Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-02 · Administracinė byla Nr. eI2-983-561/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
eI2-983-561/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-10037-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
E. L.
Atsakovas
Audito
Trečiasis asmuo
M. K.
Administracinė byla Nr. eI2-983-561/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10037-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui,atsakovės atstovei Monikai Sinickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. L. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. AG-697/07-2023; 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr. D2-1738 „Dėl 2023-07-18 skundo“ (toliau – ir Sprendimas), 2023 m. rugsėjo 19 d. išvadą Nr. D2-1860 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus M. K. veiklos patikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Sprendimas1) ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo (toliau – Teismas) 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (toliau – UAB „Laugina“, Bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „BankromaX“, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 nutarė atstatydinti bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratorę UAB „BankromaX“ ir bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratoriumi paskyrė V. R., nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. R. atstatydintas iš likviduojamos UAB „Laugina“ administratoriaus pareigų nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas M. K. (toliau – Administratorius), nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nepaisant nemokumo administratorių pakeitimų, Bendrovės kreditorių interesai ne tik kad nebuvo pradėti ginti, tačiau Administratorius, besijausdamas nebaudžiamas ir „nepajudinamas“ iš UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, atliko daug veiksmų, atitinkančių teisės pažeidimų požymius, ką konstatavo ir teismai, ir dėl ko STT pradėjo ikiteisminius tyrimus, tačiau Tarnyba, net ir konstatuodama ilgamečius pažeidimus Administratoriaus veikloje, dėl to nesiima absoliučiai jokių priemonių, nors būtent Tarnybos kompetencijoje yra vykdyti nemokumo administratorių priežiūrą ir jų vykdomų veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms.

Negana to, Tarnyba nuolatos ignoruojant sisteminius, ilgamečius Administratoriaus pažeidimus ir jį ginant įvairaus rekomendacinio pobūdžio išvadomis, rekomendacijomis ir pan., Administratorius šias išvadas, kaip neva patvirtinančias, jog jis neteisėtų veiksmų neatlieka, JANĮ nepažeidinėja, teikia Teismui, kuris, savo ruožtu, atsisako vertinti atitinkamus Bendrovės kreditorių argumentus.

Nesutinka su Sprendimu ir pažymi, kad Administratoriaus neteisėti veiksmai jau buvo konstatuoti teismų ir pats sprendimas panaikintas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tačiau paties Administratoriaus neteisėti veiksmai (JANĮ nuostatų atitikties) prasme teismų vertinti nebuvo, jokios poveikio priemonės nebuvo taikytos. Pažymi, jog aptariamu atveju reikšminga yra Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023, kurioje teismas pažymėjo, jog: „Apeliacinės instancijos teismas, taip pat ir išklausęs 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo garso įrašą (2023 m. birželio 23 d. Nr. DOK-16397 priedas), pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam jų įvertinimui. Iš garso įrašo girdėti, kad iš esmės visą susirinkimo laiką (apie 40 min.) vyko priešprieša (ginčai) tarp atvykusių kreditorių atstovų ir nemokumo administratoriaus, nemokumo administratoriui nuolat pertraukiant atstovus ir neleidžiant jiems nei pasisakyti, nei užduoti klausimus“ – pareiškėjo vertinimu, dėl tokių Administratoriaus veiksmų turėtų būti pradėtas patikrinimas, tačiau Tarnyba to nepadarė, o Komisija tai pateisino.

Kiek tai yra susiję su Tarnybos Sprendimo1 teisėtumu, tai nesutinka su Komisijos išvada, jog „skundžiamas Tarnybos 2023-09-19 raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl skundžiamo rašto panaikinimo atmetamas.“ Kaip minėta, tai akivaizdžiai daro įtaką pareiškėjo teisėms (Administratorius nepripažįstamas padaręs ilgamečius, rimtus pažeidimus, jo veiksmai nėra adekvačiai vertinami, o pats Administratorius šias Tarnybos išvadas teikia į UAB „Laugina“ bankroto bylą teigdamas, jog Tarnyba jo veiksmus jau ištyrė nenustačiusi pažeidimų, dėl ko jo veiksmai yra teisėti ir neturi būti pakartotinai vertinami teismo. Pareiškėjo teigimu, Administratoriui turėjo būti skirta mažų mažiausia poveikio priemonė – įspėjimas, arba sustabdymas verstis atitinkama veikla apskritai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pasisakydama dėl Sprendimo nurodo, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą. Pažymi, jog Tarnyba, gavusi prašymą (skundą), įvertina jame pateiktą informaciją (ar jos nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, ar ji nebuvo nagrinėta teismo ar Tarnyba anksčiau, ar pastaruoju atveju asmuo pateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, kt.) ir priima sprendimą dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo, konkrečių klausimų nagrinėjimo ar nenagrinėjimo ir (ar) kitų priežiūros veiksmų. Akcentuoja, jog Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai prižiūrėti visą licencijuojamo asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje ir kaip pastarasis veikia. Prašymo (skundo) vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą (Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, 33 punktas).

Esamu atveju, kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (10.4 Mr) D2-1417 Tarnyba, informuodama pareiškėją ir Administratorių apie pareiškėjo 2023 m. gegužės 4 d. skundo vertinimo rezultatus, pareiškėjui atsakė dėl informacijos pateikimo apie administravimo išlaidų dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos BUAB „Laugina“ iškėlimo (2016 m. rugsėjo 1 d.) iki 2020 m. rugsėjo 2 d., todėl pakartotinai, pareiškėjui nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, šis klausimas nenagrinėtinas. 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (10.4 Mr) D2-1417 Tarnyba nurodė, be kita ko, kad „<...> vien iš teismų nutarčių matyti, kad ankstesnių Įmonės bankroto administratorių patirtų administravimo išlaidų skaičiai yra žinomi ir vyko (vyksta) ginčai dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo <...>“.

Su Tarnybai teiktu skundu pareiškėjas pateikė savo 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 23 d. el. laiškus (prašymus) Administratoriui, į kuriuos, pareiškėjo teigimu, Administratorius neatsakė. 2023 m. birželio 8 d. el. laiške, atsakant į Administratoriaus 2023 m. birželio 8 d. el. laišką, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta šaukiamo kreditorių susirinkimo medžiaga, papildomai, kaip kreditorių susirinkimo medžiagą, buvo prašoma „<...> pateikti Paslaugų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 prie PVM s/f STA 030 <...>“. Pareiškėjo 2023 m. birželio 14 d. datuotame prašyme, išsiųstame Administratoriui 2023 m. birželio 13 d. el. laišku, buvo prašoma „<...> sudaryti galimybę iki 2023 m. birželio 22 d. šaukiamo susirinkimo dienos atvykti ir apžiūrėti <...> nurodytas 4 400,9 t. atliekų <...> dalyvaujant apžiūroje tam, kad būtų tiksliai nurodyta, kur žemės sklype ir konkrečiai kokios atliekos yra susidariusios pagal <...> pateiktą lentelę <...>“. 2023 m. birželio 14 d. el. laiške buvo prašoma „<...> iki 2023 m. birželio 15 d. 12 val. nurodyti, kuriuo konkrečiai metu planuotumėte Kėdainiuose aprodyti, kur ir konkrečiai kokios atliekos yra susidariusios pagal <...> 2023 m. birželio 22 d. LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimui pateiktą lentelę“. Pareiškėjo 2023 m. birželio 23 d. prašyme, adresuotame Administratoriui (išsiuntimą patvirtinančių dokumentų nebuvo pridėta), buvo prašoma įvertinti šiame prašyme „<...> išdėstytas aplinkybes ir atsisakyti nuo nusikalstamų ketinimo pasinaudojant savo valstybės tarnautojui prilygintu statusu siekiant pasisavinti ir/ar iššvaistyti LUAB „Laugina“ ir kreditorių lėšas (dėl ko ženklios dalies savo reikalavimo neatgautų trečios eilės kreditoriai, o galimai ir aukštesnių eilių kreditoriai, tame tarpe VMI, kitos valstybės ar savivaldybių įmonės), kurios jau seniausiai turėjo būti skirtos jų finansinių reikalavimų tenkinimui, o vietoje to patenkinus LUAB „Laugina“ kreditorių finansinius reikalavimus ir šiai dienai galiojančią teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą - inicijuoti LUAB „Laugina“ bankroto bylos nutraukimą bei LUAB „Laugina“ turto, dokumentų ir kt. skubų perdavimą E. L. įstatymo nustatyta tvarka“.

Žemesnės instancijos teismas

Su skundu Tarnybai pareiškėjas taip pat pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7055-838/2020, kuria teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (civilinėje byloje – ieškovo) ir UAB „Vitonio statyba“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo ir UAB „Vitonio statyba“ ieškinį atsakovui Administratoriui dėl žalos atlyginimo bei uždraudimo atlikti nusikaltimo požymių turinčius ir pasikėsinimo stadijoje esančius veiksmus. Teismas ieškovų prašymą tenkino iš dalies ir nutarė: „Leisti ieškovų atstovui ar jo įgaliotam asmeniui kartu su pasirinktais UAB „Grota“ specialistais be atsakovo M. K. ir trečiojo asmens LUAB „Laugina“ sutikimo patekti į Lietuvos Respublikai priklausantį nesuformuotą valstybinės žemės plotą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei Kėdainiuose, bei greta jo esančias LUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, su tikslu apžiūrėti bei paimti mėginius, skirtus atlikti geologinius, ekogeologinius ir hidrogeologinius tyrimus uždraudžiant M. K. ar jo pavedimu veikiantiems tretiesiems asmenims bet kaip trukdyti atlikti nurodytus įrodymų rinkimo veiksmus“.

Atkreipia dėmesį, jog JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nemokumo administratorius priežiūros institucijai teikia minėto JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytą informaciją (ši informacija pradedama teikti tik po pirmojo kreditorių susirinkimo). JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte nurodytą informaciją nemokumo administratorius teikia priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos (JANĮ 33 straipsnio 3 dalis). Taigi, bankroto proceso metu kreditorius iš nemokumo administratoriaus turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą, kuria galima laikyti JANĮ 32 straipsnio 2 dalyje išvardintą informaciją.

Esamu atveju, 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 23 d. el. laiškais (prašymais) buvo prašoma atlikti kreditoriaus nurodytus veiksmus ar nuo kreditoriaus nurodytų veiksmų susilaikyti, tačiau nėra įgyvendinama kreditoriaus teisė gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo procesą, taip pat kuri nors kita JANĮ 43 straipsnyje kreditoriams suteikta teisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administratoriaus veiksmuose (veikime (neveikime) šiuo atveju, neatsakant Pareiškėjui į 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 23 d. el. laiškus (prašymus), yra nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimo požymių.

Klausimas dėl leidimo apžiūrėti norimą teritoriją ir joje atlikti norimus veiksmus yra spręstinas teisme ir dėl šio klausimo yra priimta minėta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis, t. y. klausimas pagal kompetenciją sprendžiamas (išspręstas) teismine tvarka. Dėl 2023 m. birželio 23 d. prašymo papildomai nurodo, kad juo pareiškėjas Administratoriui pateikė savo (savo atstovaujamo asmens) poziciją dėl administravimo išlaidų ir tolesnio bankroto proceso, atitinkamai pareiškėjo suformuluoti prašymai Administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio.

Pažymi ir tai, kad 2023 m. birželio 22 d. įvyko BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, sušauktas Administratoriaus iniciatyva. Jame buvo svarstomas administravimo išlaidų sąmatos keitimo (didinimo) klausimas. Administratorius 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (didinimo)“ pateikė šį nutarimo projektą: „LUAB „Laugina“ turto pardavimui, apsaugai, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, turto pervežimo, dokumentų tvarkymo ir perdavimo archyvui ir kitiems būtiniems veiksmams atlikti – padidinti administravimo išlaidų sąmatą 1 741 703,05 Eur suma, kurios dalyje 125 160 Eur skiriama visų bankroto administratorių atlyginimams. Skirti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. 3 proc. plius PVM priemokas už įplaukas, apskaičiuotas nuo įplaukų už bankroto procesu metu teismine tvarka priteistas ir faktiškai išieškotas sumas ir nuo įplaukų už parduotą turtą“. Nutarimo projektui 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, prašydamas, be kita ko, panaikinti 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu. Reikalavimų užtikrinimui buvo prašyta taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti šiuo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo vykdymą, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Prašyme buvo nurodyta, kad siekiant išvengti didelės žalos iššvaistant daugiau nei 1 mln. Eur BUAB „Laugina“ ir jos kreditorių lėšas, 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų neteisėtų nutarimų pagrindu, būtina skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laiku nepritaikius laikinųjų apaugos priemonių, būtų sudarytos sąlygos Administratoriui iššvaistyti daugiau kaip 1,3 mln. Eur tariamai egzistuojančių BUAB „Laugina“ atliekų tvarkymui ir 68 000 Eur Administratoriaus valdomos įmonės darbuotojo bendrovės tariamoms paslaugoms. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – sustabdė 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 2-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki tol, kol bus galutinai išnagrinėtas (teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo) pareiškėjo skundas dėl minėto kreditorių susirinkimo sprendimo.

Pareiškėjas skundu teismo taip pat prašė išreikalauti iš BUAB „Laugina“ informaciją apie BUAB „Laugina“ turimas lėšas, banko sąskaitos išrašą nuo 2016 m.. rugsėjo 1 d. iki duomenų pateikimo dienos, patirtas administravimo išlaidas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki duomenų pateikimo dienos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, turto perėmimo, 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 030 paslaugų perdavimo–priėmimo aktą.

Taigi, klausimas dėl 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (didinimo)“, panaikinimo ir kiti susiję klausimai yra nagrinėjami teisme iš esmės sprendžiant galimai pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimą, todėl neplaninis patikrinimas, Administratoriaus veiksmuose nesant reikšmingų ar labai reikšmingų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo požymių, yra netikslingas, atitinkamai pareiškėjo skunde Tarnybai nurodytos aplinkybės dėl 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo organizavimo (jo medžiagos pateikimo), vykdymo ir jo rezultatų įforminimo nagrinėtinos teismine tvarka, inicijuotoje civilinėje byloje. Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) sušaukimo, balsavimo ir kitos procedūros paprastai yra tikrinamos teismo, kai yra skundžiami kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) nutarimai, ir teismas, įvertinęs kiekvieną individualų atvejį (taip pat ir tuos atvejus, kurie nėra tiesiogiai ar aiškiai reglamentuoti), gali nuspręsti dėl tinkamo (netinkamo) procedūrų atlikimo, jo įtakos priimtiems nutarimams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Tarnyba įvertinusi pareiškėjo skundą, pagrįstai nusprendė, kad pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, kadangi Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 37.1 papunktis), be to, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta reikšmingų ar labai reikšmingų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimo požymių ir skundo aplinkybės nagrinėjamos teisme iš esmės sprendžiant galimai pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimą, dėl ko neplaninis patikrinimas, įvertinus rizikingumą ir kitas aplinkybes, laikomas netikslinga priežiūros priemone (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 29, 33 punktai).

Dėl skundžiamo Sprendimo1 nurodo, kad atlikto Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad buvo pažeisti JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punktai, kadangi Administratorius nesilaikė reikalavimų atlikti būtinus bankroto proceso administravimo darbus ir ginti visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. labai ilgą laiką, esant neapibrėžtai situacijai (nesant aiškių administravimo išlaidų ribų), neinicijavo administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo) ir savo nuožiūra patyrė išlaidas bei prisiėmė įsipareigojimus Bendrovės vardu.

Administratorius, BUAB „Laugina“ bankroto administratoriumi būdamas paskirtas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., žinodamas (privalėdamas žinoti) apie susiklosčiusią situaciją, kad 2020 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri jau šios nutarties priėmimo dieną buvo mažesnė už dar pirmojo BUAB „Laugina“ bankroto administratoriaus faktiškai patirtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus, labai ilgą laiką (iki 2023 m. balandžio 19 d.) nesiėmė veiksmų, kad kreditoriams būtų pateikta pakeista (patikslinta) sąmata, kuri atitiktų faktinę situaciją ir realų lėšų BUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimui poreikį. Atlikto Administratoriaus veiklos patikrinimo metu Tarnyba taip pat nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog Administratorius, nepervesdamas UAB „Kontmena“ lėšų už parduotą įkeistą turtą (5 BUAB „Laugina“ priklausančius butus Nidoje ar neperduodamas UAB „Kontmena“ jos pageidauto perimti turto (pvz., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), šiuo metu pažeidžia bankroto procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Įvertinus Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, buvo padarytos Tarnybos išvados, kad: 1. Nustatytas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punkto pažeidimas laikytinas reikšmingu, kadangi nėra procedūrinio pobūdžio, tačiau yra susijęs su reikalavimų, turinčių įtakos viso proceso skaidrumui ir efektyvumui, nesilaikymu. Tarnyba pabrėžė ir tai, kad konkretūs Administratoriaus veiksmai (atsakomybė) negali būti vertinami atsietai nuo viso bankroto proceso ir jame susidariusios situacijos. BUAB „Laugina“ bankroto byloje visi kreditorių susirinkimo sprendimai dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo buvo ginčijami ir galutinius sprendimus priimdavo bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Administratoriaus administravimo laikotarpiu vyko daug teisminių ginčų kitais klausimais, tame tarpe ir dėl BUAB „Laugina“ priklausančio turto perėmimo BUAB „Laugina“ bankroto administratoriaus dispozicijon, jo pardavimo kainų ir tvarkos, dėl ko buvo sudėtinga numatyti bankroto proceso eigą, jo vykdymui būtinas sąnaudas. Po to, kai buvo pradėtas pardavinėti BUAB „Laugina“ turtas, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl pirmojo Įmonės bankroto administratoriaus patirtų išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo pagal vieno iš ieškovų netiesioginį ieškinį, 2023 m. balandžio 19 d. Administratorius pateikė kreditoriams informaciją apie savo administravimo laikotarpiu patirtas administravimo išlaidas ir pirmąkart teikė svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo). Administratoriaus patikslintam nutarimo projektui buvo pritarta 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime, antrąkart teikiant svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo), tačiau šis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo apskųstas. Taigi, Tarnybos vertinimu, nors ir nepagrįstai delsdamas, vėliau Administratorius užtikrino, kad kreditoriai būtų informuoti apie patirtas išlaidas ir kad kreditorių susirinkime būtų pakeista (patikslinta) administravimo išlaidų sąmata. Apskundus priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą, klausimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo spręstinas teisme; 2. Nustatytas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punktų pažeidimas truko labai ilgą laiką, t. y. apie 2 metus (Administratorius, susipažinęs su minėta Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, turėjo realią galimybę per pusę metų ar panašų laikotarpį susipažinti su situacija bankroto procese ir inicijuoti sąmatos keitimo (tikslinimo) klausimo sprendimą kreditorių susirinkime).

Tarnyba, atsižvelgdama į Administratoriaus neplaninio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį jų vertinimą, į tai, kad nors pažeidimas laikytinas reikšmingu ir truko labai ilgą laiką, tačiau buvo nustatyta viena Administratoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Administratorius savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, t. y. užtikrino, kad BUAB „Laugina“ kreditoriai būtų informuoti apie patirtas išlaidas ir kad kreditorių susirinkime būtų pakeista (patikslinta) administravimo išlaidų sąmata), be to, atsižvelgdama į tai, kad pažeidimą iš dalies galėjo nulemti sudėtingas bankroto procesas (BUAB „Laugina“ bankroto proceso metu dukart keitėsi nemokumo administratoriai, po Administratoriaus paskyrimo BUAB „Laugina“ bankroto administratoriumi vyko daugybė teisminių ginčų ir pan.), todėl buvo sunkiau numatyti bankroto proceso eigą, jam vykdyti būtinas sąnaudas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už patikrinimo metu nustatytą pažeidimą Administratoriui poveikio priemonės netaikyti.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais ir nurodo, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija.

