Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2A-314-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2A-314-357/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-314-357/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01836-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.3.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui R. P. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, Mažeikių rajono apylinkės teismui 2017 m. birželio 20 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko V. B. kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai nutarė išieškoti 1 300,75 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7 Eur žyminį mokestį. S. V. B. pateikus prieštaravimus, 2017 m. liepos 3 d. nutartimi kreditoriui nustatytas terminas pateikti ieškinį. 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikintas 2017 m. birželio 20 d. teismo įsakymas. Ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovas advokatas M. S. 2017 m. liepos 19 d. pateikė ieškinį atsakovui V. B., prašydamas priteisti 1 300,75 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu R. P. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 20 d. apdraustos patalpos buvo užlietos iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagal draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančius dokumentus trečiajam asmeniui R. P. sumokėjo 1 300,75 Eur draudimo išmoką, nes butas buvo aplietas dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, atsakovas netinkamai elgdamasis su vandens žarna užpylė savo kaimynus, todėl tai suponuoja civilinės atsakomybės taikymą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. gegužės 20 d. niekas negyveno. Iki 2016 m. gruodžio 6 d. viskas buvo gerai, tačiau tuo laiku iš UAB „Tavo pastogė“ paskambino vyriškis, jog trūko vamzdžiai ir yra užlietas butas Nr. 10. UAB „Tavo pastogė“ vadybininkas A. P., pamatęs balkone balandžių fekalijas, jam liepė jas pašalinti, buto apžiūros metu aktas nebuvo surašytas, tik 2017 m. sausio 19 d. buvo surašytas buto apžiūros aktas, kurio atsakovas nepasirašė ir surašant aktą nedalyvavo. Balandžių fekalijas iš balkono pašalino 2017 m. sausio 20 d., nuplaudamas balkono grindis prie vonios kambaryje esančio krano pajungęs guminę žarną. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to negalėjo būti aplietas, nes buvo aptaškyti tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono langai, namo Nr. (duomenys neskelbtini) siena ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pirmame aukšte, balkonas. Po savaitės paskambino UAB „Tavo pastogė“ vadybininkas ir liepė nuplauti aptaškyto namo sieną ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną.Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, n nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog butas buvo aplietas ne atsakovui plaunant balkoną. Jis paaiškino, kad yra aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, butas buvo apdraustas, nes pats išvažiuodavo į Olandiją, todėl siekė išvengti žalos, jei būtų užlietas kitas butas. Bute buvo padarytas remontas, niekas nebuvo išsikilnoję ar nubėgę. 2017 m. sausio mėnesį S. U. paskambino jam ir pasakė, kad iš 4 į 3 aukšto bėga srutos, smirda. Žinojo, kad butas apdraustas, todėl sakė, kad draudimas sumokės, surašė buto apžiūros aktą, padaryta 1 300 Eur žala, reikėjo daryti remontą, pakeisti tapetus, parketą, užuolaidas. Butas buvo aplietas 2017 m. sausio mėnesį, o ne 2016 m. gruodžio mėnesį, buvo atvažiavęs draudimo ekspertas ir viską apžiūrėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje naudai – 1 300,75 Eur padarytą žalą; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 20 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. B. tiek teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžių metu, neginčijo fakto, kad jam priklausančiame buto balkone buvo susikaupę balandžių fekalijų, tačiau neigia, kad žiemos laikotarpiu 2017 m. sausio 19 d., per atlydį galėjo pradėti lietis į žemiau esančius aukštus, tarp jų į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigia, kad 2017 m. sausio 20 d. prie vonios krano pasijungęs vandens žarnelę, plovė jam priklausančio buto balkoną, nes namo administratorės UAB „Tavo pastogė“ vadybininkas liepė pašalinti balkone sukauptas balandžių fekalijas, kurios pradėjo sunktis į žemiau esančius butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, jog butai galėjo būti užlieti dėl to, kad namo stogas buvo remontuojamas ir per siūles pradėjo sunktis vanduo. Pažymėjo, kad UAB „Tavo pastogė“ vadybininkai Buto apžiūros aktus surašė visai kitomis datomis, negu iš tikrųjų buvo atvykę ir iškvietę atsakovą įsileisti į savo butą bei jį apžiūrėti, todėl jis negali būti kaltas dėl žemiau esančio buto apliejimo. Atsakovas pateikė Buto apžiūros aktus, iš kurių matyti, kad 2017 m. sausio 19 d. 14 val. UAB „Tavo pastogė“ vadybininkai A. P. ir S. Š. surašė Buto apžiūros aktą, kuriuo nustatė, kad 2017 m. sausio 19 d. grįžęs iš užsienio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas R. P. rado iš Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietą jų butą. Teismas vertino, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas būtent dėl atsakovo V. B. veiksmų, netinkamai valdant jam nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas, siekdamas pašalinti fekalijas, 2017 m. sausio 20 d. nusprendė nuplauti balandžių pridergtą balkoną, prie vonios krano pasijungęs vandens žarną, kuria ir plovė balkoną. Atsakovas neginčijo fakto, kad jis plovė balkoną, nes buvo liepta UAB „Tavo pastogė“ darbuotojų, šias aplinkybes įrodo ir atsakovo pateikti 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. sausio 20 d. Buto apžiūros aktai. Nurodė, kad teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausantį butą, nes ilgą laiką bute niekas negyveno, todėl buto balkone susikaupė didelis kiekis balandžių išmatų. 2017 m. sausio 19 d. esant šlapiam orui balandžių fekalijos pradėjo sunktis į žemiau esančius butus, atsakovas pats nurodė, kad 2017 m. sausio 20 d., pasijungęs vandenį, nusprendė nuplauti balandžių fekalijas. Atsakovo argumentų, kad butas galėjo būti užlietas dėl nesutvarkyto stogo, nepagrindžia jokie įrodymai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl stogo ar sienų nesandarumo buvo užlietas žemiau esantis butas. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas ir atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Būtent atsakovas yra atsakingas už įvykio metu padarytą žalą dėl netinakmo atsakovo buto eksploatavimo, jo veiksmų – balkono plovimo pasijungus prie vandentiekio žarną. Įrodymų visuma ir tai, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ieškinys įrodytas ir tenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017m gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2964-344/2017 ir priimti naują sprendimą, priteisti atsakovui iš ieškovo pirmosios instancijos teisme ir apeliacijos metu patirtas išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, neįsigilino į žalos susidarymo aplinkybes, savo išvadų nepagrindė įrodymais.

7.2. Teisinį pagrindą žalai atlyginti sudaro tik ieškovui įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygas ir tik po to atsakovui kiltų pareiga paneigti jo kaltės prezumpciją, įtvirtintą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje. Neišsiaiškinta ar tikrai pažeisti vienos šalies teisės ar interesai ir ar tikrai juos pažeidė atsakovas, ar tam turėjo įtakos kiti veiksmai. Teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad buvo aplietas fekalijomis ir dėl blogai namo administravimo paslaugas atliekančios UAB „Tavo pastogė“ (siūlės namo sienose). Teismas neatsižvelgė į UAB „Tavo pastogė“, kuri administruoja namą, solidarią kaltę. Nebuvo objektyviai įvertinta draudimo sutarties ieškovo su nukentėjusiuoju sudarymo data ir jos galiojimo laikotarpis, telefono išklotinės.

7.3. 2016 m. gruodžio 6 d. apie 10 vai. 30 min. apžiūrėtas virš 10 buto esantis 13 butas, priklausantį pagal paveldėjimą apeliantui, jokių vamzdžių, radiatorių trūkusių nematė, vonioje ir tualete visi kranai buvo užsukti. UAB „Tavo pastogė“ namų priežiūros meistras A. P., apžiūrėjęs 13 buto balkoną pamatė ir visiems pasakė, kad apačioje esantis 10 butas apipiltas iš lauko pusės per nesandarias namo siūles. Kadangi kaltų nebuvo, aktas tuo metu surašytas nebuvo. (duomenys neskelbtini) butas 2016 m. gruodžio 8 d. apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ t.y. po poros dienų, kai įvyko pradinė minėtų butų apžiūra. Kad įrodyti jog 2016 m. gruodžio 6 d. savo buto apžiūrai buvo iškviestas iš UAB „Tavo pastogė“ telefono, prašė išsireikalauti iš UAB Telia duomenų, bet teismas prašymą atmetė. UAB „Tavo pastogė“ administruojančių namų gyventojų skundus ir iškvietimus iki 2017 m. sausio 24 d. neregistravo ir nefiksavo. 2017 m. sausio 19 d. UAB „Tavo pastogė“ aktas surašytas praėjus daugiau kaip mėnesiui, 2017 m. sausio mėn. jokių (duomenys neskelbtini)buto apžiūrų nebuvo, aktai surašyti fiktyviai, surašant juos niekas apelianto nekvietė, todėl jų nepripažįsta. Nuotraukos dėl buto užpylimo, pateiktos teismui, buvo darytos po apžiūros 2016 m. gruodžio mėn.

Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apelianto motyvai yra nepagrįsti ir yra teisiškai neargumentuoti, apeliantas iš esmės neginčija nei vienos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo aplinkybių, tačiau nurodo datas (2016 gruodžio mėn.) kurios niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla.

8.2. 2017 sausio 19 -20 dienomis 10 butas buvo užliejamas iš virš nukentėjusios esančio 13 buto, šią aplinkybę patvirtina S. U. 2017-10-09 dienos rašytiniai paaiškinimai, taip pat liudytojų R. P., S. U., A. P., S. Š. 2017 spalio 30 dienos apklausa vykusi teismo posėdžio metu.

8.3. Atsakovas pripažįsta, kad dėl nepriežiūro, jo bute, susikaupė didelis kiekis balandžių fekalijų, kurias jis šalino mesdamas viską per balkoną ir tyčia dergė kaimynų butus ir šalia esančio namo fasadą, liudytoja apklausta S. P. tai patvirtino. Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl to, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausantį butą, o balkone susikaupus dideliam kiekiui balandžių fekalijų, atsakovas fekalijas plovė šlanga taškydamas į visas puses ir tuo pačiu aptaškydamas ne tik šalia esantį namą, bet ir vandeniu užliedamas po atsakovu esantį nukentėjusiojo butą. Atsakovas negali ginčyti, nes teismo posėdžio metu pats pareiškė, kad 2017 sausio 20 dieną pasijungė vandenį ir plovė su šlanga savo balkone susikaupusias fekalijas.

8.4. Pirmosios instancijos tinkamai taikė CPK 4 str., ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, kad vanduo prasiveržė iš aukščiau nukentėjusiojo esančio ir buto Žemaitijos g. 17-13, Mažeikiuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taike? materialiasias bei procesines teise?s normas ir teisingai taike? LAT praktika?, o apeliantas nepateikė nei vieno teisiškai pagrįsto argumento, kuris leistų suabejoti skundžiamu sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškinys pareikštas LR civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalies normų pagrindu, kada draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. P. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 23 d. ieškovas gavo pranešimą apie tai, kad 2017 m. sausio 19 d. buvo užlietas apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), surašytas apžiūros Aktas. Ieškovo darbuotojai N. B. ir J. S. parengė lokalines sąmatas, dėl apdrausto buto apgadinimų, į kurias įtraukė aplieto buto defektų paskaičiavimą ir reikalingų atlikti darbų paskaičiavimus. 2017 m. sausio 27 d. buvo parengta Draudžiamojo įvykio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)– 927,04 Eur draudimo išmokos sumai ir Nr. (duomenys neskelbtini)– 373,71 Eur draudimo išmokos sumai. Ieškovas trečiajam asmeniui R. P. išmokėjo 1 300,75 Eur draudimo išmoką ir 2017 m. kovo 3 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą V. B. prašydamas atlyginti padarytą žalą.Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo priežasčių ir laiko. Byloje nėra ginčo dėl padarytos žalos dydžio.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Tokio pobūdžio byloje ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas apelianto neigiamus faktus ištyrė bei įvertino teisingai, atmesdama atsakovo argumentus pagrįstai nurodė, kad nepagrįstai atsakovas teigia, jog butai galėjo būti užlieti dėl to, kad namo stogas buvo remontuojamas ir per siūles pradėjo sunktis vanduo. Tai, kad tariamai UAB „Tavo pastogė“ vadybininkai Buto apžiūros aktus surašė visai kitomis datomis, negu iš tikrųjų buvo atvykę ir iškvietę atsakovą įsileisti į savo butą bei jį apžiūrėti, prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams bei liudytojų parodymams. L. S. U., S. Š., A. P., S. P. parodymai patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes.Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes 2017 m. sausio mėnesį jokių apžiūrų nebuvo, visi aktai yra fiktyvūs, apeliantas jų nepripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl žalos padarymo fakto, tačiau nurodo datas (2016 m. gruodžio mėn.), kurios niekaip nesusijusios su atsiradusia žala. Apelianto nurodomos apžiūros 2016 metais ir kiti įvykiai yra nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir neturi ryšio su ginču dėl buto užliejimo 2017 m. sausio 19-20 dienomis. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 19 -20 dienomis butas Nr. 10 buvo užlietas iš virš esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), šią patvirtino liudytoja S. U., liudytojų R. P., A. P., S. Š. paaiškinimai 2017 m. spalio 30 d. teismo posėdžio metu. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas neneigia fakto, kad vandens šlangos pagalba 2017 m. sausio 19 d. plovė buto Nr. (duomenys neskelbtini)balkoną. Teismui nustačius, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas būtent tuo metu, šios dvi sutampančios aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl žalos padarymo laiko. Nors apeliantas ginčija prievolę atlyginti žalą, tačiau pripažįsta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš jam nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui plaunant balkoną. Atsakovas neneigia ir to fakto, kad dėl nepriežiūros jo bute, susikaupė didelis kiekis balandžių fekalijų, jas jis šalino mesdamas viską per balkoną, apliedamas kaimynų butų langus ir šalia esančio namo fasadą. Atsakovas patvirtino, kad fekalijų likučius šalino ne kokiu tai kitu būdu, bet vandens šlangos pagalba. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad nešvarumams pašalinti yra ir kitų būdų, kurie nesąlygoja neišvengiamo užpylimo, tačiau atsakovas nerūpestingai veikė pagal savo supratimą, tačiau priešingai geros kaiminystės ir kitiems bendražmoniškumo principams. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent ne 2016 metais, bet 2017 m. sausio mėnesį apie 20 dieną pasijungė vandenį ir plovė su šlanga savo balkone susikaupusias fekalijas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš virš jo esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši aplinkybė buvo pagrindu teismui konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir taikyti civilinę atsakomybę dėl netinkamo daikto valdymo, netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo t.y. atsakovui naudojant vandens šlangą, nerūpestingai užpylus kaimynų butą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl to įvyko pasekmės – buvo užpiltos buto Nr. (duomenys neskelbtini)laminato grindys, atsiklijavo lubos, plytelės prieškambaryje, buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas buvo pripiltas balandžių fekalijų, nulieta namo, esančio (duomenys neskelbtini), galinė siena, aptaškyta (duomenys neskelbtini) namo galinės sienos apačia ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl stogo ar sienų nesandarumo buvo užlietas žemiau esantis butas, į bylą pateikta užlieto buto nuotrauka įrodo faktą, kad butas buvo užlietas būtent iš jo balkono ir tai atitinka 2017 m. sausio mėn. buto užliejimo faktą. Taigi, ieškovas įrodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Būtent atsakovas yra atsakingas už įvykio metu padarytą žalą, nes butas buvo aplietas būtent dėl netinkamo atsakovo buto eksploatavimo, jo veiksmų – balkono plovimo pasijungus prie vandentiekio žarną. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, nes apelianto prielaidos dėl UAB „Tavo pastogė“ civilinės atsakomybės nėra byloje įrodytos, apelianto nuorodos dėl stogo ar sienų nesandarumo, dėl įvykių 2016 metais nesusijusios nagrinėjimu ginču bei žalos faktu 2017 sausio 19-20 dienomis. Pripažintina, kad teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovui netinkamai prižiūrint jam nuosavybės teise priklausantį butą, būtent atsakovas ir yra atsakingas už visą įvykio metu padarytą žalą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė