Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir I. S.-T. skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi I. S.-T. procesinė padėtis iš trečiojo suinteresuoto asmens buvo pakeista į pareiškėjos (b. l. 101).

Teismo posėdyje pareiškėjos B. S., I. S.-T. ir jų atstovas advokatas J. Stankevičius prašė tenkinti reikalavimą, remiantis skunde nurodytais argumentais ir motyvais.

Teikdama paaiškinimus, I. S.-T. nurodė, kad ji Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostoje esančios malkinės nestatė, šį statinį kartu su kitais sodybos pastatais pastatė jos tėvas S. S. Pareiškėja nurodė, kad atliekant patikrinimą ir surašant Privalomąjį nurodymą, ji veikė kaip B. S. įgaliotinė, apie tai Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vedėjai buvo pranešta ir pateiktas patvirtinantis dokumentas. Be to, I. S.-T. tvirtino, kad malkinė į Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostą pateko po to, kai buvo pastatyta užtvanka ir sukeltas šio ežero vandens lygis.

B. S. ir pareiškėjų atstovas advokatas J. Stankevičius naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

I. S.-T. skundo reikalavimas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tuometinio Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vedėja, 2018 m. gegužės 22 d. tikrindama gautą pranešimą apie galimą Dviragio ežero teršimą naftos produktais ir tualeto turiniu iš pastato, esančio Rokiškio r. sav., Salų k., (duomenys neskelbtini), I. S.-T. surašė Patikrinimo aktą Nr. S9-123(1-18). Patikrinimo metu, be kitų aplinkybių, buvo nustatyta ir tai, kad už Rokiškio r. sav., Salų k., (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje, Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostoje pastatyta malkinė, kuri prikrauta malkų; malkinė ne naujos statybos, stovi už 6,40 m nuo ežero kranto linijos (b. l. 85-89).

Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vedėja 2018 m. birželio 18 d. parengė Privalomąjį nurodymą Nr. S10-9(1-18), kuriuo, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu ir remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Patikrinimo aktu Nr. S9-123(1-18), I. S.-T. nurodė iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. iš Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostos ir bendro naudojimo žemės iškelti neteisėtai pastatytą statinį – malkinę, kurioje sandėliuojamos malkos (b. l. 91-92).

Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. (36)-ADS-142 „Dėl Privalomojo nurodymo Nr. S10-9(1-18)“ prašymo netenkino ir Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Atsakovas padarė išvadą, kad 2018 m. gegužės 22 d. patikrinimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog už Rokiškio r. sav., Salų k., (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje, Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostoje 6,40 m atstumu iki ežero kranto linijos yra pastatyta malkinė – malkoms laikyti skirtas statinys. Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad malkinė pastatyta, pažeidžiant Saugomų teritorijų 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą leidimą statyti tik šioje dalyje nurodytus statinius ir atlikti teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą, bei to paties įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.2 punktą (b. l. 94-95).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno fiziniam asmeniui duoto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai nurodyti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad privalomasis nurodymas, pagal savo pobūdį esantis individualiu administraciniu aktu, privalo atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012, 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1405-556/2017, 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-320-624/2018 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo prasme, individualus administracinis aktas, kaip vienkartis teisės taikymo aktas, yra skirtas konkrečiam asmeniui (ar nurodytai asmenų grupei), jame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t. y. nustatomos arba suteikiamos teisės ir pareigos, apibrėžiamos taikomos poveikio priemonės (2 straipsnio 9 ir 11 dalys, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad privalomajame nurodyme, be kitų duomenų, turi būti nurodyta ir tai, kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas; jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (3 punktas); kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (4 punktas). Be to, Kontrolės įstatymo 24 straipsnis nustato pasekmes tuo atveju, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui, jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis); taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, asmeniui sukelia reikšmingas teisines pasekmes, todėl jis privalo būti surašytas ne tik Kontrolės įstatymo nustatytais atvejais, bet ir griežtai atitikti visus jam keliamus reikalavimus, įskaitant ir tai, kad jis turi būti skirtas tinkamam subjektui.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai išvardinti Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje, tarp jų - kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Privalomasis nurodymas surašytas šiuo Kontrolės įstatymo numatytu atveju.

Pagal Patikrinimo aktą, nustačius, kad Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostos pastatyta malkinė, buvo padaryta išvada, jog taip pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktas, nustatantis draudimą pakrantės apsaugos juostose statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, ir sukelta vizualinė tarša, t. y. objektų (kompleksų) ar veiklos sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę.

Bylos duomenys – pareiškėjų paaiškinimai, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir kiti dokumentai - leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Rokiškio r. sav., Salų k., (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame stovintys pastatai (gyvenamasis namas, įvairūs pagalbinio ūkio statiniai) asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S. (b. l. 69-74). Be to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys leidžia spręsti, kad Dviragio ežero pakrantės apsaugos juostoje esanti 40,25 kv. m ploto medinė malkinė pastatyta apie 1974-1975 metus, t. y. iki gimstant I. S.-T. (b. l. 65, 67).

B. S. yra nustatyta tvarka pavedusi savo dukrai I. S.-T. atstovauti jai tvarkant, valdant ir disponuojant turtu ir suteikusi plačius įgaliojimus (b. l. 48-50). Bylos duomenimis, I. S.-T. Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vedėjai, surašiusiai Patikrinimo aktą bei Privalomąjį nurodymą, pateikė B. S. išduotą įgaliojimą. Dėl šios aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnį, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (1 dalis); įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (2 dalis). CK 6.757 straipsnis nustato, kad pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, kadangi pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, todėl jai taikomos ir CK 2.132-2.151 straipsniuose įtvirtintos normos, reglamentuojančios atstovavimą (žr. pvz., 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-461/2010). Taigi, trečiasis asmuo, žinodamas, kad įgaliojimą pateikęs subjektas veikia kaip įgaliotinis, privalo suprasti, kad šis asmuo santykiuose su trečiuoju asmeniu veikia ne savo, o įgaliotojo vardu ir jo interesais.

Atsižvelgus į nustatytus duomenis apie žemės sklypo ir jame stovinių pastatų nuosavybės teises, malkinės pastatymo laiką bei į pavedimo sutarties teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vedėja Privalomąjį nurodymą nepagrįstai davė I. S.-T., kuri nėra nei Rokiškio r. sav., Salų k., (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypo ir jame stovinčių pastatų savininkė, nei medinės malkinės statytoja.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad I. S.-T. reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą tenkinamas, kadangi šis administracinis aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra neteisėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį, teismine tvarka administraciniame teisme ginamos pažeistos suinteresuoto asmens teisės arba įstatymų saugomas interesas.

Byloje nustačius, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas Privalomąjį nurodymą davė I. S.-T., daroma išvada, jog nurodytas administracinis aktas B. S. teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė. Tai reiškia, kad B. S. skundą teismui padavė kaip nesuinteresuoto asmuo. Dėl šios priežasties B. S. reikalavimas panaikinti Privalomąjį nurodymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja B. S. skunde suformulavo prašymą priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad B. S. už paduodamą skundą 2018 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4) Advokatas J. Stankevičius 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė dvi savarankiškas atstovavimo sutartis su B. S. ir I. S.-T. (b. l. 41,77), o 2018 m. rugpjūčio 28 d. B. S. už abiem pareiškėjoms atstovaujančio ir jų interesais teisines paslaugas teikiančio advokato darbą sumokėjo 250 Eur (b. l. 115). Pareiškėjų advokatas pateikė atstovavimo išlaidų apskaičiavimą (b. l. 117). Teismas sprendžia, kad susipažinimas su skundžiamu Privalomuoju nurodymu patenka į skundo rengimą, todėl visos išlaidos vertinamos kaip atlyginimas, sumokėtas advokatui už skundo ir pareiškimo surašymą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais dokumentais, turėtos išlaidos yra realios ir būtinos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio.

Atsižvelgus į tai, kad sprendimas priimtas tik pareiškėjos I. S.-T. naudai, taip pat į tai, kad už advokato darbą sumokėjo ir išlaidas faktiškai turėjo kita pareiškėja, I. S.-T. motina, sprendžiama, kad turėtų išlaidų už advokato darbą atlyginama 125 Eur dydžio suma priteisiama jas faktiškai turėjusiam asmeniui, t. y. B. S. Atsižvelgus į tai, kad B. S. skundo reikalavimas atmetamas, šiai pareiškėjai turėtos žyminio mokesčio išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos I. S.-T. skundo reikalavimą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, 2018 m. birželio 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. S10-9(1-18).

Pareiškėjos B. S. skundą atmesti.

Prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti B. S. 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.