kv.m. Pagal apeliantės pateiktą projektą ieškovei siūlomas asmeninio naudojimo plotas yra tik 757 kv.m., t. y. 331 kv.m. mažiau nei pagal UAB „Georaimonda“ projektą ir 253 kv.m. asmeninio naudojimo žemės sklypas atsakovei, kurio plotas net 93 kv.m. mažesnis, nei siūlo ieškovė atsakovei. Tai patvirtina, kad pagal apeliantės projektą šalims siūlomas žymiai didesnis bendram naudojimui žemės sklypas, nei siūlo ieškovė ir žymiai mažesnis šalims atskiro naudojimosi (asmeninio naudojimosi) sklypas, nei siūlo ieškovė. Pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bendram naudojimuisi siūloma 52 kv.m. (C/34 ir D/18), o pagal atsakovės pateiktą projektą - 476 kv.m. Taigi, apeliantės pateiktas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai šios ginčo kategorijos bylose, todėl apeliantės reikalavimai negali būti patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo 4I1p, kiemo statinių, o ieškovei G. M. nuosavybės teise priklauso ¾ dalys žemės sklypo, ¾ dalys gyvenamojo namo, ¾ dalys garažo 4I1p, ¾ dalys kitų statinių, garažas 2I1p, 69/100 dalys ūkinio pastato 3I1p, o likusi 31/100 dalis šio pastato priklauso trečiajam asmeniui A. S.. Tarp šalių gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypu, garažu 4I1p naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių – ieškovės ir atsakovės - nustatymo.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje M. Č. V. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Apeliantės samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jos nuomonė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė- apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei neatskleidė bylos esmės.
Nustatant gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.).
VĮ Registrų centro duomenimis ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 201,26 kv. m., ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ dalys (arba 150,95 kv. m.) gyvenamojo namo, apeliantei - 1/4 dalis (arba 50,32 kv. m.). Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktą Pastato dalių paskaičiavimo projektą, ieškovės patikslintu ieškiniu pateiktą pasiūlytą ir skundžiamu teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką, ieškovei G. M. paskirta naudotis patalpomis: P-l/12,00 kv.m., P-2/12.10 kv.m., P -5/19,83 kv.m., P -6/18,13 kv.m., P -7/17,28 kv.m., P -8/4,95 kv.m., ½ dalimi 1-1/19,95 kv.m., 1-2/38,43 kv.m., 1-3/11,72 kv.m., viso 144,41 kv.m., kas sudaro 72/ 100 dalis gyvenamojo namo; atsakovei R. M. - P -3/6,51 kv.m., P -4/8,47 kv.m., P -9/5,56 kv.m., 1/2 dalimi 1-1/19,95 kv.m., 1-4/11,89 kv.m., 1-5/10,19 kv.m., 1-6/4,25 kv.m., kas sudaro 56,85 kv.m. arba 28/100 dalis gyvenamojo namo; t. y. pagal teismo sprendimu pavirtintą naudojimosi patalpomis tvarką yra tik vieša šalių bendro naudojimo patalpa I-1/19,95 kv. m. (holas pirmame aukšte) ir apeliantės naudojimuisi atitenka patalpų 3/100 dalimis daugiau, negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį, o ieškovė jokios kompensacijos nereikalauja; kai pagal apeliantės siūlomą projektą trys patalpos (P-3/6,51 kv. m., P-4/8,47 kv. m., I-1/19,95 kv. m.) turėtų būti paskirtos bendram šalių naudojimuisi, o už ieškovės naudojimuisi sumažėjusią 5,16 kv. m. pastato dalį apeliantė pasirinktinai siūlo 5000 Lt piniginę kompensaciją arba 1 arą jai tenkančios žemės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo principus, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi namo patalpomis tvarkos