Telšių apylinkės teismo sprendimas

2026-03-20 · Civilinė byla Nr. e2-75-1081/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-20
Bylos Nr.
e2-75-1081/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05814-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
T. L.
Trečiasis asmuo
D. B., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-75-1081/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05814-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.3.2; 2.1.5.1.2.6; 2.6.39.2.5.5. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 20 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. L., tretiesiems asmenims D. B. ir A. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. L. 2 932,92 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) dėl D. B., vairavusio transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu atsakovas buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sudarymą, kadangi jis valstybės registre buvo nurodytas įregistruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Nurodė, jog atsakovas į bylą pateikė įrodymą, kuriuo jis įrodinėja, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini) buvo perleista A. S., tačiau sutartis iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateikta ir nėra priimta valstybės registre, todėl ji neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įprastinė buvimo vieta – Lietuva, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis įvykio valstybėje priimtais teisės aktais, Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais administravo (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir ją atlygino bei pareiškė ieškovui reikalavimą sumokėti 34 809,35 (duomenys neskelbtini) (2 932,92 Eur). Nurodė, jog ieškovas sumokėjo 2 932,92 Eur draudimo išmoką įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovas), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 2 932,92 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; netinkamą atsakovą T. L. pakeisti tinkamu atsakovu – A. S. ir atsakovo T. L. atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nuosavybės teises į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo dar (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo pabaigoje. Faktinė automobilio vieta nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio-liepos mėn. buvo (duomenys neskelbtini). Automobilis visą faktinį atsakovo naudojimo laiką buvo draudžiamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimas baigėsi (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 25 d. Nuo to laiko automobilis atsakovo buvo nenaudojamas ir stovėjo garaže. Teigė, kad atitinkamai atsakovas su savo draugu vieno iš pokalbių metu pasidalijo, jog stovi nenaudojamas automobilis ir ieško pirkėjo. Atsakovo draugas nurodė, jog žino asmenį, kuris ieško pirkti automobilį ir tokiu būdu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovo ir A. S. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, todėl faktiniu automobilio savininku ir naudotoju nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio 8 d. tapo A. S., kuris tą pačią dieną automobilį ir pasiėmė. Teigė, jog atsakovas nurodė pirkėjui A. S., kad automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimas baigėsi ir jam reikės apdrausti automobilį valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, norint jį toliau naudoti ir eksploatuoti, tačiau atsakovas, pardavęs automobilį, nesidomėjo ar naujasis savininkas A. S. apdraudė automobilį valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nes jo interesai dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo ir naudojimo baigėsi jį pardavus. Nurodė, jog nors atsakovas nurodė pirkėjui, kad yra reikalinga pateikti deklaraciją dėl transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo, tačiau pasirašius sutartį pirkėjas (naujasis automobilio savininkas) dingo, o atsakovas intensyviai dirbo, tad automobilio nuosavybės deklaravimo klausimas pasimiršo ir atsakovas jautėsi ramus, nes turėjo pardavimo dokumentus. Teigė, kad atsakovui nėra žinomas žalą sukėlęs asmuo D. B., kaip nėra žinoma, kas nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio 8 d. naudojosi automobiliu. Atsakovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad jo automobiliui yra uždėtas areštas. Faktas apie arešto uždėjimą tapo žinomas tik bylos nagrinėjimo metu. Minėjo, kad atsakovo valia buvo parduoti automobilį ir neturėdamas jokios informacijos apie uždėtą areštą, veikė sąžiningai, turint omenyje, kad automobilio pardavimo kaina nebuvo itin didelė, vos 600,00 Eur. Teigė, kad tokiu būdu susiklostė situacija, kad faktiškai atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir išreiškė valią nebūti automobilio savininku, ką patvirtina sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ir juo nebuvo žalos sukėlimo metu, tad pareiga atlyginti žalą turėtų tekti faktiniam automobilio savininkui A. S. arba žalą sukėlusiam asmeniui D. B..

Tretieji asmenys A. S. ir D. B., kuriems procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje, atsiliepimų į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – eismo įvykio deklaracijos, fotonuotraukų, kliento ataskaitos, nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) dėl D. B., vairavusio transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas T. L..

Iš Turto arešto aktų registro nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolių patvarkymų pagrindu vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš atsakovo T. L., įregistruotas T. L. priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštas, apribojant disponavimą šia transporto priemone.

2024 m. lapkričio 4 d. administruojančioji šalis – (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų biuras pateikė reikalavimą dėl kompensacijos Nr. 15453 mokančiajai šaliai – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodyta bendra kompensacijos suma – 34 809,35 (duomenys neskelbtini), susidedanti iš 30 269,00 (duomenys neskelbtini) remonto kainos ir 4 540,35 (duomenys neskelbtini) administravimo mokesčio.

Iš į bylą pateiktų 2024 m. lapkričio 4 d. kliento ataskaitos Nr. BE 13627, išsamaus darbų aprašo, išsamaus atsarginių detalių aprašo, išsamaus dažymo darbų aprašo, išsamaus plastmasinių dalių remonto darbų aprašo ir sąmatos nustatyta, jog apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 30 269,00 (duomenys neskelbtini).

Iš duomenų bazės išrašo matyti, jog 2024 m. gruodžio 23 d. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atliko mokėjimo pavedimą, nurodymo Nr. 24870100, kuriuo „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 34 809,35 (duomenys neskelbtini) sumą, kas pagal tuo metu galiojusį valiutos kursą sudaro 2 932,92 Eur.

2025 m. kovo 14 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 2 932,91 Eur draudimo išmokos grąžinimo ir nurodė, jog jei neras abipusiai priimtino susitarimo dėl sumos grąžinimo, ieškovas kreipsis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir draudimo išmokos negrąžino.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 4 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bet kurioje draudimo įmonėje ar jos filiale, nurodytuose šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, tol, kol ši transporto priemonė yra įregistruota arba, jeigu transporto priemonė neregistruota arba yra neregistruotina transporto priemonė, – kol ji naudojama kaip transporto priemonė.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, su kuria sukeltas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvos Respublikoje, transporto priemonei išduotas Lietuvos Respublikos valstybinis numeris, todėl laikytina, kad transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia asmenis, kurie turi pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, taip pat asmenis, į kuriuos gali būti nukreiptas Transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, t. y. atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šiuo atveju ieškinys pareikštas atsakovui T. L., kaip asmeniui neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas T. L..

Atsakovas T. L. pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) m. sausio 8 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė transporto priemonę trečiajam asmeniui A. S., bei įrodinėjo, jog yra netinkamas atsakovas byloje. Ieškovas nesutiko pakeisti byloje atsakovą remdamasis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, jog už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo, o T. L. sudarytos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties iki šiol nėra įregistravęs registre.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas T. L. eismo įvykio metu buvo įregistruotas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nors pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, jog transporto priemonė buvo perleista trečiajam asmeniui. Atsakovas nurodė, jog informavo pirkėją apie tai, kad yra reikalinga pateikti deklaraciją dėl transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo, tačiau pirkėjas to nepadarė, o pats atsakovas intensyviai dirbo ir šis klausimas pasimiršo.

Lietuvoje nuo 2021 m. gegužės 1 d. veikia AB „Regitra“ tvarkoma transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema (TPSAIS). AB „Regitra“ interneto svetainėje nurodyta, kad pirmiausia nuosavybės teises į įsigytą transporto priemonę per 5 darbo dienas registruoja pirkėjas, o tik po to pardavėjas. Nagrinėjamu atveju pirkėjas per nustatytą terminą ginčo transporto priemonės neįregistravo, tačiau interneto svetainėje https://www.regitra.lt/duk/ka-daryti-jei-pirkejas-delsia-deklaruoti-isigijima-per-numatyta-laikotarpi/ yra nurodyta, kaip tokiu atveju turėtų elgtis transporto priemonę pardavęs asmuo (šiuo atveju atsakovas). Minėtoje svetainėje nurodyta, kad pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi sandorio šalys. Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. Nors vienai pirkimo–pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas – kita šalis turi teisę kreiptis į: 1) Policiją, kuri už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę; 2) teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį. Be to, tais atvejais, kai pirkėjas vengia atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pardavėjas turi teisę išregistruoti transporto priemonę. Tai galima padaryti internetu pasirinkus paslaugą „Noriu panaikinti leidimą dalyvauti viešajame eisme išregistruojant transporto priemonę“.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudaręs transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį nesiėmė jokių veiksmų dėl transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo deklaravimo, neatliko nei vieno aukščiau nurodyto veiksmo, kurį galėjo atlikti jei pirkėjas nevykdė savo pareigos pateikti deklaraciją, net ir ieškovui pareiškus pretenziją dėl žalos atlyginimo, ieškovo apie transporto priemonės savininko pasikeitimą neinformavo. Teismo vertinimu, atsakovas sąmoningai neatliko veiksmų, susijusių su transporto priemonės savininko pasikeitimu, įregistravimo viešuose registruose dėl to, kad transporto priemonei buvo taikomas apribojimas disponuoti, todėl visi su tuo susiję teisiniai padariniai tenka atsakovui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, kad pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad žalą grąžintų ne tik už žalos padarymą atsakingas asmuo, bet ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, o pareiga sudaryti sutartį kyla valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse nurodytam transporto priemonės savininkui, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo T. L..

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pervedė (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų biurui, administravusiam žalos bylą 34 809,35 (duomenys neskelbtini) sumą, kas sudaro 2 932,92 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus eismo įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 21 d., tuo tarpu apgadintas automobilis apžiūrėtas tik 2024 m. rugsėjo 13 d., o suremontuotas 2024 m. spalio 28 d., todėl kyla klausimas, ar ieškovo deklaruojamas žalos dydis yra susijęs būtent su šiuo įvykiu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti Biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jam tenka našta kitos valstybės teisės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą 2024 m. lapkričio 4 d. kliento ataskaitą Nr. BE 13627, išsamų darbų aprašą, išsamų atsarginių detalių aprašą, išsamų dažymo darbų aprašą, išsamų plastmasinių dalių remonto darbų aprašą ir sąmatą, kurie pagrindžia, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto išlaidos sudarė 30 269,00 (duomenys neskelbtini), nuo kurių paskaičiuotas 4 540,35 (duomenys neskelbtini) žalos administravimo mokestis. Taip pat ieškovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) Žalų atlyginimo įstatymo, (duomenys neskelbtini) Automobilių civilinės atsakomybės įstatymo ir (duomenys neskelbtini) žalų kompensavimo gido nuostatas, kuriomis remiantis buvo apskaičiuota padaryta žala ir išmokėta draudimo išmoka. Tuo tarpu atsakovas iš esmės apsiribojo tik abejonių dėl to ar visa nurodyta žala yra susijusi su šiuo eismo įvykiu, nes apgadintas automobilis buvo apžiūrėtas ne iš karto po įvykio, kėlimu, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 41 punktas).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovas jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, jog ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

Nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos egzistuoja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 66,00 Eur žyminis mokestis ir 613,14 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas, iš viso 679,14 Eur, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291:

- 2 932,92 (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 92 ct) draudimo išmoką;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 2 932,92 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. birželio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

- 679,14 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 14 ct ) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė