Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „reneco“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūra) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „reneco“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „reneco“, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Kauno RAAD) Jonavos rajono agentūros vyresniojo specialisto valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. M. 2015 m. kovo 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. 4; 2) panaikinti Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-40; 3) panaikinti Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros vyresniojo specialisto valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. M. 2015 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. 10; 4) panaikinti Kauno RAAD direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. V-83.Nurodė, kad UAB „reneco“ direktoriui buvo įteiktas Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros 2015 m. kovo mėn. 25 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. 4 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. 4, kuriame nurodyta neteisėtai panaudotas kineskopų duženas kaip gruntą (210,5 t) priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą tvarkyti šias atliekas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2015 m. kovo mėn. 25 d. Privalomuoju nurodymu Nr. 4 apskundė jį Kauno RAAD. Kauno RAAD direktorius 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-40 nusprendė 2015 m. kovo 25 d. Privalomąjį nurodymą Nr. 4 palikti nepakeistą. 2015 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjui buvo įteiktas antrasis Privalomasis nurodymas Nr. 10, kuriame buvo pakartotinai nurodyta kineskopų duženas – kitas mechaninio apdorojimo atliekas (įskaitant medžiagų mišinius), kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 12 11*, atliekų kiekis – 210,5 t), priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą tvarkyti šias atliekas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Privalomuoju nurodymu Nr. 10, jį apskundė Kauno RAAD, kuris 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-83 Privalomąjį nurodymą Nr. 10 paliko nepakeistą.Pareiškėjas paaiškino, kad teikia atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo kompleksinius sprendimus. Pagrindinė įmonės veikla yra plastiko ir elektronikos atliekų perdirbimas. 2014 m. gruodžio 11 d. Aplinkos apsaugos agentūra pareiškėjui išdavė taršos leidimą Nr. TL-K.1-4-2014, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir leidimas), be kita ko, vykdyti nebenaudojamos elektronikos ir elektroninės įrangos (atliekų tvarkymo kodas 20 01 35*) perdirbimą. Taršos leidime Nr. TL-K.1-4-2014 nurodyta, kad vykdant nebenaudojamos elektros ir elektroninės įrangos (kodas 20 01 35*) apdorojimą susidaro plastiko (kodas 19 12 04), juodųjų metalų (kodas 19 12 02), stiklo (kodas 19 12 05) nepavojingos atliekos. Minėtame taršos leidime yra reglamentuotas kineskopų stiklo tvarkymo procesas, kurio metu tvarkant kineskopų stiklą, nusiurbiamas liuminoforas ir šio proceso metu gaunamos dvi atliekos – liuminoforas (dulkių pavidalo frakcijos ir dulkės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų, kodas 19 10 03*) ir stiklas (kodas 19 12 05). UAB „reneco“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – Techninis reglamentas), kuris yra suderintas su Kauno RAAD, ir kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas tvarko atliekas, yra numatyta, kaip kineskopų stiklas yra apdorojamas, kad po šio apdorojimo taptų nepavojinga medžiaga. Pareiškėjas kineskopų tvarkymo procesą vykdo pagal 2014 m. gruodžio 11 d. taršos leidime Nr. TL-K.1-4-2014 ir Techniniame reglamente nurodytus reikalavimus, susidariusios pavojingos atliekos (liuminoforas) yra perduodamos reikiamus leidimus turintiems pavojingų atliekų surinkėjams, o nepavojingos atliekos – stiklas, gali būti naudojamos UAB „reneco“ reikmėms.Pažymėjo, kad nei 2015 m. kovo 25 d. Privalomajame nurodyme Nr. 4, nei 2015 m. rugpjūčio 4 d. Privalomajame nurodyme Nr. 10 pareiškėjas nėra įpareigojamas priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą tvarkyti šias atliekas, pavojingą atlieką – liuminoforą. Kaip galima suprasti iš abiejų privalomųjų nurodymų turinio, Kauno RAAD reiškia reikalavimą perduoti atliekų tvarkytojui tik kineskopų apdorojimo procese susidarančią nepavojingą atlieką stiklą, kuriame, Kauno RAAD manymu, yra pavojingų cheminių medžiagų. Toks reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas, kadangi kineskopų apdorojimo procesą UAB „reneco“ vykdo ir jo metu stiklą, kaip nepavojingą atlieką, išgauna pagal išduotą taršos leidimą Nr. TL-K.1-4-2014 ir Techninį reglamentą, kuris suderintas su Kauno RAAD.Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui ir suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.Tiek 2015 m. kovo 25 d. Privalomasis nurodymas Nr. 4, tiek 2015 m. rugpjūčio 4 d. Privalomasis nurodymas Nr. 10 yra grindžiami Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento surašytais 3 tyrimo protokolais, tačiau iš minėtų protokolų nėra aišku, jog tyrimams pateiktame stiklo duženų mišinyje aptiktų pavojingų cheminių medžiagų dydžiai viršija teisės aktais leistinas ribas. Nei viename iš tyrimo protokolų nėra nurodyti leistini ribiniai dydžiai, iš kurių matytųsi, jog aptiktų medžiagų koncentracija apskritai leidžia tokias medžiagas laikyti pavojingomis.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) 77 punkte numatyta, kad identifikuojant pavojingąsias atliekas, reikia vadovautis 1 priedo 2 punktu, o 78 punkte nurodyta, kad nepavykus atliekų identifikuoti 77 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai. Ginčo atveju buvo atlikti tik pavojingų atliekų sudėties laboratoriniai tyrimai, tačiau nebuvo atlikti savybių laboratoriniai tyrimai, kadangi tyrimo protokoluose nebuvo nustatyta pavojingų atliekų koncentracija.UAB „reneco“ teigimu, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas neturi akreditacijos atlikti stiklo ar stiklo duženų tyrimų. Iš viešai prieinamos informacijos Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui, atlikusiam tyrimus UAB „reneco“ patalpose, 2014 m. spalio 14 d. yra išduotas Akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.064, kurio priede, patvirtintame Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. AK-133, yra nurodytos akreditavimo sritys, tarp kurių nėra numatyta, kad šiai laboratorijai akredituota tirti stiklą ar stiklo duženas.Nurodė, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte numatyta išimtis iš bendros taisyklės, jog atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. Būtent šia išimtimi remdamasis, pareiškėjas ir panaudojo nepavojingas atliekas (stiklą) kaip gruntą, t. y. panaudojo stiklą kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, t. y. stiklu užpylė betoninę duobę. Pareiškėjo įsitikinimu, stiklo žaliavos panaudojimas kaip grunto yra teisės aktais nedraudžiamas, tačiau ir aplinkosaugine prasme skatintinas veiksmas.Atsakovas Kauno RAAD prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad UAB „reneco“ Elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų apdorojimo metu susidariusias stiklo duženų atliekas (atliekos sąrašo kodas 19 12 05), kuriose yra pavojingų medžiagų – sunkiųjų metalų, panaudojo kaip užpildą betoninės stačiakampio formos 112,9 m³ duobės išlyginimui gamybinėse patalpose, t. y. neteisėtai (leidime toks atliekos panaudojimo būdas nenumatytas) atliekas panaudojo savo ūkinėje veikloje, o ne perdavė teisėtam atliekų tvarkytojui, kaip tai numatyta leidime. UAB „reneco“ 2014 m. gruodžio 11 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-K-1-4/2014 bei iki Taršos leidimo galiojusiame 2013 m. lapkričio 25 d. išduotame TIPK leidime Nr. 2/25 nėra nurodyta, kad kineskopų apdorojimo metu susidaranti stiklo atlieka (atliekos sąrašo kodas 19 12 05) savo sudėtyje turi pavojingų medžiagų (sunkiųjų metalų). Pagal UAB „reneco“ leidime nurodytus atliekų tvarkymo būdus, Bendrovė neturi leidimo tvarkyti po EEĮ tvarkymo susidariusių atliekų Rl-Rll būdais. Pareigūnas surašė Privalomąjį nurodymą Nr. 4, reikalaudamas, kad UAB „reneco“ vykdomo EEĮ apdorojimo metu susidariusi stiklo duženų atlieka būtų sutvarkyta saugiai, kaip tai numatyta leidime.Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno RAAD Jonavos rajono agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad atlikti tyrimai patvirtina, jog stiklo duženose buvo rasta pavojingų medžiagų, todėl stiklo duženos laikytinos pavojingomis atliekomis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nesant šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, prašė vadovautis tyrimų rezultatais, palikti galioti atsakovo priimtus privalomuosius nurodymus ir įsakymus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros privalomųjų nurodymų Nr. 4 ir 10 teisėtumas bei pagrįstumas.

27. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 2 d.) numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

28. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

29. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. To paties straipsnio 2 punktas nustato, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir, išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis, nustatomas terminas jį nutraukti.

30. Pagal AAVKĮ 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

31. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

32. Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.).

33. Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012).

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamai – aiškiai ir išsamiai – privalomajame nurodyme nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimu kaltinamas privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusių faktinių aplinkybių, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Tokia situacija pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimų, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1047-624/2017).

35. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas savo ūkinėje veikloje pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Aplinkos tvarkymo taisyklių 7, 73, 75, 76 bei 77 punktus (I t., b. l. 40–41).

36. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d.) 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

37. Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 24 d.) (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte įtvirtinta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

38. Taisyklių 73 punkte konkretizuojama, kas turi būti nurodoma atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente: 73.1 informacija apie įmonę ir joje paruošiamas naudoti ar šalinti, naudojamas ar šalinamas atliekas; 73.2. informacija apie atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinį procesą; 73.2.1. technologinio proceso apibūdinimas ir paskirtis; 73.2.2. paruošiamų naudoti ar šalinti, naudojamų ar šalinamų atliekų apibūdinimas; 73.2.3. atliekoms paruošti naudoti ar šalinti, naudoti ar šalinti skirtų įrenginių aprašymas; 73.2.4. atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinio proceso kontrolės ir monitoringo priemonės; 73.2.5. atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, naudojimo ar šalinimo technologinio proceso medžiagų balansas; 73.3. atliekų laikymo aprašymas; 73.4. atliekų priėmimo ir kontrolės procedūrų aprašymas; 73.5. kita informacija.

39. Taisyklių 75 punktas numato, kad atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Taisyklių 2 priede, o Taisyklių 2 priedo H3–H8, H10, H11 savybėmis pasižyminčios atliekos atitinka Taisyklių 3 priede nurodytus atliekų pavojingumo kriterijus, laikomos pavojingosiomis atliekomis.

40. Taisyklių 76 punkte įtvirtinta, kad įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtį ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje.

41. Taisyklių 77 punkte, be kita ko, reglamentuojama, kad įmonės, identifikuodamos pavojingąsias atliekas, turi vadovautis: 77.1. Atliekų sąrašu (pagal Taisyklių 1 priedą), kuriame žvaigždute (*) pažymėtos atliekos yra pavojingosios atliekos. Jei žvaigždute pažymėtų atliekų aprašyme yra specialioji ar bendroji nuoroda į pavojingas chemines medžiagas, šios atliekos yra pavojingosios tik tada, kai atliekose esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija (t. y. svorio procentas) yra tokia, kad atliekos turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede nurodytas savybes, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis; 77.2. savybėmis, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis (pagal Taisyklių 2 priedą), ir atliekų pavojingumo kriterijais (pagal Taisyklių 3 priedą). Atliekos klasifikuojamos kaip pavojingosios atliekos, jei turi vieną ar kelias Taisyklių 2 priede išvardintas savybes, dėl kurių atliekos tampa pavojingosiomis, ir, naudojant Taisyklių 2 priedo H3–H8, H10, H11 terminus, turi vieną ar kelis Taisyklių 3 priede išvardintus atliekų pavojingumo kriterijus.

42. Nors atsakovas tvirtina, kad buvo padaryti ką tik įvardyti pažeidimai, tačiau tai niekaip neatsispindi nei Privalomajame nurodyme Nr. 4, nei Nr. 10. Privalomi nurodymai – teisės aktai, kuriuose iš esmės yra apibrėžiamos galimo ginčo nagrinėjimo ribos, kadangi viešojo administravimo sistemos subjektas nurodo, jo nuomone, teisei priešingus konkretaus teisinio vieneto veiksmus, kaip bei kada jie pasireiškė bei pritaiko teisinę kvalifikaciją, kurią turi, jei tai numatyta pagal teisinį reguliavimą, patikrinti aukštesnis (platesnės kompetencijos) administravimo subjektas arba tai atlieka teismas, jei pasinaudojama teismine gynyba. Priešingu atveju tokio ginčo išnagrinėjimas tampa teisiškai negalimu, nes bylos nagrinėjimo ribos yra neapibrėžtos. Todėl ne kartą Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuota, jog aptariamo pobūdžio pažaida suponuoja skundžiamų teisės aktų naikinimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, kas ir buvo teisingai padaryta.

43. Privalomuose nurodymuose Nr. 4 ir 10 trūksta detalumo, t. y. kaip ir kokie pareiškėjo veiksmai buvo nesuderinami su konkrečiu teisiniu reguliavimu, kas ir nulėmė Privalomųjų nurodymų surašymą bei paskesnių apskųstų teisės aktų priėmimą. Teiginys, kad atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, jog kineskopų duženose yra medžiagų priskirtinų pavojingoms medžiagoms buvo nepakankamai pagrįstas.

44. Kaip buvo nurodyta aukščiau, pagal Taisyklių 75 punktą, tam, kad atliekos būtų priskirtinos pavojingoms atliekoms yra būtina tarpusavyje organiškai (teisinio reguliavimo prasme) susietų aplinkybių visuma, nes tik atliekos kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*) ir pasižyminčios viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Taisyklių 2 priede, o Taisyklių 2 priedo H3–H8, H10, H11 savybėmis pasižyminčios atliekos atitinka Taisyklių 3 priede nurodytus atliekų pavojingumo kriterijus, yra laikomos pavojingosiomis atliekomis. Apie šias aplinkybes nepasisakoma, apsiribojant tik tvirtinimu, kad tyrimo metu rastose atliekose yra sunkiųjų metalų priskirtinų pavojingoms atliekoms.

45. Dėl išdėstytų priežasčių, bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, nebekyla jokių teisinių abejonių dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.