bei nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarka yra racionali, patogi, sudaro sąlygas prieiti prie pagalbinių patalpų ir jomis naudotis, kai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka neatsižvelgia į bendraturčių teises ir neigia ieškovės interesus, siekia tik savo interesų patenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių, arba jų išlieka tik minimaliai, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika. Šiuo požiūriu ieškovės pasiūlyta, ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi ginčo namo patalpomis tvarka yra pranašesnė už siūlytą apeliantės. Nors apeliantė tą kvestionuoja, tačiau jos argumentai neteikia pagrindo priešingai išvadai nei priėjo pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir esant tokiems santykiams ieškovė iki kol nebus patvirtinta naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarka neketina apsigyventi ginčo valdoje. Pagal apeliantės pateiktą projektą net tris patalpos turėtų būti paskirtos bendram naudojimuisi, o tai sukeltų dar daugiau konfliktų tarp bendraturčių. Apeliantės teiginiai, jog nesant oficialiai notariškai ar teismo sprendimu įteisintos naudojimosi patalpomis tvarkos, tarp šalių jau buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, yra jokiais įrodymais nepagrįsta jos subjektyvi nuomonė. Ir nors apeliantė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad ji po ištuokos apsigyveno 2008 m. tuose kambariuose, kuriuose jai nurodė gyventi jos buvęs sutuoktinis D. M., tačiau vien šis paaiškinimas neteikia pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo nustatyta faktinė naudojimosi tvarka tarp namo bendraturčių, tuo labiau, kad vėliau apeliantė, kaip ji pati patvirtino savo paaiškinimu, su niekuo nederindama perkėlė virtuvę iš cokolinio aukšto į pirmame aukšte buvusį kambarį 1-5/10,19 kv. m. Apeliantė teigia, kad naudojimasis dviem pirmo aukšto kambariais (1-3/11,72 kv. m., 1-4/11,89 kv.m., o taip pat virtuve 1-5/10,19 kv.m.) jai yra būtinas, nes nepilnamečio sūnaus J. M. tinkamam vystymuisi ir mokymuisi reikalingas atskiras kambarys. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka bei pabrėžia, jog objektyvaus pagrindo laikyti, kad patalpa, plane pažymėta 1-3/11,72 kv. m., yra būtina apeliantei, nenustatyta. Aplinkybė, jog apeliantė turi nepilnametį sūnų, kuriam reikalingas atskiras kambarys, nagrinėjamu atveju nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Pareiga užtikrinti tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas yra asmeninė jo tėvo ir motinos pareiga ir šių pareigų perkėlimo kitiems asmenims (nagrinėjamu atveju – motinos bendraturtei) įstatymas nenumato (CK 3.155 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šalių pateiktų naudojimosi tvarkos variantų esminei konkurencijai pasireiškiant dėl patalpos 1-3/11,72 kv.m., apeliantės siekis nustatyti jai naudotis patalpomis:1/2 dalimi P-3/6,51 kv. m., ½ dalimi P-4/8,47 kv.m., ½ dalimi 1-1/19,95 kv.m., 1-3/11,72 kv.m., 1-4/11,89 kv.m., 1-6/4,25 kv.m., 1-5/10,19 kv.m., pažeistų bendraturtės interesus ir daikto dalių vienodo vertingumo kriterijumi (kambariai : pagalbinės patalpos), nes pagal apeliantės siūlomą naudojimosi tvarką jai pirmame aukšte atitenkančios naudotis patalpų dalies santykis ženkliai skiriasi nuo idealiosios jai tenkančios nuosavybės dalies, o ieškovei neproporcingai didelė patalpų dalis atitenka cokoliniame aukšte (pagal patalpų vidaus plotų eksplikaciją – pusrūsyje).
