- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- eA-320-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04431-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Baltic Recycling UAB
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Baltic Recycling UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Baltic Recycling UAB skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic Recycling UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Baltijos perdirbimas“) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. liepos 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-63 (toliau – ir Nurodymas) (b. l. 9–10); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1269 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 17–19).Pareiškėjas nurodė, kad Nurodymas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) reikalavimų, nes jame nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis buvo grindžiamas, be to, jis nebuvo patvirtintas antspaudu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Nurodyme buvo nustatytas nepagrįstai trumpas jo įvykdymo terminas – 4 darbo dienos, kuris buvo pratęstas tik savaitei. Be to, Nurodymas neaiškus, nekonkretus, jame pateiktų įpareigojimų neįmanoma įvykdyti, nes pareiškėjui nesuprantama, kokius dokumentus jis turi pateikti, o Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, į šias aplinkybes neatsižvelgė.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad Agentūra yra Departamento struktūrinis padalinys, todėl jos pozicija sutampa su Departamento.Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Departamentas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo motyvai ne visais atvejais turi būti visa apimtimi išdėstomi ginčijamame akte, jame gali būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Nurodyme buvo pateikta nuoroda į 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-435 (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 20–24), o antspaudo nebuvimas yra formalus pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo objektyvumui ir pagrįstumui. Kontrolės įstatyme antspaudo reikalavimas privalomojo nurodymo turiniui nėra keliamas, tokio reikalavimo nėra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 „Dėl Privalomojo nurodymo ir Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ patvirtintoje privalomojo nurodymo formoje. Pareiškėjo patikrinimo metu buvo nustatyti trunkamieji pažeidimai, kurie buvo detalizuoti Patikrinimo akte, todėl Nurodymu pagrįstai buvo prašoma nutraukti šiuos pažeidimus bei pateikti dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Nurodymo 3 punkte buvo nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti. Šie dokumentai yra tvarkomi elektroniniu būdu, todėl nurodymo įvykdymo terminas, Departamento teigimu, buvo pakankamas dokumentų trūkumams pašalinti ir atspausdintoms jų kopijoms pateikti. Departamentas atkreipė dėmesį, jog Nurodymo 3 punktu buvo reikalaujama pateikti dokumentus, kurių jau buvo prašoma Agentūros 2015 m. gegužės 12 d. pranešimu apie planinį patikrinimą Nr. VR-14.6-737, t. y. pareiškėjas apie pareigą pateikti dokumentus žinojo dar patikrinimui neprasidėjus. Agentūra pasiėmė tik Nurodymo 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų atspausdintas kopijas, tačiau jie yra tvarkomi elektroniniu būdu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę šiuos dokumentus sutvarkyti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir pateikti juos Agentūrai. Nurodymo 3 punkte nurodyti dokumentai buvo pateikti po pareiškėjo skundo teismui pateikimo, todėl pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo aišku, kokius dokumentus jis turėjo pateikti, Departamentas laikė nepagrįstais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 158–163) pareiškėjo Baltic Recycling UAB skundą atmetė.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-21-576/2016 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Baltic Recycling UAB darbuotojo V. T. (V. T.) skundą dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 15236920 AM 124160, kuriuo minėtam asmeniui už Nurodymo nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje taip pat buvo keliamas Nurodymo įvykdymo klausimas, o negalėjimą įvykdyti pastarajame įtvirtintus įpareigojimus V. T. grindė analogiškais argumentais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-21-576/2016 (b. l. 128–141) įsiteisėjo 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismui palikus nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, Nurodymo 1–3 punktuose išdėstyti įpareigojimai pareiškėjui turėjo būti suprantami, aiškūs ir vykdytini. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes vertinti kaip nors kitaip. Vilniaus apylinkės teismas taip pat pasisakė dėl Nurodyme nustatyto jo įvykdymo termino, konstatuodamas, jog jis atitiko Kontrolės įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl jis objektyviai negalėjo nustatytu terminu Agentūrai pateikti Nurodymo 1–3 punktuose nurodytų dokumentų. Priešingai, pareiškėjas net nebandė pateikti šių dokumentų nustatytu terminu, todėl teiginius dėl per trumpo Nurodymo įvykdymo termino teismas atmetė kaip nepagrįstus.Dėl Nurodymo atitikties individualiam administraciniam teisės aktui keliamiems reikalavimas teismas pažymėjo, jog skundžiamas Nurodymas buvo surašytas 2015 m. liepos 24 d. atlikus Baltic Recycling UAB planinį patikrinimą bei remiantis Patikrinimo akto išvadose nustatytais pažeidimais, todėl Patikrinimo aktas ir Nurodymas yra akivaizdžiai tarpusavyje susiję Agentūros aktai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Patikrinimo akte buvo pateiktas Nurodymo faktinis pagrindimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, formalus pareiškėjui žinomų aplinkybių perkėlimas iš vieno akto į kitą būtų perteklinis, nes jų pakartotinis neįrašymas į Nurodyme pats savaime neturėtų įtakos pareiškėjo supratimui apie jam nustatytų pareigų turinį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pakartotinis Patikrinimo akte nustatytų faktų neįrašymas į Nurodymą neatima iš pareiškėjo teisės šiuos faktus ginčyti.Vertindamas tai, kad Nurodymas nebuvo patvirtintas antspaudu, teismas pažymėjo, jog nors Nurodymas (taip pat Sprendimas) nebuvo patvirtinti antspaudu, tačiau tai nesukliudė pareiškėjui realizuoti savo teises ir (ar) vykdyti pareigas – pareiškėjas šiuos administracinius aktus skundė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas antspaudo nebuvimo nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu, turinčiu įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei šių sprendimu pagrįstumui.
III.
Pareiškėjas Baltic Recycling UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo Agentūros priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvavo tik Agentūra ir V. T., tačiau nedalyvavo pareiškėjas Baltic Recycling UAB, todėl šis sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas pareiškėjui jokių padarinių nesukūrė, o administracinio teisės pažeidimo byloje Nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, nebuvo vertinimas. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismo motyvai iš esmės grindžiami administracinio teisės pažeidimo byla, kuria teismas remtis negalėjo. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Nurodymo nepakankamo aiškumo ir per trumpo jo įvykdymo termino.Baltic Recycling UAB nesutinka su teismo išvada, jog Nurodymas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad privalomiesiems nurodymams yra keliami VAĮ 8 straipsnyje numatyti bendrieji individualių administracinių kitų reikalavimai ir specialieji reikalavimai, numatyti Kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, o teismas Nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės grindė tik išvada, kad Nurodymo turinys pareiškėjui turėjo būti suprantamas iš 2015 m. liepos 24 d. Patikrinimo akto turinio. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog 12 dienų Nurodymo įvykdymo terminas buvo adekvatus. Pagal Kontrolės įstatymo 21 straipsnį termino nustatymas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno diskrecija, tačiau terminas nustatomas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyventi. Pareiškėjo vertinimu, Nurodyme nustatytas įvykdymo terminas buvo per trumpas, nes jam buvo visiškai nesuprantamas Nurodymo turinys.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo Baltic Recycling UAB apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Agentūra nurodo, jog ji yra Departamento struktūrinis padalinys, todėl jos pozicija sutampa su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išreikšta pozicija.Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo Baltic Recycling UAB apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Departamentas atkreipia dėmesį, kad ginčijame teismo sprendime teismas vadovavosi ne ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, bet Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, todėl pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Departamento teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu kaip vienu iš įrodymų šioje administracinėje byloje. Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad sprendime nebuvo tinkamai įvertintas Nurodymo atitikimas VAĮ 8 straipsnio ir Kontrolės įstatymo 20 straipsnio reikalavimams. Nurodyme įtvirtinta, kad šis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Patikrinimo aktu, t. y. buvo pateikta blanketinė nuoroda į kitą dokumentą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Nurodyme nebuvo tinkamai ir aiškiai nurodyta, kad jis turi vadovautis Patikrinimo aktu. Departamento nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas įvykdė Nurodymą, patvirtina faktą, kad Nurodymas buvo aiškus, teisėtas ir pagrįstas.Dėl Nurodyme nustatyto įvykdymo termino trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog šis terminas buvo nustatytas atsižvelgus į nustatytų teisės aktų pažeidimų pobūdį, į faktą, kad Nurodymu prašomi pateikti dokumentai yra tvarkomi elektroniniu būdu bei į faktą, jog dokumentų, išvardintų Nurodymo 3 punkte, buvo reikalaujama Agentūros 2015 m. gegužės 12 d. pranešimu apie planinį patikrinimą Nr. VR-14.6-737, t. y., pareiškėjas apie pareigą pateikti dokumentus žinojo dar patikrinimui neprasidėjus. Be to, Departamento nuomone, laikotarpis, per kurį faktiškai buvo įvykdytas Nurodymas, negali būti laikomas rodikliu, nusakančiu, koks terminas buvo reikalingas Nurodymui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-63 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-1269 teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame Sprendime konstatavęs, kad ginčijamas Nurodymas Nr. VR-14.7-736 tiek, kiek juo pareiškėjai nustatyti 1–3 punktuose įtvirtinti įpareigojimai, ir Departamento Sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-1269 tiek, kiek juo atsisakyta šiuos Nurodymo Nr. VR-14.2-63 1–3 punktuose nustatytus įpareigojimus panaikinti, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir jo skundą patenkinti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimas) neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, o jo išvados, kad ginčijamas Nurodymas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat kad nustatytas terminas Nurodymui įvykdyti yra adekvatus, nėra pagrįstos.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję skundžiamame sprendime minimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu, nėra pagrįsti: viena vertus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir nėra teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimu nustatyti faktai pagal ABTĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatas priskirtini neįrodinėtiniems nagrinėjamojoje administracinėje byloje; kita vertus, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo motyvus, kuriais pasisakyta dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl teisės normų turinio aiškinimo ir įrodymų vertinimo, analogiškų pareiškėjo nurodytiems nagrinėjamoje byloje, kadangi, tokiems vertinimams šiose bylose esant iš esmės skirtingiems, kiltų klausimas dėl konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nemotyvavo skundžiamo sprendimo išvadų dėl Nurodymo atitikimo teisės reikalavimams bei termino, nustatyto Nurodymo įvykdymui, adekvatumo: reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad privalomajame nurodyme turi būti įvardyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir VAĮ, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012 ir kt.). VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad individualus administracinis aktas priimtas remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pavyzdžiui, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, ir kt.).Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnis, reglamentuojantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą, be kita ko, nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikęs patikrinimą privalo surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Ginčo atveju Agentūros 2015 m. liepos 24 d. nurodyme Nr. VR-14.2-63 nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis jos 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-435, kuriame nurodyti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Nurodymo turinio neatitiko teisės aktų reikalavimams nėra pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nesutikimas su 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-435 nustatytais pažeidimais, susijusiais su Atliekų apskaitos bei Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų tvarkymu, grindžiamas ne argumentais dėl šių dokumentų tvarkymo pagal teisės aktų reikalavimus (pareiškėjas teismui netgi nepateikė minėtų žurnalų), bet, kaip teigiama, lūkesčiais, suformuotais ankstesnių patikrinimų, kurių metu tokio pobūdžio pažeidimai arba nebuvo nustatyti, arba ištaisyti tokio pobūdžio dokumentų tvarkymo trūkumus jis nebuvo įpareigotas, nors, pažymėtina, saugomi ir ginami tik tokie teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš teisei neprieštaraujančių teisės aktų, kas ginčo atveju ir nebuvo įrodinėjama. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių, kaip teigiama, su termino, nustatyto privalomajam Nurodymui įvykdyti, neadekvatumu, pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Ginčo atveju apeliacinio skundo argumentai, susiję su termino, nustatyto privalomajam Nurodymui įvykdyti, trukme, grindžiami iš esmės tik abstrakčiais teiginiais dėl būtinybės nustatyti ilgesnį terminą, esant dideliam reikalaujamų pateikti dokumentų kiekiui, nors, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomai veiklai (pavojingų atliekų tvarkymas) nustatytus griežtus reikalavimus, susijusius su dokumentai tvarkymu, nustatytas terminas nevertintinas kaip aiškiai per trumpas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Baltic Recycling UAB apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.