Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-618-302/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-13
Bylos Nr.: 2A-618-302/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00529-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: mažosios bendrijos RLTA, uždarajai akcinei bendrovei „Lokvida“, mažajai bendrijai RLTA
Ieškovas: V. Mikalonienės, uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“
Trečiasis asmuo: mažoji bendrija RLTA, uždaroji akcinė bendrovė „Via Unica“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-618-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00529-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.5.1.6.1; 3.3.1.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos RLTA sprendimai apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teises perėmusios D. K. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lokvida“ dėl 2013 m. vasario 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – mažoji bendrija RLTA sprendimai ir uždaroji akcinė bendrovė „Via Unica“; ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lokvida“ ir mažajai bendrijai RLTA sprendimai dėl 2013 m. vasario 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Via Unica“; ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lokvida“ ir mažajai bendrijai RLTA sprendimai dėl 2013 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos statyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. Mikalonienės įmonė „Res Judicata“ (reikalavimo teisių perėmėja D. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2013-02-15 BUAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį; 2) taikyti restituciją, BUAB „Ignalinos statyba“, UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai grąžinant viena kitai tai, ką gavo pagal 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutartį. Nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutartimi tapo BUAB „Ignalinos statyba“ kreditore. 2013-02-15 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Ignalinos statyba“ perleido UAB „Lokvida“ reikalavimą į UAB „Via Unica“ 704 613,96 Lt sumai su visomis papildomomis prievolėmis ir teisėmis, pareikštą Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012, dėl kurio ginčas vyko Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-1944/2012. Sutartyje įtvirtinta reikalavimo perleidimo suma - 200 000 Lt. 2013-04-09 atsakovei UAB „Ignalinos statyba“ iškelta bankroto byla. Įgyvendinus ginčijamą sutartį BUAB „Ignalinos statyba“ turtas sumažėjo 504 613,96 Lt (704 613,96 – 200 000 Lt). Sutarties sudarymo metu UAB „Ignalinos statyba“ buvo faktiškai nemoki. Bet nepaisydama visų šių aplinkybių, perleido reikalavimą už daugiau nei tris kartus mažesnę kainą nei reikalavimo dydis. Tai reiškia, kad šiuo atveju taikoma skolininko nesąžiningumo prezumpcija, t. y. UAB „Ignalinos statyba“ sudarydama tokį sandorį elgėsi nesąžiningai. UAB „Lokvida“, kaip verslininkei, yra keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Sudarydama sandorius, ji privalo įvertinti visas sandorio sudarymo aplinkybes, tarp jų ir dėl kokių priežasčių kontrahentas sudaro sutartį ir kokias pasekmes ši sutartis sukels jam ir jo kreditoriams. Todėl UAB „Lokvida“, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį turėjo suprasti, kad sudaromas UAB „Ignalinos statyba“ nenaudingas sandoris, kuris pažeidžia kitų UAB „Ignalinos statyba“ kreditorių teises. Pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, turi būti taikoma restitucija, t. y. UAB „Lokvida“ turėtų grąžinti reikalavimo teises BUAB „Ignalinos statyba“, o BUAB „Ignalinos statyba“ turėtų grąžinti 200 000 Lt UAB „Lokvida“. Kita reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Lokvida“ perleido aptariamą teisę MB RLTA sprendimai. MB RLTA sprendimai, pirkusi teisę už 200 000 Lt turėjo suprasti, kad kaina, kurią moka už reikalavimą, yra neprotingai maža ir todėl prisiėmė riziką, kad dėl tokio elgesio gali būti nelaikoma sąžininga įgijėja. Atsakovė BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime su ieškovės V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ (reikalavimo teisių perėmėja D. K.) ieškiniu sutiko. Pažymėjo, jog yra visos sąlygos ginčo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.Ieškovė BUAB „Ignalinos statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2013-02-15 UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida” sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį; 2) pripažinti atsakovę MB RLTA sprendimai nesąžininga šalimi ir taikyti restituciją natūra – ieškovei grąžinti 704 613,96 Lt reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Via Unica“; 3) tuo atveju, jeigu atsakovė MB RLTA sprendimai būtų pripažinta sąžininga šalimi, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – iš atsakovės UAB „Lokvida“ ieškovei priteisti 704 613,96 Lt dydžio sumą. Nurodė, jog įmonei iškėlus bankroto bylą administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė apie 2013-02-15 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą. Administratoriaus nuomone, sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu. Sutartis sudaryta praėjus vos vienai dienai nuo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir likus vos savaitei iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei priėmimo dienos. 2013-02-28 dienai įmonė turėjo turto už 4 209 491 Lt, tuo tarpu pradelsti įsiskolinimai sudarė net 2,9 mln. Lt. Šios aplinkybės rodo, kad įmonė ginčijamą sandorį sudarė būdama visiškai nemokia. Akivaizdu, kad sutarties sudarymas yra ekonomiškai nenaudingas bei pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises, nes sudarius ginčo sutartį įmonė atsisakė reikalavimo teisės į 704 613,96 Lt dydžio sumą už 200 000 Lt piniginį atlygį. Atsakovė UAB „Lokvida“, sudarydama ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, veikė nesąžiningai, nes neabejotinai žinojo, kad įmonė turi finansinių sunkumų. Be to, reikalavimo teisė perleista iš esmės ūkinę–komercinę veiklą nevykdančiai įmonei UAB „Lokvida“. MB RLTA sprendimai, kuriai atsakovė UAB „Lokvida“ 2013-10-02 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Via Unica“, taip pat yra nesąžininga šalis. Dėl to ieškovė, vadovaudamasi CK 6.153 straipsniu, prašo taikyti restituciją natūra. UAB „Via Unica“ turtui buvo pritaikytas areštas dar iki ginčo sutarties sudarymo, todėl skolos išieškojimas jau tada buvo apsunkintas, tačiau nepaisant to, atsakovai sutiko už 200 000 Lt įsigyti reikalavimo teisę į 704 613,96 Lt dydžio skolą. Tiek UAB „Lokvida“, tiek ir MB RLTA sprendimai, būdamos verslo subjektais, kuriems taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo standartai, prieš sudarydamos ginčijamą sutartį turėjo pasidomėti UAB „Ignalinos statyba“ finansine padėtimi, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai. MB RLTA sprendimai – atsakovė pagal BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratoriaus ieškinį ir trečiasis asmuo pagal V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ (reikalavimo teisių perėmėja D. K.) ieškinį, atsiliepimuose į ieškinius prašė juos atmesti. Nurodė, jog ieškovės neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Gauti bent dalį sumos už perleistą reikalavimą yra naudingiau nei negauti nieko, todėl išvadai, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti UAB „Ignalinos statyba“ kreditorių interesai, nėra jokio pagrindo. Sutarties sudarymo metu UAB „Via Unica“ buvo taikomas turto areštas, o pats turtas dar ir apsunkintas hipoteka. Vien aplinkybė, kad reikalavimas perleistas už kainą, mažesnę nei nominali vertė, nėra pagrindas išvadai, kad reikalavimo perleidimo kaina yra per maža. Pažymėjo, jog ieškovės neįrodė atsakovių ir trečiojo asmens nesąžiningumo. UAB „Ignalinos statyba“ finansinė atskaitomybė už 2012 m. sandorio sudarymo metu nebuvo pateikta Juridinių asmenų registrui, todėl objektyviai patikrinti UAB „Ignalinos statyba“ finansinę padėtį nebuvo galimybių. Be to, jei būtų buvę kliūčių ginčijamam sandoriui sudaryti, apie tokias kliūtis privalėjo informuoti UAB „Ignalinos statyba“, o jei to nepadarė, tai nesąžiningai elgėsi tik ji. Ieškovės UAB „Ignalinos statyba“ teiginiai, kad atsakovė MB RLTA sprendimai prieš sudarydama sutartį privalėjo kreiptis į bankroto administratorių, nėra pagrįsti. Atsakovė pasidomėjo sudaromu sandoriu, jokių duomenų dėl sudaryto sandorio neteisėtumo ieškovė nepateikė, todėl sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovė UAB „Lokvida“ atsiliepimu į ieškinius su jais nesutiko. Nurodė, jog ieškovės neįrodė, kad ginčijama sutartis pažeidė UAB „Ignalinos statyba“ kreditorių teises. Sutartis jos sudarymo metu nebuvo draudžiama. Aplinkybės, kad skolininko UAB „Via Unica“ visas nekilnojamasis turtas, taip pat įrengimai ir piniginės lėšos buvo įkeisti tiek pačios UAB „Via Unica“, tiek trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti, skolininko nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis tesiekė 5 milijonus litų, kai užtikrintų prievolių dydis viršijo 10 milijonų litų, skolininko turtas buvo areštuotas, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, susiję su neteisėtu biudžeto lėšų panaudojimu, skolininkas nepripažino skolos ir apeliacine tvarka ginčijo reikalavimo teises pilna apimtimi, skolininko finansinė padėtis nebuvo gera, rodo, jog buvo pagrindas šalims susitarti dėl reikalavimo teisių kainos. Sandoris su MB RLTA sprendimai sudarytas esant palankesnėms faktinėms aplinkybės, t. y. po 2012-04-06 Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nepaisant to, reikalavimo teisės parduotos už tą pačią kainą. Kadangi UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai nėra susiję asmenys, 2013-11-02 sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, kad reikalavimo teisių rinkos kaina tiek 2013-02-15 dieną, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis, tiek 2013-11-02 dieną atitiko 200 000 Lt kainą. Trečiasis asmuo UAB „Via Unica“ atsiliepime su ieškovės V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ (reikalavimo teisių perėmėja D. K.) ir ieškovės BUAB „Ignalinos statyba“ ieškiniais sutiko ir prašė juos patenkinti. Nurodė, jog apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą UAB „Via Unica“ nebuvo žinoma iki tada, kai 2014-02-27 gavo MB RLTA sprendimai prašymą Panevėžio apygardos teismui pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir kartu su prašymu MB RLTA sprendimai pateikė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė UAB „Via Unica“ ieškiniu prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5793-933/2015 teismo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-10-02 (ištaisius rašymo apsirikimą 2013-11-02) atsakovių UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Aplinkybė, kad atsakovės viena kitai perleido reikalavimo teisę pagal konkretų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuris dar sandorio sudarymo metu nebuvo paskelbtas, reiškia, kad UAB „Lokvida“ perleido MB RLTA sprendimai reikalavimo teisę, kurios sandorio sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Apie ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą UAB „Via Unica“ nebuvo žinoma iki tada, kai 2014 m. vasario 27 d. gavo MB RLTA sprendimai prašymą Panevėžio apygardos teismui pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir kartu su prašymu MR RLTA sprendimai pateikė reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovės Lietuvos apeliaciniam teismui apie reikalavimo perleidimą taip pat nepranešė. Duomenų apie sutarties įvykdymą nėra, todėl restitucijos ieškovė taikyti neprašė.Atsakovė MB RLTA sprendimai atsiliepime su ieškovės UAB „Via Unica“ ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki prašymo pareiškimo teisme. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo paskelbta anksčiau nei buvo sudaryta ieškovės ginčijama sutartis ir atsakovė nebegalėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pakeisti proceso šalį. Šiuo atveju nenustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovės teisės būtų buvusios nepagrįstai ar daugiau suvaržytos, lyginant su pradine reikalavimo perleidimo sutartimi, iš kurios kyla ieškovės prievolė. Trečiasis asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į ieškovės UAB „Via Unica“ ieškinį nurodė, jog klausimo dėl 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio nagrinėjimas neturi jokios įtakos UAB „Ignalinos statyba“ teisėms ir pareigoms, todėl teismo prašė šį klausimą spręsti savo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovių ieškinius tenkino ir pripažinti negaliojančiomis 2013-02-15 BUAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir 2013-10-02 (ištaisius rašymo apsirikimą – 2013-11-02) UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį; taikė dvišalę restituciją – grąžino ieškovei BUAB „Ignalinos statyba“ šiais sandoriais perleistą reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Via Unica“, ieškovę BUAB „Ignalinos statyba“ įpareigojo grąžinti UAB „Lokvida“ 200 000 Lt (57 924 Eur) ir įpareigojo UAB „Lokvida“ grąžinti MB RLTA sprendimai 200 000 Lt (57 924 Eur); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Spręsdamas dėl 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana ieškinio pagrindu teismas nustatė, jog tiek ieškovė BUAB „Ignalinos statyba“ tiek ieškovė D. K. turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį. Nagrinėdamas BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių teisų pažeidimo klausimą teismas nustatė, jog 2013-02-28 BUAB „Ignalinos statyba“ turėjo turto už 4 209 491 Lt, tačiau ilgalaikis turtas sudarė tik 2 883 067 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 2 948 156 Lt. Teismas laikė, jog perleistos reikalavimo teisės vertę galėtų apspręsti šios teisės realizavimo galimybės ir nustatė, jog UAB „Via Unica“ turi nemažai didelės vertės nekilnojamojo turto ir nors ginčo sandorio sudarymo metu nekilnojamajam turtui buvo įregistruota hipoteka ir turto areštas, pati atsakovė UAB „Lokvida“, sumokėdama už perleistą reikalavimo teisę 200 000 Lt, išieškojimo galimybes matyt vertino, kaip pakankamai realias. Be to, ginčo sandorio sudarymo aplinkybės, kai jis sudaromas sekančią dieną po to, kai įsiteisėjo nutartis nutraukti UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo bylą ir nepilnai už dviejų mėnesių šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla bei taikytas turto areštas, teismo manymu, leidžia spręsti, kad buvo skubama perleisti reikalavimo teisę, nes konkretus poreikis nedelsiant sudaryti šį sandorį nebuvo įrodinėjamas ir nebuvo nustatytas. Reikalavimo teisės perleidimo metu teismo sprendimas dėl nurodytos sumos priteisimo dar nebuvo įsiteisėjęs, kadangi buvo paduoti apeliaciniai skundai. UAB „Ignalinos statyba“, jau esant faktiškai nemokiai, su UAB „Lokvida“ sudarius reikalavimo teisės perleidimo sandorį už daugiau nei 3 kartus mažesnę kainą buvo nepagrįstai sumažintas UAB „Ignalinos statyba“ turtas, dėl ko pažeistos kreditorių teisės ir interesai. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs UAB „Via Unica“ sudaryti ginčo sandorį. Taip pat byloje nenustatė ir kitokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Ignalinos statyba“ būtų privalėjusi sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį nurodytomis sąlygomis. Spręsdamas dėl sandorio šalių nesąžiningumo teismas laikė, jog nustačius, kad įmonė sandorio sudarymo metu faktiškai jau buvo nemoki, UAB „Ignalinos statyba“ nesąžiningumas yra akivaizdus, nes ji turėjo žinoti, kad sudaromais sandoriais pažeis savo kreditorių teises. Be to, reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas iš karto po to, kai įsiteisėjo nutartis, kuria buvo nutraukta UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo byla ir netrukus, t. y. 2013-04-09 jai buvo iškelta bankroto byla. UAB „Lokvida“, būdama verslininkė ir veikdama apdairiai ir atsakingai, galėjo ir turėjo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su UAB „Ignalinos statyba“ finansine padėtimi ir kreditorių teisėmis. Be to, ir pačioje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje yra nurodyta, kad UAB „Ignalinos statyba“ sudaro šį sandorį, kadangi jai labai trūksta lėšų, kas itin pagrindė būtinybę UAB „Lokvida“ pasidomėti kitos sandorio šalies finansine padėtimi tam, kad nepažeistų kitos sandorio šalies kreditorių interesų ir kartu apsaugotų savo interesus, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „Lokvida“ būtų veikusi nurodytu būdu, t. y. kaip atsakingas, sąžiningas ir apdairus verslininkas. Vertinant UAB „Lokvida“ nesąžiningumą, svarbi informacija ir apie tai, kad ši bendrovė, įsteigta 2012-04-24, nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos, kadangi sutarties sudarymo laikotarpiu nedirbo nei vienas darbuotojas, įmonė įregistruota gyvenamajame name, kuriame įregistruota daug kitų įmonių, todėl neturi biuro patalpų, nėra jokių duomenų apie apyvartą, PVM mokėtoju buvo įregistruota tik nuo 2013-04-03 iki 2013-11-11. Teismas pripažino, kad abi sandorio šalys, sudarydamos 2013-02-15 reikalavimo teisės perleidimo sandorį, veikė nesąžiningai. Be to, nustačius, kad reikalavimo teisė UAB „Lokvida“ buvo perleista už daugiau kaip tris kartus mažesnę kainą, konstatuotas ir abiejų sandorio šalių nesąžiningumas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandoris faktiškai buvo sudarytas, tik siekiant apsunkinti restituciją, o ne UAB „Lokvida“ vykdant sąžiningą ūkinę–komercinę veiklą. Teismas laikė, jog abi ieškovės nepraleido ieškinio senaties termino ir tokiu būdu sprendė esant visas sąlygas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sandorį. Pasisakydamas dėl 2013-11-02 UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia teismas sprendė, jog šis sandoris nėra apsimestinis. Byloje buvo paneigtos aplinkybės, jog jis sudarytas dar neegzistuojant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui, patvirtinančiam neabejotiną teisę į UAB „Via Unica”. Teismas laikė, jog klaidingą sutarties sudarymo datą patvirtina ta aplinkybė, kad jos įžanginės dalies a punkte nurodyta, jog perleidžiamos reikalavimo teisės į UAB „Via Unica“, kilusios iš 2013-10-21 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (o sutarties data 2013-10-02). Taip pat teismas atmetė ieškovės nurodytus argumentus dėl sutarties nevykdymo, kadangi UAB „Lokvida“, o ne MB RLTA sprendimai išsiėmė vykdomąjį raštą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ieškovu buvo nurodyta būtent UAB „Lokvida“, todėl ir vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta UAB „Lokvida“. Vykdomąjį raštą išieškojimui pateikė MB RLTA sprendimai. Tai reiškia, kad būtent MB RLTA sprendimai, įgijusi reikalavimo teises, kreipėsi dėl išieškojimo, tokiu būdu įgyvendindama ginčo sandoriu įgytas teises. Be to, MB RLTA sprendimai už įgytą reikalavimo teisę yra atsiskaičiusi UAB „Lokvida“, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Šios aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo vykdomas. Teismas nustatė, jog UAB „Via Unica“ apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą sužinojo, kai 2014-02-27 gavo MB RLTA sprendimai prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Nuo šio momento UAB „Via Unica“ tapo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą, o iki tol ji nebuvo įvykdžiusi sprendimo nei UAB „Lokvida“, nei MB RLTA sprendimai, todėl tai nereiškia ginčo sandorio prieštaravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, kaip teigia ieškovė. Tačiau teismas pagrįstu pripažino ieškovės UAB „Via Unica“ argumentus, dėl 2013-11-02 sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas sprendė, jog atsakovė MB RLTA sprendimai, veikdama sąžiningai, apdairiai ir protingai turėjo pasidomėti pradiniu perkamos teisės turėtoju (UAB „Ignalinos statyba“), nes tai lemia jos apsisprendimą įgyti perleidžiamą reikalavimo teisę, nepažeidžiant šios teisės turėtojos kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kartu apsaugant ir savo teises ir interesus. Reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo metu UAB „Ignalinos statyba“ (pradiniam kreditoriui) jau buvo iškelta bankroto byla, sandoriu perleisto reikalavimo dydis buvo daugiau kaip tris kartus didesnis už perleidimo kainą, todėl atsakovės MB RLTA sprendimai elgesys, teigiant, kad ji neturėjo pareigos domėtis, ar pradinis kreditorius neturėjo kreditorių, kurių interesai galėtų būti pažeisti, nes pati reikalavimo teisė yra pagrįsta teismo sprendimu, niekuo nepagrįsti. Teismo sprendimas pagrindžia patį reikalavimą, tačiau neatleidžia jį įgyjančio asmens nuo pareigos pasidomėti, ar nebus pažeidžiami pradinio šios teisės turėtojo kreditorių reikalavimai. Šios pareigos MB RLTA sprendimai nevykdė. Vertinant MB RLTA sprendimai elgesį, kaip nesąžiningą, teismas atsižvelgė į tai, kad ji taip pat faktiškai nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos, nes pagal viešai prieinamus duomenis, VĮ „Registrų centras“ ir SODROS duomenis ji neturi nei vieno darbuotojo, nėra PVM mokėtoja. Dėl minėtų priežasčių sandoris pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis gerai moralei.Spręsdamas dėl restitucijos taikymo teismas laikė, jog šiuo atveju vienašalė restitucija suteiktų nepagrįstą pranašumą UAB „Ignalinos statyba“. Kadangi visos trys sandorių šalys buvo nesąžiningos, tai prioritetinis vienos iš jų teisių gynimas kitos šalies sąskaita neatitiktų siekiamų tikslų. Todėl ginčo atveju taikyta dvišalė restitucija.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė MB „RLTA sprendimai“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinių netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutartį, nes ieškovės neįrodė actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų. Teismas neteisingai sprendė, jog vien reikalavimo teisės perleidimas už tris kartus mažesnę nei jos nominali vertė kainą pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Perleidžiamo reikalavimo kaina rinkoje paprastai nustatoma ne pagal nominalią vertę, bet kitus svarbius kriterijus, kurių teismas nevertino. Reikalavimo teisės perleidimo metu ši teisė dar nebuvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to UAB „Via Unica“ turtas buvo apsunkintas, dėl to sandorio kaina buvo pagrįsta. Be to, teismas visiškai netinkamais argumentais grindė UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“ nesąžiningumą. Nebuvo pagrindo 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teismas nepagrįstai pripažino apeliantės veiksmus sudarant sandorį kaip nesąžiningus, remdamasis vien ta aplinkybe, jog ji nepasidomėjo pradiniu reikalavimo teisės turėtoju UAB „Ignalinos statyba“. Tokios pareigos apeliantė neturėjo. Pripažinus 2013-02-15 sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją apeliantės padėtis nelyginamai pablogėtų, nes jau dabar yra aišku, kad pinigų susigrąžinimas iš UAB „Lokvida“ yra neįmanomas. Tuo tarpu BUAB „Ignalinos statyba“ gavusi 200 000 Lt už ginčijamą sandorį, atgavusi reikalavimo teisę ją galėtų parduoti pakartotinai ir taip nepagrįstai praturtėtų. Ieškovė BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Apeliantės argumentai apie sunkią UAB „Via Unica“ finansinę padėtį 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu yra neteisingi, nes tuo metu buvo areštuota tik dalis įmonės turto, o hipoteka įkeisto turto vertė viršijo turimus įsipareigojimus, įmonė buvo moki ir veikė stabiliai. Tai, jog yra reali galimybė atgauti skolą UAB „Lokvida“ žinojo ir turėjo žinoti, kadangi joks protingas ir atidus asmuo nebūtų sutikęs sumokėti tokio dydžio sumos už neįmanomą įgyvendinti teisę. Be to, sudarydama ginčijamą sandorį UAB „Ignalinos statyba“ faktiškai jau buvo nemoki. Šie argumentai patvirtina faktą, jog 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių interesus. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija ir konstatavo 2013-02-15 sandorio šalių nesąžiningumą. Be to, UAB „Lokvida“, kaip verslo subjektas iš tiesų turėjo pareigą domėtis kitos sandorio šalies – UAB „Ignalinos statyba“ padėtimi prieš sudarydama ginčijamą sandorį. Apeliantė nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, ir tai visiškai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui sprendime padaryti išvadą, jog sudarydama 2013-11-02 reikalavimo teisės perleidimo sutartį apeliantė buvo nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant abiejų atsakovių nesąžiningumą ir nutarė taikyti dvišalę restituciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovių apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Žemesnės instancijos teismas

Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“ 2013-02-15 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (t. 1, b. l. 18–21, 111–114), kuria UAB „Ignalinos statyba“ perleido UAB „Lokvida“ reikalavimą į skolininkę UAB „Via Unica“ 704 613,96 Lt sumai už 200 000 Lt sumą. Panevėžio apygardos teismo 2012-04-06 sprendimu ir 2012-04-12 nutartimi (t. 1, b. l. 41), kuria ištaisytas sprendime padarytas rašymo apsirikimas, iš UAB „Via Unica“ priteista 628 631,98 Lt skola ir 8,49 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už laiką nuo 2011-09-19 iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Lt žyminis mokestis ir 2 777 Lt advokato pagalbos išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-21 nutartimi Panevėžio apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas ir ieškovė UAB „Ignalinos statyba“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Lokvida“ (t. 1, b. l. 42–48). Šio sprendimo vykdymui UAB „Lokvida“ 2013-12-13 išduotas vykdomasis raštas (t. 2, b. l. 122–123, t. 3, b. l. 57–58). Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria nutraukta UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 101–104). Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-14 nutartimi pakeista nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo, administratoriumi paskirta UAB „Ius positivum“ (t. 1, b. l. 105–110). Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Lokvida“ ir MB LRTA sprendimai 2013-11-02 (sutarties data iki klaidos ištaisymo buvo 2013-10-02) sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria dar kartą buvo perleistas nurodytas reikalavimas už tą pačią 200 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 29–30, 182–185). Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad MB RLTA sprendimai pagal šį sandorį yra sumokėjusi UAB „Lokvida“ 200 000 Lt (c. b. 2-5793-933/2015, t. 1, b. l. 81–86). Ieškinį dėl 2013-02-15 sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu pareiškė BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius ir šios bendrovės kreditorė V. Mikalonienės įmonė „Res Judicata“, kurios teises bylos nagrinėjimo metu perėmė D. K., nurodydamos, kad ginčijamu sandoriu pažeidžiamos BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių teisės. Ieškovė UAB „Via Unica“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat kaip tariamą sandorį. Pirmosios instancijos teismas ieškinius tenkino. Atsakovė MB RLTA sprendimai pateikė apeliacinį skundą.

Dėl 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiaPagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai šiuo pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Nagrinėdamas aptariamą bylą pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinąsias sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikymo sąlygas tiek dėl vienos perleidimo sutarties, tiek dėl kitos. Atsakovė MB RLTA sprendimai, nesutikdama su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl dalies šių sąlygų, o būtent: dėl kreditorių interesų pažeidimo ir dėl šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, vertindama byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia ir pasisako tik dėl šių dviejų apeliaciniame skunde nurodytų sąlygų egzistavimo. Pasisakant dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip vienos iš actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų pažymėtina, jog pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti tuo, kad: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014) Prie kreditoriaus teises pažeidžiančių sandorių priskirtini ir tokie atvejai, kai skolininko turtas parduodamas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio turto gali neužtekti skolai grąžinti (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio instituto taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29) . Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog įmonės kreditorių teisų pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog sandorio sudarymo metu UAB „Ignalinos statyba“ faktiškai buvo nemoki ir perleido realiai įmanomą įgyvendinti reikalavimo teisę už tris kartus mažesnę sumą, nei tikroji jos vertė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog UAB „Ignalinos statyba” priklausęs 704 613,96 Lt reikalavimas 2013-02-15 sutartimi buvo perleistas UAB „Lokvida” už 200 000 Lt. Tai reiškia, jog UAB „Ignalinos statyba”, perleisdama reikalavimą už iš esmės 3,5 karto mažesnę sumą nei reali jo vertė, prarado teisę į 504 613,96 Lt turtą. Tokiu būdu UAB „Ignalinos statyba“ minėta suma sumažino jos kreditorių teisę atgauti turimas skolas. Aptariant UAB „Ignalinos statyba” finansinę būklę sandorio sudarymo metu, pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Kaip šiuo atveju teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2013-02-28 UAB „Ignalinos statyba“ turėjo turto už 4 209 491 Lt, iš jų ilgalaikis turtas sudarė tik 2 883 067 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 2 948 156 Lt (t. 2, b. l. 31-34). Ir nors bankroto byla įmonei išketa jau po aptariamo sandorio sudarymo (Kauno apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi), šios aplinkybės patvirtina faktą, jog sandorio sudarymo metu UAB „Ignalinos statyba“ iš tiesų buvo faktiškai nemoki. Tuo tarpu aptariant egzistavusį UAB „Via Unica“ (UAB „Ignalinos statyba” skiolininkas) pajėgumą atsiskaityti su kreditoriumi, svarbiausia laikytina aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu įmonė turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto (t. 3, b. l. 10–22), iš kurio, net ir vertinant įregistruotus hipoteką bei turto areštą, išieškoti visą ginčo sutartimi perleistą reikalavimą buvo pakankamai realu. Iš UAB „Via Unica“ balanso matyti, kad 2012 m. pabaigoje įmonė turėjo turto už 8 602 295 Lt, iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 8 080 296 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 1 097 306 Lt . Įmonė dirbo pelningai (74 218 Lt pelno) (t. 3, b. l. 148–152). Iš byloje esančio 2013-02-15 preliminaraus UAB „Via Unica” balanso matyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną įmonė turėjo turto už 8 735 568 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 6 568 859 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 222 466 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių argumentus dėl šio preliminaraus balanso duomenų nepagrįstumo, kadangi jame esantys duomenys yra labai tikėtini, atsižvelgiant į aukščiau aptartą oficialų įmonės balansą už 2012 m. bei pagrįsti pateiktais įmonės dokumentais (t. 4, b. l. 77-172). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuoti tik 2 iš 4 įmonei priklausančių nekilnojamojo turto objektų (t. 3, b. l. 20, 22), įsipareigojimai kredito įstaigoms sudarė 2 2 733 416 Lt, o įkeisto turto vertė buvo 5 867 926 Lt. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog, nors dėl teismuose vykusių ginčų bei to pasėkoje taikytų turto areštų, ginčijamo sandorio sudarymo metu išieškojimas iš UAB „Via Unica” nebuvo vykdomas, ji turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Ignalinos statyba“.Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės nurodytą aplinkybę, jog kreditorių teisių pažeidimas buvo konstatuotas remiantis tik tris kartus mažesne, nei perleidžiamas reikalavimas, sandorio suma ir teismas nevertino realių skolos išieškojimo galimybių. Ne vien sandorio suma, bet ir sandorio šalių finansinė padėtis, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą apie UAB „Ignalinos statyba” kreditorių teisių pažeidimą. Ir nors apeliantė skunde nurodo, jog sutartimi buvo perleistas reikalavimas pagal dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl perleidimo metu iš viso nebuvo aišku, ar skola realiai egzistuoja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia kreditorių teisių pažeidimo. Sandorio šalys, sudarydamos sutartį dėl nepatvirtintos reikalavimo teisės perleidimo, veikė savo rizika, o atsakovė, UAB “Lokvida”, sumokėdama tokią sumą, akivaizdu, išieškojimo galimybes vertino teigiamai. Toliau teismas aptaria antrąją apeliantės skunde ginčijamą pirmosios instancijos teismo nustatytą sąlygą – sandorio šalių nesąžiningumą. Taikant actio Pauliana institutą, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 208-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo egzistavusį sandorio šalių – UAB „Ignalinos statyba” ir UAB „Lokvida”, nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs informaciją apie UAB „Ignalinos statyba” finansinę padėtį bei UAB „Lokvida” galimybes bei pareigą apie tokią padėtį domėtis. Apeliantė savo skunde nesutinka su konstatuotu atsakovės UAB „Lokvida“ nesąžiningumu, kadangi iš jokių viešai prieinamų duomenų ji negalėjo nustatyti sunkios UAB „Ignalinos statyba“ finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės MB RLTA sprendimai argumentais sutikti negali. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo sandoris sudarytas iš karto po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012-11-20 nutartis nutraukti UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo bylą. Be to, 2013-02-19 Kauno apygardos teismui paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo. Bankroto byla įmonei iškelta 2013-04-09 nutartimi. Aptariamu laikotarpiu egzistavusi sunki UAB „Ignalinos statyba“ finansinė padėtis nagrinėta šios nutarties 29 punkte. Akivaizdu, jog UAB „Ignalinos statyba“, turėdama apytiksliai 2 948 156 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tačiau perleisdama jai priklausančią reikalavimo teisę už 3,5 karto mažesnę sumą, nei tikroji jos vertė, elgėsi nesąžiningai bei neadekvačiai. Toks įmonės elgesys, įvertinus tai, jog įmonė realiai net nebandė išsieškoti teismo sprendimu priteistos skolos, laikytinas nepateisinamu ir vertintinas kaip nesąžiningas. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu, jei jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo UAB ,,Lokvida“, kaip trečiojo asmens, sudariusio su UAB „Ignalinos statyba“ ginčijamą sandorį, sąžiningumo, svarbu nustatyti aplinkybes ar UAB „Lokvida“ domėjosi kitos sandorio šalies situacija ir aplinkybėmis, lemiančiomis sutarties sudarymą. Kaip jau byloje konstatuota, apariamos sutarties pagrindu UAB „Lokvida“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Via Unica“ už 3,5 karto mažesnę sumą, nei ši teisė realiai yra verta. Be to, ginčijamos sutarties įžanginės dalies f punkte įtvirtinta, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaroma dėl to, kad UAB „Ignalinos statyba“ labai trūksta lėšų. Manytina, jog vien jau dėl šių priežasčių UAB „Lokvida“, kaip protingam ir apdauriam verslininkui, turėjo kilti abejonių dėl UAB „Ignalinos statyba“ finansinės situacijos ir ji turėjo pareigą pasidomėti įmonės finansine būkle, turimais kreditoriniais įsipareigojimais bei jų apimtimi. Tuo labiau, kad informacija apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą buvo prieinama viešai. Nors sandorio sudarymo metu UAB „Ignalinos statyba“ neturėjo pareigos viešai pateikti savo finansinę atskaitomybę už 2012 m., UAB „Lokvida“ turėjo visas teises tokios informacijos prašyti arba vadovautis duomenimis, pateiktais už ankstesnius finansinius metus. Tuo tarpu dabar informacijos apie tai, jog UAB „Lokvida“ domėjosi UAB „Ignalinos statyba“ turtine padėtimi byloje nėra. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo manymu, leidžia spręsti, jog sudarydama ginčijamą sandorį UAB „Lokvida“ taip pat buvo nesąžininga. Atsižvelgusi į konstatuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą siekiant pripažinti negaliojančia 2015-02-15 reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra pagrįsta ir teisėta, tuo tarpu atsakovės MB RLTA sprendimai apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl šalių sąžiningumo sudarant minėtą sandorį yra nepagrįstos ir dėl to atmestinos.

Dėl 2013-11-02 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančiaIeškovė UAB „Via Unica“ ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, 2013-11-02 reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudarytą tarp UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai. Taip pat įrodinėjo, šio sandorio tariamumą. Nors ieškinyje nurodoma sutarties data yra 2013-10-02, byloje esanti sutartis bei 2014-05-18 šalių pasirašytas papildomas susitarimas dėl klaidos ištaisymo, leidžia teismui pagrįstai laikyti, jog sutartis visgi buvo sudaryta 2013-11-02. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės argumentų atmetė kaip nepagrįstus, tačiau pripažino sutartį niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančia gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.). Tokios išvados teismas priėjo konstatavęs, jog MB RLTA sprendimai, sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžininga, o tai sąlygojo geros moralės pažeidimą. Teismo vertinimu, šis nesąžiningumas pasireiškė apeliantei nesidomint pradinės reikalavimo teisės turėtojos UAB „Ignalinos statyba“ finansine padėtimi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Nenustačiusi pagrindo peržengti nustatytas apeliacinio skundo ribas, atsižvelgusi į tai, jog šioje dalyje apeliantė skundžia tik teismo konstatuotą aplinkybę dėl sutarties pripažinimo prieštaraujančia gerai moralei, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl sutarties neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, bei tariamo sandorio neegzistavimu, toliau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl sutarties prieštaravimo gerai moralei. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog tam tikrais atvejais sandorio prieštaravimas gerai moralei gali būti konstatuojamas ir kaip sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose pažeidimo pasekmė, tačiau nepagrįstai nustatė, jog apeliantė MB RLTA sprendimai yra nesąžininga. Įstatymas nereglamentuoja ne pirmą kartą perleidžiamas reikalavimo teises įgyjančio asmens pareigos pasidomėti pradiniu šios teisės turėtoju ar jo finansine padėtimi. Tokia pareiga neseka ir iš bendrųjų sandorių sudarymą reglamentuojančių teisės normų bei nėra pripažįstama teismų praktikoje. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, aptariama sutartimi apeliantė įgijo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-21 nutartimi patvirtintą UAB „Lokvida“, o ne UAB „Ignalinos statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Via Unica“, kas reiškia, jog domėti UAB „Ignalinos statyba“ finansine padėtimi ji neturėjo jokio pagrindo. Pripažintina, jog naujasis kreditorius, prieš įgydamas perleidžiamą reikalavimo teisę, turi pareigą pasidomėti ją perleidžiančiu asmeniu, tačiau ne pradiniu teisės turėtoju. Šiuo konkrečiu atveju tokios pareigos pažeidimas MB RLTA sprendimai veiksmuose konstatuotas nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai būtų susiję asmenys. Reikalavimo teisę UAB „Lokvida“ pardavė MB RLTA sprendimai praėjus daugiau nei 9 mėn. nuo jos įgijimo dienos ir už tą pačią sumą, už kurią įgijo pati. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, jog pakankamai įrodymų, pagrindžiančių MB RLTA sprendimai nesąžiningumą, šiuo atveju nustatyta nebuvo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog MB RLTA sprendimai sąžiningumas sudarant 2013-11-02 reikalavimo teisės perleidimo sutartį paneigtas nebuvo. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas aptariamoje dalyje keistinas – ieškovės UAB „Via Unica“ ieškinys dėl 2013-11-02 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetamas.

Dėl restitucijos taikymoNagrinėjamu atveju pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2013-02-15 tarp UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau pakeitus sprendimo dalį dėl 2013-11-02 tarp UAB „Lokvida“ ir MB RLTA sprendimai sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, egzistuoja pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją ir išreikalavo iš atsakovės MB RLTA sprendimai jai perleistą reikalavimo teisę, atsižvelgęs į tai, jog 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus reikalavimą dėl 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šiuo aspektu restitucija MB RLTA sprendimai atžvilgiu negalima. Ieškovių UAB „Ignalinos statyba“ ir V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teises perėmusios D. K. ieškiniuose pateikti reiklalavimai taikyti restituciją MB RLTA sprendimai šiuo atveju taip pat negali būti tenkinami, kadangi savo ieškiniuose 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutarties minėtos ieškovės neginčijo.CK 6.66 str. 5 d. reglamentuojama, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančio sandorio objektas. Šiuo atveju MB RLTA sprendimai nesąžiningumas įgyjant 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą turtą (sudarant 2013-11-02 sutartį) nėra įrodytas, todėl dar ir dėl šios aplinkybės, jos atžvilgiu negali būti taikoma restitucija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nenuginčijus 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutarties bei nekonstatavus atsakovės MB RLTA sprendimai nesąžiningumo, restitucija jos atžvilgiu netaikytina.Tuo tarpu restitucija, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė, taikoma tarp 2013-02-15 reikalavimo perleidimo sutarties šalių – UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Lokvida“. Tai reiškia, jog UAB „Ignalinos statyba“ įpareigojama grąžinti UAB „Lokvida“ minėto sandorio pagrindu gautus 200 000 Lt (57 924 Eur), o UAB „Lokvida“ įpareigotina grąžinti UAB „Ignalinos statyba“ sandorio pagrindu perleistos reikalavimo teisės vertę pinigais – 704 613,96 Lt (204 070 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia 2013-11-02 reikalavimo perleidimo sutartį, ir to pasėkoje netinkamai pritaikė restitucijos taisykles, dėl ko egzistuoja pagrindas šiose dalyse skundžiamą sprendimą pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoPagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pakeičiamos sprendimu priteistos šalių bylinėjimosi išlaidos.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – UAB „Via Unica“ ieškinys atmetamas, ieškovei nepriteisiamas už ieškinio padavimą jos sumokėtas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis dvi reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis perleista ta pati reikalavimo teisė. Perleistos reikalavilmo teisės dydis (204 070 Eur) šiuo atveju laikytinas ieškinio suma, o nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis lygus 3 199 Eur. Apelaicinės instancijos teismui pripažinus, jog ieškovių V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teises perėmusios D. K. ir BUAB „Ignalinos statyba“ ieškiniai teinkintini iš dalies, o ieškovės UAB „Via Unica“ ieškinys atmestas, iš atsakovės UAB „Lokvida“ į valstybės biudžetą priteistina pusė už tokį ieškinį mokėtino žyminio mokesčio – 1 599,50 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismo patirtos paštos išlaidos – 91,07 Eur, lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovės UAB „Lokvida“ ir ieškovės UAB „Via Unica“, t. y. po 45,50 Eur. Paduodamą apeliacinį skundą atsakovė MB RLTA sprendimai sumokėjo 1 447,29 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės skundas tenkintas iš dalies, iš ieškovių D. K., BUAB „Ignalinos sutatyba“ ir UAB „Via Unica“ lygiomis dalimis priteistina pusė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 723,65 Eur, t.y. po 241,22 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovių V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teises perėmusios D. K. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieškinius tenkinti iš dalies – pripažinti negaliojančia 2013 m. vasario 15 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lokvida“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

Taikyti restituciją ir priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos statyba“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Lokvida“ (į. k. 302769559) 204 070 Eur (du šimtus keturis tūkstančius septyniasdešimt eurų), o uždarajai akcinei bendrovei „Lokvida“ (į. k. 302769559) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ (į. k. 155550585) 57 924 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus).

Kitą ieškovių V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teises perėmusios D. K. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieškinių dalį atmesti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica” ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lokvida“ (į. k. 302769559) 1 599,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 50 ct ) žyminio mokesčio ir 45,50 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės „Via Unica“ (į. k. 148258933) 45,50 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) pašto išlaidų valstybei.“

Priteisti iš ieškovių D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ (į. k. 155550585) ir uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ (į. k. 148258933) atsakovei mažajai bendrijai RLTA sprendimai (į. k. 302902739) po 241,22 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012 išieškojimo vykdymo procese sustabdymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo iš UAB „Via Unica“ antstolio A. B. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/00347 pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-04-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-365-280-2012, išskyrus veiksmus, kuriais siekiama surasti ir /arba areštuoti UAB „Via Unica“ turtą, sustabdymą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėKazys Kailiūnas