Tie patys jau paminėti, kasacinio teismo jurisdikcijoje suformuluoti kriterijai: teisėtumas, adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinė taika ir proporcingumas, naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas, taikytini ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, jų nekartodama mano, kad sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliantės nurodyti argumentai dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą planą atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta, ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra pranašesnė už siūlytą apeliantės. Iš ieškovės pateikto UAB „Georaimonda“ parengto ir pirmosios instancijos teismo patvirtino naudojimosi žemės sklypu plano matyti, jog ieškovei asmeniniam naudojimuisi skirta 1088 kv. m. (A-1088 kv. m.), atsakovei - 346 kv. m. (B- 127 kv.m. ir E-219 kv. m.), kita žemės sklypo dalis – 52 kv. m. (C-34 kv. m. ir D-18 kv. m.) skirta naudotis bendrai, t. y. ieškovei tenka 1114 kv. m. sklypo plotas (sklypo dalis A-1088 kv. m., 17 kv. m. iš sklypo dalies C (34 kv. m.) ir 9 kv. m. iš sklypo dalies D (18 kv. m.), atsakovei – 372 kv. m. sklypo plotas (sklypo dalis B -127 kv. m., 17 kv. m. sklypo dalies C (34 kv. m.), 9 kv. m. sklypo dalies D (18 kv. m.) ir sklypo dalis E- 219 kv. m.), kas iš esmės atitinka bendraturčių idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Tuo tarpu apeliantės teiktame UAB „Žemetra“ parengtame plane ieškovei asmeniniam naudojimuisi skirta 757 kv. m. (C- 757 kv. m.), apeliantei (atsakovei) – 253 kv. m. (B₁ – 100 kv. m. ir B₂ – 153 kv. m.), kita žemės sklypo dalis – 476 kv. m. (A-476 kv. m.) skirta bendram naudojimuisi, iš kurių ieškovė naudojasi 357 kv. m., atsakovė – 119 kv. m., t. y. ieškovei atitenka iš esmės kaip ir jos teiktame plane 1114 kv. m. žemės sklypo plotas, o apeliantei – 372 kv. m. ir tai iš esmės atitinka bendraturčių idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau aplinkybė, kai skirtoje bendrai naudotis žemės sklypo dalyje bendraturčių dalys nustatomos pagal jiems tenkančią idealiąją šio turto dalį, o ne lygiomis dalimis po ½, prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.). Be to, pagal bylos medžiagą negalima išvada, kad pagal apeliantės pasiūlymą bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra būtina ir tikslinga statinių ir inžinerinių įrenginių tinkamam eksploatavimui. Paskirtos bendram naudojimui žemės sklypo dalys yra minimalios, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, užtikrina įvažiavimą į žemės sklypą (sklypo dalis D), prieigą prie gyvenamojo namo bei vandens šulinio (sklypo dalis C). Pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą, ir vykdant apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą kompetentingų asmenų patikslintą, planą, šulinys k₁ yra ant bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo ribos, todėl apeliantės argumentai, kad ji negalės naudotis geriamojo vandens šachtiniu šuliniu yra nepagrįsti. Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė pretenzijų dėl žemės sklype esančios jos savavališkai iš šulinio į katilinę nutiestos vandentiekio trasos, teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, todėl ir teisėjų kolegija dėl jos nepasisako (CPK 306 str. 2 d.). Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovei tenkančioje sklypo dalyje B esantys kanalizacijos šuliniai k₂ ir k3, dėl kurių ieškovė jokių pretenzijų nekėlė, ieškovei jai tenkančioje ir bendro naudojimo sklypo dalyje įsirengus projektuojamus ūkio-buities nuotekų tinklus, kurių sprendiniams pritarė UAB „Kauno vandenys“, varžo apeliantės teises naudotis jai paskirta žemės sklypo dalimi. Be to pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje ties ginčo namų valda –(duomenys neskelbtini), yra įrengti vandentiekio ir buities nuotekų tinklai, ir tokiu būdu yra galimybė kiekvienai iš bendraturčių įsirengti atskirus vandentiekio ir buities nuotekų tinklus. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus būtinus kriterijus, pagrįstai, įvertinęs naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą), efektyvumą, atsižvelgdamas į adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, patvirtino ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.