Atsakovės teigimu, tiek Sprendimas, tiek Sprendimas1 laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjui teisinių pasekmių. Tarnyba, į pareiškėjo skundus sureagavo priėmusi skundžiamus sprendimus, tačiau savaime tokie atsakymai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas teikdamas skundą dėl skundžiamų sprendimų nenurodo kaip konkrečiai pasikeistų jo teisių ir pareigų apimtis, Tarnybai inicijavus neplaninį Administratoriaus patikrinimą ir/ar Administratoriui pritaikius kurią nors iš JANĮ 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių, kas tik dar kartą patvirtina, kad skundžiami sprendimai teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo; dėl Tarnybos Sprendimo1, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Administratoriaus veiksmuose nustatytą JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punktų pažeidimą, tačiau atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį jų vertinimą, nuspręsta poveikio priemonės netaikyti; dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. (registracijos Nr. D1-2357) Tarnyba gavo pareiškėjo skundą dėl nemokumo administratoriaus M. K. veiksmų.

2023 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintas Tarnybos teikimas Nr. D4-2416 nepradėti Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

2023 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. D2-1738 „Dėl 2023-07-18 skundo“ Tarnyba informavo pareiškėją, kad pagal jo skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo, kadangi Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – Taisyklės), 37.1 papunktis), be to, nenustatyta reikšmingų ar labai reikšmingų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimo požymių ir skundo aplinkybės nagrinėjamos teisme iš esmės sprendžiant galimai pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimą, dėl ko neplaninis patikrinimas, įvertinus rizikingumą ir kitas aplinkybes, laikomas netikslinga priežiūros priemone (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, Taisyklių 29, 33 punktai).

Tarnyba gavo 2023 m. kovo 23 d. UAB „Kontmena“, atstovaujamos direktoriaus M. K., UAB „Euromisa“, atstovaujamos direktorės L. Š., K. L. ir pareiškėjo, atstovaujamo advokato, skundą dėl Bendrovės Administratoriaus vykdomų sistemingų ir šiurkščių teisės aktų pažeidimų. Jame išdėstytos aplinkybės dėl Administratoriaus, t. y. kad jis nevykdo įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kreditorių sprendimų, kurie jam privalomi, nešaukia bendrovės kreditorių susirinkimų, naudoja bendrovės turtą priešingai teismo nutartims ir savo asmeninėms reikmėms, nesiima jokių priemonių dėl patirtų administravimo išlaidų viršijimo, neteikia informacijos bendrovės savininkui/kreditoriui, netikrina bendrovės sandorių ir nemokumo administratoriaus veiksmų. Prašyta pradėti neeilinį Administratoriaus veiklos patikrinimą, kreiptis į teismą su prašymu skubaus vykdymo nutartimi laikinai sustabdyti teisę Administratoriui užsiimti nemokumo administratoriaus veikla, panaikinti Administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus ir išbraukti Administratorių iš nemokumo administratorių.

2023 m. gegužės 12 d. patvirtintas Tarnybos teikimas Nr. D4-1314 pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą.

Tarnyba 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (10.4 Mr)D2-1058 informavo Administratorių, kad nusprendė atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą dėl 2023 m. kovo 23 d. skunde keliamų klausimų, susijusių su atsiskaitymu su hipotekos kreditoriumi ir administravimo išlaidų naudojimu (galimu administravimo išlaidų sąmatos viršijimu, jos nustatymu ir kt.), paprašė pateikti išsamius paaiškinimus, dokumentų kopijas.

2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (10.4 Mr) D2-1059 Tarnyba informavo Bendrovės kreditorius (kopija Administratoriui) apie sprendimus: atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl 2023 m. kovo 23 d. skunde keliamų klausimų, susijusių su atsiskaitymu su hipotekos kreditoriumi ir administravimo išlaidų naudojimu (galimu administravimo išlaidų sąmatos viršijimu, jos nustatymu ir kt.); nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo dėl kitos dalies 2023 m. kovo 23 d. skunde nurodytų aplinkybių.

2023 m. rugpjūčio 22 d. surašytas Tarnybos išvados projektas Nr. D4-2353, kuris 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas Administratoriui susipažinti ir pateikti nuomonę.

2023 m. rugsėjo 13 d. išvada Nr. D4-2595 „Dėl nemokumo administratoriaus M. K. neplaninio veiklos patikrinimo“ pateikta Tarnybos direktoriui tvirtinti.

2023 m. rugsėjo 14 d. priimtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V4-88 „Dėl nemokumo administratoriaus M. K. neplaninio veiklos patikrinimo“, kuriuo nuspręsta Administratoriui poveikio priemonių netaikyti.

2023 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. D2-1862 Administratorius informuotas apie patikrinimo rezultatus.

2023 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. D2-1860 Tarnyba informavo Bendrovės kreditorius apie neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatus. Atlikto patikrinimo metu Tarnyba nurodė nustačiusi, kad buvo pažeisti JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punktai, kadangi Administratorius nesilaikė reikalavimų atlikti būtinus bankroto proceso administravimo darbus ir ginti visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. labai ilgą laiką, esant neapibrėžtai situacijai (nesant aiškių administravimo išlaidų ribų), neinicijavo administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo) ir savo nuožiūra patyrė išlaidas bei prisiėmė įsipareigojimus Bendrovės vardu. Bendrovės bankroto byloje susidarė tokia situacija, kad 2020 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri jau šios nutarties priėmimo dieną buvo mažesnė už dar pirmojo Bendrovės bankroto administratoriaus faktiškai patirtas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus. Administravimo išlaidų sąmata iš esmės buvo viršyta pirmojo Bendrovės bankroto administratoriaus ir dėl šio nemokumo administratoriaus patirtų išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms vyko (vyksta) teisminiai ginčai. Administratorius labai ilgą laiką (2 metus) po minėtos Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, esant neapibrėžtai situacijai, nekeisdamas (netikslindamas) administravimo išlaidų sąmatos, patirdamas išlaidas ir prisiimdamas įsipareigojimus Bendrovės vardu, veikė savo rizika, tačiau toks veikimas neatitiko kreditorių teisėtų interesų, kadangi realiai buvo veikiama savo nuožiūra, be aiškių administravimo išlaidų ribų. Nustatytas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 ir 21 punktų pažeidimas laikytinas reikšmingu, kadangi nėra procedūrinio pobūdžio, tačiau yra susijęs su reikalavimų, turinčių įtakos viso proceso skaidrumui ir efektyvumui, nesilaikymu. Administratoriaus administravimo laikotarpiu vyko daug teisminių ginčų kitais klausimais, tame tarpe ir dėl Bendrovei priklausančio turto perėmimo Bendrovės bankroto administratoriaus dispozicijon, jo pardavimo kainų ir tvarkos, dėl ko buvo sudėtinga numatyti bankroto proceso eigą, jo vykdymui būtinas sąnaudas. 2023 m. balandžio 19 d. Administratorius pateikė kreditoriams informaciją apie savo administravimo laikotarpiu patirtas administravimo išlaidas ir pirmąkart teikė svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo). Taigi, nors ir nepagrįstai delsdamas, vėliau Administratorius užtikrino, kad kreditoriai būtų informuoti apie patirtas išlaidas ir kad kreditorių susirinkime būtų pakeista (patikslinta) administravimo išlaidų sąmata. Apskundus priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą, klausimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo spręstinas teisme. Nors pažeidimas laikytinas reikšmingu ir truko labai ilgą laiką, tačiau buvo nustatyta viena Administratoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Administratorius savo noru užtikrino, kad Bendrovės kreditoriai būtų informuoti apie patirtas išlaidas ir kad kreditorių susirinkime būtų pakeista (patikslinta) administravimo išlaidų sąmata), be to, pažeidimą iš dalies galėjo nulemti sudėtingas bankroto procesas (Bendrovės bankroto proceso metu dukart keitėsi nemokumo administratoriai, po Administratoriaus paskyrimo Bendrovės bankroto administratoriumi vyko daugybė teisminių ginčų ir pan.), todėl buvo sunkiau numatyti bankroto proceso eigą, jam vykdyti būtinas sąnaudas, vadovaujantis VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principu, Tarnybos direktoriaus sprendimu už patikrinimo metu nustatytą pažeidimą nuspręsta poveikio priemonės netaikyti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimais, su skundu kreipėsi į Komisiją.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nusprendė, kad Tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Komisija, įvertinusi aplinkybes, teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Tarnyba Sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei detaliai ir argumentuotai pagrindė sprendimą nepradėti neplaninį patikrinimą. Komisija konstatavo, kad neturi pagrindo teigti, jog šiuo atveju Tarnyba neteisėtai atsisakė atlikti patikrinimą. Komisijos vertinimu, Tarnybos direktoriui suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti ar netaikyti konkrečiu atveju. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri patvirtina, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje A-662-1030-14).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimais ir Komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė Sprendimu sprendė, kad nėra pagrindo pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, o ginčijamu Sprendimu1 atlikusi Administrariaus patikrinimą konstatavo JANĮ pažeidimus, tačiau nusprendė poveikio priemonės netaikyti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.

Pažymėtina kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

JANĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, jog nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (nagrinėjamu atveju – Tarnyba).

Pagal Taisyklių 3.2. papunktį, Tarnyba tikrina administratorių veiklą organizuodama neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami Tarnybos vadovo sprendimu esant Taisyklėse nustatytiems pagrindams. Taisyklių 30.2. papunktyje įtvirtinta, kad Tarnybai gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas. Taisyklių 31 punktas nustato, kad Tarnyba, gavusi 30.1 ir 30.2 papunkčiuose nurodytų asmenų prašymą (skundą), jį įvertina ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, taikyti kitas priežiūros priemones ir Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Šis punktas nustato, kad apie nurodytus Tarnybos sprendimus administratorius ir kiti suinteresuoti asmenys informuojami raštu popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, jei šiose Taisyklėse nenustatytas kitoks terminas; informacija kitiems suinteresuotiems asmenims pateikiama, jei Tarnybai pateiktame kreipimesi nurodytas asmens vardas ir pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, adresas arba kiti duomenys ryšiui palaikyti, kreipimasis pasirašytas ar yra galimybė kitaip identifikuoti jį pateikusį asmenį, patikrinti kreipimosi autentiškumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą Komisijai ir teismui ginčydamas Tarnybos Sprendimą, nesutinka su Tarnybos atsisakymu pradėti neplaninį veiklos patikrinimą Administratoriaus atžvilgiu. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą paminėtų faktinių aplinkybių kontekste daro išvadą, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo sprendžiama dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo/nepradėjimo ir kuriuo atsakovė turi tik pareigą informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją, kaip buvo reaguota į jo prašymą (skundą), kurį atlikus ir nustačius pažeidimus gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, gali lemti tik tikrinamo subjekto, o ne kitų asmenų, tarp jų ir pranešimą apie galimą pažeidimą pateikusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl ginčijamas Sprendimas vertintinas kaip dokumentas, nedarantis jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms, taip pat kaip tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ir /ar poveikio priemonės taikymo, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teisminėje praktikoje (LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-487-1188/2023). Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei teisminę praktiką konstatuojama, kad skundžiamas atsakovės Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Tarnybos Sprendime nėra suformuluotų jokių pareiškėjui privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jam nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jo subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nenurodo jokių argumentų, kad ginčijamas Sprendimas turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Antrasis pareiškėjo skundžiamas atsakovės Sprendimas1, kuriuo, atlikus neplaninį Administratoriaus patikrinimą buvo nustatyti JANĮ pažeidimai, tačiau Administratoriui poveikio priemonė nebuvo taikyta, taip pat nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad toks sprendimas turi įtakos pareiškėjui, nes Administratorius tokiu sprendimu remiasi teismuose. Teismas pažymi, kad civilinėse bylose, kuriose ginčijamas administravimo išlaidų ar bankroto proceso administravimas, yra vertinami konkrečiai priimtų sprendimų teisiniai pagrindai, kuriems priimti atsakovės sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo/netaikymo esminės reikšmės neturi.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal tokio turinio teisinį reglamentavimą sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali daryti įtaką tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (liet. be kita ko) skundą padavusių, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių (ar pageidaujančių būti) įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020).

Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl skundžiamų sprendimų, nenurodo kaip konkrečiai pasikeistų jo teisių ir pareigų apimtis, Tarnybai inicijavus neplaninį Administratoriaus patikrinimą ir/ar Administratoriui pritaikius kurią nors iš JANĮ 136 straipsnyje numatytų poveikio priemonių, kas tik dar kartą patvirtina, kad skundžiami Tarnybos sprendimai teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokia išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, nors ir ne visiškai teisingais argumentais (dėl Sprendimo), laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Atmetus pareiškėjo skundą dalyje dėl Tarnybos ir Komisijos sprendimų panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas