Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-6346-802/2016 pagal pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos antstolės A. M. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Skolininkas J. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens mirties atveju pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Proceso šalį jos procesinių teisių perėmėju teismas pakeičia nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjo dalyvavimas procese yra pagrįstas, t. y. jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Taip pat reikšminga nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.

Apeliantė teigia, kad nebuvo pagrindo pakeisti skolininką vykdymo procese, kadangi ji nėra priėmusi J. K. palikimo, nėra perėmusi palikėjo turtinių teisių bei pareigų, apeliantei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, taip pat jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 17 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre (duomenys neskelbtini) įregistruotas palikėjo J. K. palikimo priėmimo faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarei J. L., palikimą priėmęs asmuo – L. M.. 2016 m. sausio 25 d. notarė, vadovaudamasi CK 5.53 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į L. M. pareiškimą, išdavė vykdomąjį pavedimą antstoliui sudaryti turto, likusio po J. K. mirties, apyrašą. Šie duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, apeliantė laikoma priėmusia palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą yra palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Tačiau tiek apeliantės pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, tiek aplinkybė, kad apeliantei neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepaneigia anksčiau nurodytų nustatytų aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, t. y. mirusio skolininko materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas antstolės A. M. prašymą dėl mirusio skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 596 straipsnis). Skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.