Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-8895-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
2YT-8895-780/2018
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00627-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
S. A.
Suinteresuotas asmuo
L. A.
Advokatai
Kazimieras Jukna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8895-780/2018;Proceso Nr. 2-27-3-00627-2018-0;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo S. A. atstovui advokatui Kazimierui Juknai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal S. A. pareiškimą, suinteresuotas asmuo L. A.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) E. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti; ir 2) S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo senelė A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis J. B. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini). A. B. 1991 m. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į 3,10 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone. Nuosavybės teisės į 3,10 ha žemės, kuri buvo suformuota penkiuose sklypuose (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, buvo atkurtos po A. B. mirties 2006-05-19 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Tačiau šie žemės sklypai buvo suformuoti ir jais A. B. naudojosi dar iki savo mirties. Po A. B. mirties jos dukros E. A. A. (B.) ir O. B. nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjo motina E. A. A. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą A. B. turtą. E. A. A. liko visi kilnojamieji mirusios motinos A. B. daiktai, santaupos laidotuvėms, kurias sudarė apie 3 000 litų. E. A. A. faktiškai pradėjo naudotis ir A. B. atmatuotais žemės sklypais, dirbo žemę, ganė gyvulius, šienavo. Kita įpėdinė O. B. 2011-05-04 pareiškimui notarui patvirtino, kad motinos A. B. palikimo nepriėmė. Po E. A. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl jos palikimo priėmimo notarų biurui niekas iš įpėdinių nepadavė, tačiau pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, savo motinos E. A. A. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Jam perėjo visas mirusios motinos kilnojamasis turtas, motinos santaupos, jis toliau naudojasi ir valdo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kuriuos po jo senelės A. B. mirties faktiškai naudojo jo motina. Pareiškėjo brolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų jis neturėjo, nebuvo vedęs. Pareiškėjo sesuo L. A. jų motinos palikimo nepriėmė ir ginčo dėl palikimo tarp jų nėra. Pareiškėjo tėvas ir mirusios E. A. A. sutuoktinis A. A. yra miręs jau seniai – (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo brolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. A. savo atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais sutiko ir patvirtino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir faktai yra teisingi, ji pati į motinos E. A. A. palikimą nepretenduoja ir jo nepriėmė, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l . 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina E. A. A. po savo motinos ir pareiškėjo senelės A. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, o pareiškėjas S. A. po savo motinos E. A. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, turto išnuomojimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-210/2008; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-434/2013; Nr. 3K-3-141/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nėra, tačiau egzistuoja teisė atkurti nuosavybės teises, tokia teisė yra paveldima (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstamas toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Teismų praktikoje toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. Dėl šios priežasties net ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka veiksmų, nukreiptų į nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą mirusiojo vardu, tačiau faktiškai naudojasi žeme, nereiškia, kad jis palikimo nepriėmė, ir nepaneigia tokio įpėdinio valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

Šioje byloje apklaustos liudytojos V. N. N. ir V. A. visiškai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir parodė, kad A. B. turėjo žemės keliuose sklypuose (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajone ir po jos mirties visas jos turtas – daiktai, santaupos ir žemės sklypai, perėjo jos dukrai E. A. A., kuri paveldėjo ir santaupas, ir visus daiktus, taip pat naudojosi motinos žeme, ją dirbo. Liudytojos patvirtino ir tai, kad po E. A. A. mirties visas jos turtas ir tie patys žemės sklypai perėjo jos sūnui pareiškėjui S. A., kuris toliau naudojasi žeme, ją dirba. A. B. žemė niekada nebuvo palikta be priežiūros ar apleista.

Giminystės ryšius ir mirties faktą patvirtinantys civilinės būklės aktų įrašai, gimimo, santuokos ir mirties liudijimai patvirtina, kad E. A. A. yra mirusios A. B. dukra, o pareiškėjas S. A. yra mirusios E. A. A. sūnus (b. l. 6-16). Notarų liudijimai patvirtina, kad nei po A. B., nei po E. A. A. mirties pareiškimų dėl jų palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nėra padavęs, o A. B. kita duktė O. B. yra patvirtinusi, kad savo motinos A. B. palikimo nėra priėmusi (b. l. 17, 19-21). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006-05-19 sprendimas Nr. 59-21133 patvirtina, kad po A. B. mirties jai yra atkurtos nuosavybės teisės į Alytaus apskrities, Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 3,10 ha žemę, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn penkis žemės sklypus Alytaus apskrities, Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Visuma byloje ištirtų įrodymų visiškai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo motina E. A. A. savo motinos A. B. palikimą paveldėjo faktinio valdymo būdu, nes priėmė mirusiosios santaupas, kilnojamąjį turtą ir naudojosi A. B. priklausančia žeme, ją valdė tiek iki nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo A. B., tiek ir po to, iki pat savo mirties. Niekas kitas iš A. B. įpėdinių palikimo nepriėmė nei kreipimusi į notarą, nei faktiniu palikimo valdymu, todėl teismas konstatuoja, kad nurodytais veiksmais E. A. A. niekada neatsisakė savo motinos A. B. palikimo ir aiškiai išreiškė savo valią priimti jos palikimą bei jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti kilnojamąjį turtą, santaupas ir paveldimą turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą iš karto po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 587 straipsnio 1-3 dalys).

Visuma byloje ištirtų įrodymų visiškai patvirtina ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis savo motinos E. A. A. palikimą paveldėjo faktinio valdymo būdu, nes priėmė savo motinos santaupas, kilnojamąjį turtą ir naudojasi senelei A. B. priklausančia žeme, kurią jo motina valdė ir naudojosi kaip priimtu A. B. palikimu. Niekas kitas iš E. A. A. įpėdinių palikimo nepriėmė nei kreipimusi į notarą, nei faktiniu palikimo valdymu, todėl teismas konstatuoja, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas S. A. niekada neatsisakė savo motinos E. A. A. palikimo ir aiškiai išreiškė savo valią priimti jos palikimą bei jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti kilnojamąjį turtą, santaupas ir paveldimą turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą iš karto po savo motinos E. A. A. mirties (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nei pareiškėjo mirusi motina, nei jis pats laiku nesikreipė į notarą su pareiškimais apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimų negavo, tai kita tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. B. priklausanti žemė buvo paveldėta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis faktas yra įrodytas pateiktais įrodymais, jis nustatytinas teismine tvarka, patvirtinant pareiškėjo prašomus nustatyti juridinius faktus (Civilio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis), nes tai turės įtakos pareiškėjo teisėms paveldėti savo motinos palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilio proceso kodekso 259, 268 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas S. A. galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka