- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1396-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19250-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jungalas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungalas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungalas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jungalas“ ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sudaryti su ieškove ne aukciono tvarka valstybinės žemės nuomos (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 231,77 kv. m) sutartį dvylikai metų, t. y. iki 2030 m. rugsėjo 20 d. Nurodė, kad 1998 m. sausio 16 d. ieškovė nusipirko statinį su kiemo įrengimais – aikštele, padengta dviguba asfalto danga. 1999 m. rugpjūčio 31 d. Technikos g. 18T, Kaune, buvo suformuotas žemės sklypas 0,0355 ha, kuris visas buvo padengtas dviguba asfalto danga su esančia pastatyta gelžbetonio tvoros dalimi. Šis žemės sklypas buvo suformuotas ieškovės komercinei veiklai – automobilinių svarstyklių pastato statybai. 1999 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis 99 metams, pastatas buvo baigtas statyti 2000 m. Ieškovė suformuotame žemės sklype pastatė ir užsiregistravo 40 t stacionarias automobilines elektronines svarstykles. 2001 m. lapkričio 9 d. ieškovė pateikė prašymą paskirti jai papildomą žemės sklypo plotą prie esamo svarstyklių pastato, buvo suderintas papildomas 440 kv. m plotas. Ieškovė 2001 m. lapkričio 26 d. nusipirko asfaltbetonio dangą – 2 dvi aikštelės, esančias svarstyklių pastato kairėje ir dešinėje pusėje (dabar Technikos g. 18B ir Technikos g. 18A), jos yra įregistruotos VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Sutartis dėl aikštelės, esančios Technikos g. 18B, užimamos valstybinės žemės nuomos yra sudaryta, o dėl kitos aikštelės (Technikos 18A) atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti nuomos sutartį. 2005 m. sausio 21 d. buvo pateiktas bendras prašymas parengti detalųjį teritorijos planą, bet BAB „Banga“ žemė buvo padalinta atimant iš ieškovės vieną asfaltbetonio aikštelę. Gelžbetonine danga dengta aikštelė (b1), esanti Technikos g. 18A, ieškovei reikalinga, aptarnaujant svarstyklių pastatą, nuolatinių privalomų svarstyklių patikrai, ji naudojama sunkiems kroviniams sandėliuoti, sunkiam transportui pravažiuoti, atvykstančiam transportui su atliekomis patikrinti, įvažiavimą į aikštelę riboja vartai. 2016 m. rugsėjo 20 d. dėl aikštelės (Technikos g. 18A) užimamos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos buvo sudaryta nuomos sutartis dvejiems metams, kurią atsakovė atsisakė pratęsti nesant teisinio pagrindo. Aikštelės naudojamos išimtinai ūkinei veiklai vykdyti, aptarnauti svarstykles ir jas aptarnaujantį pastatą. Būtent dėl nuolatinių privalomų svarstyklių patikrų ir svarstyklių pastatą aptarnaujančių gelžbetonine danga dengtų dviejų aikštelių reikalingumo ieškovė nusipirko šias aikšteles.
Atsiliepimas
2. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu buvo patvirtintas BAB „Banga“ teritorijos detalusis planas. Ieškovei būnant viena iš detaliojo plano organizatorių prie jos valdomų pastatų buvo suprojektuoti sklypai Nr. 8 ir Nr. 10. BAB „Banga“ teritorijos detaliajame plane ginčijamas žemės sklypas buvo pažymėtas Nr. 1. Visų nuosavybės teise valdomų pastatų savininkė buvo UAB „Bangos energetika“. Žemės sklype Nr. 1, kurio plotas 20 720 kv. m, buvo numatytas servitutas (s-1h) važiuoti transporto priemonėms iki žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. balandžio 5 d. buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklype Nr. 1 yra suprojektuotas servitutas (s-1h) važiuoti transporto priemonėms iki žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100)-578 patvirtino žemės sklypo, esančio Technikos g. 18A, Kaune, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inventora“ matininkės R. R. 2011 m. balandžio 5 d. parengtus žemės sklypo kadastro duomenis. Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieškovei išnuomojo 2,0720 ha žemės sklypo, esančio Technikos g. 18A, Kaune, dalį – 0,0232 ha. Žemės sklypo dalis buvo išnuomota dvejiems metams, o 2018 m. birželio 11 d. Kauno skyrius informavo ieškovę, kad neišnuomos žemės sklypo, esančio prie ieškovės nuosavybės teise valdomų kitų inžinerinių statinių-aikštelės, kadangi teisės aktai nenumato galimybės ieškovei išnuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu prie ieškovės valdomų kitų inžinerinių statinių-aikštelės, kuri nefunkcionuoja kaip atskiras objektas ir joje negali būti vykdoma ūkinio pobūdžio veikla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis Technikos g. 18A, Kaune, priklauso valstybei ir valdomas patikėjimo teise NŽT. Šiame žemės sklype kaip priklausinys įregistruotas inžinerinis statinys – aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausanti pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė pažymėta plane b1. Ši aikštelė buvo suformuota padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelė betoninė, jos plotas – 231,77 kv. m, buvo pastatyta 1984 m., pagal 2001 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį jos savininkė yra ieškovė UAB „Jungalas“. 2014 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu žemės sklypas Technikos g. 18A, Kaune buvo išnuomotas UAB „Bangos energetika“ iki 2059 m. gruodžio 5 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dalis šio žemės sklypo buvo išnuomota ieškovei.
5. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ginčo aikštelė naudojama svarstyklių pastate esančių automobilių svarstyklių patikrai (metrologinių svarmenų iškėlimui ir pakrovimui, sveriamo krovinio pravažiavimui) bei krovinių patikrinimui ir įvertinimui. Ieškovei priklausanti aikštelė įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip svarstyklių pastato priklausinys. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad aikštelė yra svarstyklių pastato priklausinys. Ieškovės atstovai patvirtino šias aplinkybes nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu, nurodydami, kad ginčo aikštelė yra gyvybiškai svarbi svarstyklių pastato funkcionavimui. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp ginčo aikštelės ir svarstyklių pastato susiformavo nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, pasižymintis nuolatiniu aikštelės tarnavimu svarstyklių pastatui.
6. Teismas sprendė, kad ieškovei priklausanti ginčo aikštelė yra svarstyklių pastato priklausinys ir faktiškai naudojama svarstyklių pastato aptarnavimui. Tai, kad ši aikštelė taip pat naudojama ir kitoms ieškovės reikmėms, tokioms kaip krovinių patikra, sunkiasvorių krovininių transporto priemonių sustabdymo ir pravažiavimo vieta, nepaneigia šalių nurodytos aplinkybės, kad ginčo aikštelė yra svarstyklių pastato priklausinys. VĮ Registrų centras 2010 m. balandžio 14 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota atskiru turtiniu vienetu (pagrindiniu daiktu), neįrodo to, kad šiuo metu ginčo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusi aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi), yra pagrindinis daiktas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centras sprendimo priėmimo ieškovei priklausanti aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalinta į tris, pasikeitė tos aikštelės naudojimo aplinkybės.
7. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas (kuriame yra pagrindinio daikto, esančio kitame žemės sklype, priklausinys – statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės) valdomas su kitu subjektu, negali būti valstybės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo be aukciono objektu. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato valstybės žemės naudotojo teisės išsinuomoti be aukciono valstybės žemės sklypo dalį, kurioje yra žemės valdytojui nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis priklausiniu (aiškios funkcinės priklausomybės neturinčiu statiniu) kito (pagrindinio) daikto, esančio kitame žemės sklype. Teismo nuomone, tai, kad ieškovė naudoja aikštelę svarstyklių pastate vykdomai veiklai, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši aikštelė turi aiškią funkcinę priklausomybę. Teisės aktuose, detalizuojančiuose imperatyvias įstatymo nuostatas, nurodyta, kad kiemo aikštelė yra statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškovės aikštelė, esanti ginčo žemės sklypo dalyje, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir būdama priklausiniu tarnauja automobilių svarstyklių pastatui, esančiam kitame žemės sklype, konstatavo, jog ginčo žemės sklypo dalis, esanti po minėta aikštele, negali būti išnuomota be aukciono ieškovei pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė naudojosi savo aikštelėmis nesant ginčo žemės sklypo nuomos sutarties eilę metų, kaip žemės naudotoja įstatymo pagrindu. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad valstybė per tuos eilę metų formavo ieškovės teisėtą lūkestį išsinuomoti ginčo žemės sklypo dalį be aukciono ir vėliau įsigyti jį nuosavybės teise. Ieškovės atstovai, nurodydami aplinkybes dėl ieškovės teisėtų lūkesčių formavimo, nenurodė teismui konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad NŽT darbuotojai formavo ieškovės teisėtus lūkesčius. Ieškovės atstovai apibendrintai teigė, kad vykdė visus NŽT nurodymus, kad galėtų išsinuomoti ginčo sklypą be aukciono, bet teismui paklausus, nenurodė konkrečiai, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis davė ieškovės atstovui konkrečius nurodymus dėl veiksmų, reikalingų žemės sklypo dalies nuomos sutarčiai sudaryti, atlikimo.
10. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad su ieškove valstybės vardu buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis dvejiems metams, t. y. santykinai neilgam terminui, galbūt nesant teisėtam pagrindui, negalėjo sukurti ieškovei teisėtų lūkesčių, kad ir po šios sutarties pabaigos bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo dalies nuomos, galiojant imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nenumatančioms tokios ieškovės teisės. Todėl ieškovės motyvas, kad ji eilę metų naudojosi aikštele, esančia ant ginčo žemės sklypo, kad ji atliko visus veiksmus tam, kad ateityje turėtų galimybę įsigyti žemės sklypo dalį, o 2016 m. buvo sudaryta ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis, esant imperatyviam teisiniam reguliavimui dėl valstybei priklausančios žemės nuomos be aukciono, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jungalas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepasisakė dėl realaus nuolatinio valstybinės žemės ir vienam savininkui priklausančių statinių naudojimo turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.
1.2. Teismas neatsižvelgė į istoriškai susiklosčiusias aplinkybes, kad valstybinės žemės dalis su ieškovei priklausančia asfalto-betono danga, dėl kurios nuomos kyla ginčas, atsakovės iniciatyva buvo atidalinta nuo vieno valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas ir svarstyklių pastatas. Atsakovė valstybinės žemės sklypą padalino neatsižvelgdama į tai, kad visa ieškovės naudojama valstybinė žemė yra užstatyta ieškovei priklausančiais ir nuolat nepertraukiamai naudojamais statiniais, atsakovė valstybinės žemės sklypą po svarstyklių pastatu ieškovei pardavė, o valstybinės žemės sklypą po asfalto-betono danga, kai sklypas išskirtas tam, kad nuolat tarnautų svarstyklių pastatui, atsisakoma pakartotinai išnuomoti.
1.3. Teismas paliko ginčo situaciją neapibrėžtą ir trukdo ieškovei pasinaudoti savo teisėmis, tokiomis kaip žemės nuomos teisės įregistravimas viešame registre. Jeigu ieškovė norėtų parduoti savo verslą ar nusipirktą inžinerinį įrenginį, esantį ant valstybinės žemės betono-asfalto dangos, ji to padaryti negalėtų, nes niekas neįformins pirkimo–pardavimo sutarties, kol nėra išspręstas žemės nuomos klausimas. Taigi teismas sprendimu sąlygojo aplinkybę, kad ieškovė negali įgyvendinti savo turto laisvo disponavimo savininko turtinių teisių.
1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu valstybinės žemės ginčo sklype, kuris buvo suteiktas ir išnuomotas svarstyklių pastatui aptarnauti, istoriškai ir nebūtų buvusios asfalto-betono dangos, ieškovė bet kokiu atveju būtų pati tokią dangą įrengusi, nes danga yra gyvybiškai svarbi ieškovės veiklai vykdyti.
1.5. Teismas neteisingai nustatė bylos esmę, interpretavo byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatė ir suprato valstybinės žemės sklypo naudojimo aplinkybes ir priėmė sprendimą, kuris ne tik neišsprendė ginčo dėl žemės nuomos, bet ir paskatino ateityje kilti naujiems ginčams dėl valstybinės žemės nuomos ir naudojimo bei daiktinių teisių įregistravimo.
1.6. Teismas neteisingai aiškino ir taikė suformuotą kasacinio teismo praktiką.
1.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė galiojantį žemės įstatymą, nepaisė daugelį kartų paties teismo paminėto teisėtų lūkesčių principo ir ieškovės suformuluoto teisinio apibrėžtumo bei įstatymų viršenybės principo.
1.8. Teismas turėjo nustatyti ieškovės statinio valstybinėje žemėje ir statinio privačioje ieškovės žemėje tarpusavio nuolatinio neatsiejamo ir nepertraukiamo naudojimo faktą, bet ne betono-asfalto aikštelės pripažinimo neturinčia aiškios funkcinės paskirties faktą, remiantis formaliu įstatymo taikymu pažodžiui.
1.9. Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo privalo būti sudaryta ne aukciono tvarka, nes ieškovė įsigijo pagrindinį statinį betono dangą, esančią ant valstybinės žemės tam, kad galėtų statytis svarstyklių pastatą ir jį aptarnauti, betono dangą naudojant kaip pagrindą automobiliams tikrinti ir metrologiniams etalono svarsčiams sustatyti. Ieškovė svarstyklių pastatą pasistatė 2000 metais. Po to paaiškėjo, kad svarstyklių pastatui naudoti yra reikalinga žemė, besiribojanti su svarstyklių pastatu ir būtent žemė užstatyta betono-asfalto danga, kuri tame žemės sklype yra pagrindinis statinys.
1.10. Po to, kai ieškovė nusipirko ant valstybinės žemės b3 betono-asfalto dangą, valstybinė žemė po betono danga ieškovei buvo išnuomota ne aukciono tvarka, atsakovei pripažįstant, kad betono-asfalto danga yra pagrindinis ieškovei priklausantis statinys toje žemėje bei neatsiejamas ieškovei priklausančio svarstyklių pastatui aptarnauti privalomai reikalingas inžinierinis įrenginys ir dėl to ginčų nebuvo.
1.11. Teismas neteisingai nustatė, kad asfalto-betono danga yra aiškios funkcinės paskirties neturintis statinys. Ieškovė pirmiausia įsigijo asfalto-betono dangą ant valstybinės žemės, esančios šalia svarstyklių pastato, kaip pagrindinį statinį, užregistravo VĮ Registrų centras, kaip atskirus pagrindinius statinius, esančius ant valstybinės žemės. Valstybinė žemė ribojosi su svarstyklių pastatu ir bet kokiu atveju būtų buvusi suteikta ieškovei naudotis ir priskirta svarstyklių pastatui aptarnauti. Betono-asfalto danga dvidešimt metų yra naudojama neatsiejamai su svarstyklių pastatu ir atsakovė neginčijo to fakto, kad betono-asfalto danga legali ir yra pagrindinis pastatas, esantis ant valstybinės žemės.
1.12. Teismas neteisingai aiškino teismų praktiką, nes nenustatinėjo betono-asfalto dangos neatsiejamumo ir nepertraukiamumo daugelį metų naudojant kartu su svarstyklių pastatu. Teismas nenustatinėjo to fakto, kad valstybinės žemės sklypas buvo suteiktas svarstyklių pastatui aptarnauti, ko pasėkoje jis turi būti išnuomotas ne aukciono tvarka neatsižvelgiant į tai, ar jis užstatytas, ar ne.
1.13. Teismas neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes ir formaliai, neaprašant kasacinio teismo suformuotos praktikos, nurodė, kad kartais kasacinis teismas aikšteles pripažįsta statiniais be aiškios funkcinės paskirties, todėl ir ieškovės naudojama metrologinė aikštelė neturi aiškios funkcinės paskirties. Teismas netyrė privalomų aplinkybių, kurioms esant aikštelės gali ir privalo būti pripažintos pagrindiniais statiniais, kartu sugretinant ir priklausiniais nepertraukiamai aptarnauti kitus susijusius su ieškovės komercine veikla pastatus.
1.14. Teismas nepasisakė apie ieškovės ieškinio argumentus, nepaneigė ieškovės nurodytos teismų praktikos, nepaneigė to fakto, kad be asfalto-betono dangos, kaip pagrindinio statinio, kitas ieškovei priklausantis svarstyklių statinys negalėtų būti netrukdomai ir neapsunkintai eksploatuojamas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantė skunde keičia ieškinio/patikslinto ieškinio pagrindą, nurodydama, kad žemės sklype esanti aikštelė yra savarankiškai funkcionuojantis statinys.
2.2. Teismas detaliai išanalizavo aikštelės, kaip pastato-svarstyklių priklausinio statusą, o apeliantė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, kuriais remiantis teismo nustatytos aplinkybės galėtų būti paneigtos.
2.3. Teismas tinkamai ištyrė apeliantės teiginius dėl aikštelių funkcinės priklausomybės su gretimame žemės sklype esančiu pastatu-svarstyklėmis ir remdamasis teisės aktais bei formuojama teismų praktika priėmė pagrįstą sprendimą.
2.4. Valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Kadangi savarankiškai funkcionuojančio ir teisėtai pastatyto statinio ginčijamame žemės sklype nėra, negali būti laikomas apeliantės teisėtu lūkestis, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: ieškovė 2017 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu valdo 0,0355 ha žemės sklypą, esantį Technikos g. 18T, Kaune, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilinių svarstyklių pastatas. Žemės sklypas, esantis Technikos g. 18A, Kaune, priklauso valstybei, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė NŽT. Šiame žemės sklype įregistruotas inžinerinis statinys – 231,77 kv. m ploto aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios savininkė yra ieškovė UAB „Jungalas“, įgijusi nuosavybės teises 2001 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. 2014 m. gruodžio 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu 2,0720 ha žemės sklypas, esantis Technikos g. 18A, Kaune, išnuomotas UAB „Bangos energetika“ iki 2059 m. gruodžio 5 d., o 2016 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu dalis šio žemės sklypo – 0,0232 ha iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo išnuomota ieškovei UAB „Jungalas“, tačiau vėliau netenkintas ieškovės prašymas išnuomoti šią žemės sklypo dalį tolimesniam laikotarpiui.
15. Ieškovė UAB „Jungalas“ teismo prašė įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su ieškove ne aukciono tvarka valstybinės žemės nuomos (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 231,77 kv. m) sutartį dvylikai metų, t. y. iki 2030 m. rugsėjo 20 d. Nurodė, kad ji nusipirko šią (ir dar vieną) aikštelę, kadangi jos reikalingos aptarnaujant automobilinių svarstyklių pastatą, nuolatinių privalomų svarstyklių patikrai, ji naudojama sunkiems kroviniams sandėliuoti, sunkiam transportui pravažiuoti, atvykstančiam transportui su atliekomis patikrinti, be to, įvažiavimą į aikštelę riboja vartai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog ieškovės aikštelė neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir būdama priklausiniu tarnauja automobilinių svarstyklių pastatui, esančiam kitame žemės sklype, todėl ginčo žemės sklypo dalis, esanti po minėta aikštele, negali būti išnuomota ieškovei be aukciono pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas.
17. Su tokiomis teismo išvadomis ieškovė nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas neatsižvelgė į istoriškai susiklosčiusias aplinkybes, kai valstybinės žemės dalis su ieškovei priklausančia asfalto-betono danga atsakovės iniciatyva buvo atidalinta nuo valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas svarstyklių pastatas. Atsakovė žemės sklypą po svarstyklių pastatu ieškovei pardavė, o valstybinės žemės sklypą po asfalto-betono danga, nors sklypas išskirtas tam, kad nuolat tarnautų svarstyklių pastatui, atsisako pakartotinai išnuomoti. Nurodo, kad teismas apribojo ieškovės teisę įgyvendinti savininko turtines teises (pvz., parduoti aikštelę). Ieškovės nuomone, teismas turėjo nustatyti ieškovės statinio valstybinėje žemėje ir statinio privačioje ieškovės žemėje tarpusavio nuolatinio neatsiejamo ir nepertraukiamo naudojimo faktą, bet ne pripažinti betono-asfalto aikštelę neturinčia aiškios funkcinės paskirties, remiantis vien formaliu pažodiniu įstatymo taikymu. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad asfalto-betono danga yra aiškios funkcinės paskirties neturintis statinys.
Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono (lengvatine tvarka) sąlygų
18. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė, turėdama nuosavybės teises į kitą inžinerinį statinį-aikštelę, turi teisę jos eksploatavimui išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka.
19. Bendroji taisyklė yra ta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, CK 6.551 straipsnio 1 dalis), tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalys reglamentuoja išimtis iš minėtos taisyklės, t. y. valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu atvejus.
20. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau –Taisyklių) 28.1 punkte.
21. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas).
22. Byloje nėra ginčo, kad kitas inžinerinis statinys-aikštelė nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kad jis yra valstybinėje žemėje. Tačiau ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Kaip jau nurodyta, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Taigi ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio statinio savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju aikštelės naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ginčo aikštelė yra automobilinių svarstyklių pastato priklausinys, t. y. priklauso šiam pastatui (tai patvirtina ir VĮ Registrų centras duomenys), jis faktiškai yra naudojamas šio pastato aptarnavimui, tačiau automobilinių svarstyklių pastatas yra kitame ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl to ginčo iš esmės nėra, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad žemės sklypo dalis po aikštelės asfalto-betono danga atsakovės iniciatyva buvo nepagrįstai atidalinta nuo valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas svarstyklių pastatas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė 0,0355 žemės sklypą, esantį Technikos g. 18T, Kaune, kuriame yra automobilinių svarstyklių pastatas, yra įgijusi 2017 m. spalio 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (anksčiau žemės sklypą valdė nuomos pagrindu), byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl šio pardavimui netinkamai suformuoto žemės sklypo dydžio ar ribų. Todėl būtinybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą aikštelės eksploatacijai vertintina, atsižvelgiant į šio statinio funkcinę priklausomybę, jos naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad aikštelė neturi aiškios funkcinės paskirties, dėl ko valstybinės žemės sklypas jos eksploatacijai negali būti išnuomotas lengvatine ne aukciono tvarka. Ieškovė šią išvadą ginčija, nurodydama, kad teismas įstatymą pritaikė formaliai, remdamasis pažodiniu įstatymo tekstu, ir neatsižvelgė į svarstyklių pastato ir aikštelės nuolatinį neatsiejamą ir nepertraukiamą naudojimo faktą. Tačiau vien tai, kad ieškovė aikšteles įsigijo ir visą laiką faktiškai naudojo turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nesudaro teisinio pagrindo išsinuomoti jų užimamą valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ginčo aikštelė faktiškai naudojama automobilinių svarstyklių pastato aptarnavimui, patvirtina, kad šis statinys neturi savarankiškos apibrėžtos naudojimo paskirties.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad inžinerinis statinys-aikštelė neturi savarankiškos funkcinės paskirties ar savarankiškos ūkinės veiklos pobūdžio, ieškovei paprasčiausiai patogu ja naudotis prie jau įsigyto valstybinės žemės sklypo, kuriame yra automobilinių svarstyklių pastatas. Teismų praktikoje, be kita ko, yra nurodyta, kad, sprendžiant dėl teisės į valstybinės žemės nuomą, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju yra reikšmingas susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė dar 2001 m. siekdama, kad jai būtų priskirtas papildomas žemės plotas prie svarstyklių pastato, buvo nurodžiusi, kad ginčo aikštelės žemės plotas reikalingas įvažiuojamųjų vartų išsaugojimui (e. b. t. 1, b. l. 97). NŽT 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą buvo nustatyta, kad ginčo aikštelė yra išasfaltuota, neužstatyta ir naudojama, kaip pravažiavimo kelias sunkiasvoriams automobiliams iš teritorijos išvažiuoti (e. b. t. 2, b. l. 12-14). Pažymėtina, kad šiai aikštelei yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (e. b. t. 1 b, l. 14-19, 6.9 p.). Ieškovės atstovas J. B. paaiškinime, rašytame po atlikto patikrinimo, nurodė, kad aikštelė b1 naudojama sveriamo krovinio pravažiavimui, krovinio įvertinimui, aprašymui, įtartino krovinio sulaikymui, metrologinių svarmenų iškėlimui ir pakrovimui (priedo Technikos g. 18A b. l. 187). Tokie įrodymai nepatvirtina aikštelės, kaip savarankiško statinio, turinčio atskirą ir apibrėžtą tik ieškovės interesų tenkinimui naudojimo paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį, statuso, kurio eksploatavimui būtų galima išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.
27. Be to, pagal aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kitų šioje normoje išskirtų statinių, priskiriami statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai yra klasifikuojami ir aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte. Šios nuostatos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) patvirtina, kad tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, vadinasi, šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono.
28. Nors valstybinės žemės sklypas aikštelės eksploatacijai ieškovei buvo išnuomotas 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartimi dvejiems metams (e. b. t. 1, b. l. 22-24), tačiau šis faktas negali būti pagrindu ieškovei reikalauti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo dalies nuomos būtų sudaryta naujam terminui, ypač kai nurodytos imperatyvios teisės normos tokios ieškovės teisės nenumato. Tam tikrą laikotarpį sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pati savaime nepatvirtina fakto, kad ginčo aikštelė turi atskirą, apibrėžtą funkcinę paskirtį, kurios eksploatavimui būtų galima išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės nurodomų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių išsinuomoti, o vėliau įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, todėl šių argumentų nekartoja. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad valstybė per eilę metų suformavo ieškovei teisėtą lūkestį išsinuomoti ginčo žemės sklypo dalį be aukciono, o vėliau ir ją įsigyti nuosavybės teise.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
31. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei atsisakius ieškovei išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, pažeidžiamos pastarosios nuosavybės teisės į statinį – aikštelę, nes neišnuomojus žemės ieškovė negalės parduoti statinio ir įgyvendinti disponavimo teisę, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tik nustatyta, kad nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovei išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį lengvatine, t. y. ne aukciono tvarka, tačiau galima išnuomoti aukciono tvarka, teisėta gali būti ir žemės naudotojo teisė naudoti žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas), be to, statinio naudojimui gali būti nustatytas ir servitutas (CK 4.111 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų panaikinti teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, netenkinamas apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 4,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungalas“ (juridinio asmens kodas 234706950) valstybei 4,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.