- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-262-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- E. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas E. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 59-83, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. E. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. lapkričio 20 d.; bausmės vykdymo pabaiga 2023 m. kovo 19 d.; 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2019 m. kovo 19 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 26 d. - 3 metai 10 mėnesių ir 21 diena.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 59-83 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. S.. Šį sprendimą jis apskundė apylinkės teismui.
3. E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad E. S. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą lygtinio paleidimo sąlygą (susijusią su atlikta bausmės dalimi), taip pat vieną iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų (jog vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones). Teismas taip pat vertino aplinkybę, jog E. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, o vidutinė (pagal 2019 m. balandžio 9 d. socialinio tyrimo išvadą nustatytas 51 balas). Teismo vertinimu, rizikos vertinimo dinamika yra iš esmės pastovi, kadangi pagal 2018 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti 52 balai, pagal 2018 m. lapkričio 20 d. socialinio tyrimo išvadą – 49 balai. Teismas padarė išvadą, jog didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas ir jų minimalus svyravimas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, E. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas – nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Teismui konstatavus, jog E. S. neatitinka vienos iš formalių lygtinio paleidimo sąlygų, nėra tikslinga analizuoti bei vertinti, ar yra materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos. Todėl teismas pripažino, kad E. S. skunde nurodyti motyvai nėra teisiškai reikšmingi, o skundžiamame Lygtinio paleidimo komisijos nutarime pateiktas materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų vertinimas yra perteklinis.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, jog pagrindinis teismo argumentas buvo E. S. praeitis, neatsižvelgta į dabartinius pokyčius jo elgesyje. Teismo nutartis yra nemotyvuota, išdėsčius Lygtinio paleidimo komisijos nutarime paminėtus faktus, nepateikiama jokia šių faktų analizė. Toks teismo sprendimas, pažeidžiantis motyvuotumo ir teisinio aiškumo reikalavimus, negali būti paliktas galioti. Iš skundžiamos nutarties yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus E. S. turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog E. S. yra tris kartus teistas. Tai yra non bis in idem principo pažeidimas. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi taikė lygtinį paleidimą šešis kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1A-854-133/2012), 2012 m. kovo 30 d. nutartimi – keturis kartus teistam asmeniui (byla Nr.1S-709-133/2012). Anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šią išvadą patvirtina formuojama praktika: Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-806/175/2012; 2012 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-796-658/2012, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-1006-478/2012). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi paleido lygtinai asmenį, turintį galiojančią nuobaudą (byla Nr. 1S-1114-574/2013); Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 1S-610-870/2016 lygtinis paleidimas pritaikytas asmeniui, turinčiam net ne vieną galiojančią nuobaudą. Visi šie precedentai yra galiojantys ir jais turi būti vadovaujamasi.
4.2. Skunde nurodoma, jog taikant lygtinį paleidimą, gerėja nuteistojo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje. Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga „įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės“, aprašomas tokios sąlygos atsiradimas pradedant 1961 m. baudžiamuoju kodeksu, pažymima, jog ši sąlyga gali būti nustatoma remiantis tik subjektyviais kriterijais, prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje, kas yra tolygu „būrimui kavos tirščiais“, neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.
4.3. Anot apelianto teismas nepaneigė faktų, kad E. S. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti. Teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, jog nėra galimybių E. S. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismas neatsižvelgė, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos. E. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, 31 balai yra dinaminiai, įvairių programų poveikis būtų žymiai efektyvesnis jas taikant laisvėje. Teismo išvada, neva bausmės tikslų realizavimas taikant lygtinį paleidimą nebūtų užtikrintas, yra neteisinga. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami – E. S. yra nubaustas, atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį. Dabartinis teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, kad nusikalstamas elgesys E. S. jau yra nepriimtinas. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę.
4.4. Skunde taip pat pažymima, kad nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma. Kaip matyti iš dokumentinės medžiagos ir komisijos svarstytų aplinkybių, numatytų BVK 164 straipsnio 2 dalyje, E. S. reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus. Atsižvelgiant į BVK 9 straipsnyje įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, šio principo vykdymą privalo užtikrinti pataisos įstaiga. Šio principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jei laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama. BVK 7 straipsnyje įtvirtintas humanizmo principas be kita ko reikalauja taikyti asmenims lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.5. Skunde aptariamas tarptautinių sutarčių viršenybės principas (BVK 4 str.), cituojamos atitinkamos Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijų nuostatos, pagal kurias pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes, kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, turi būti aiškūs ir tikslūs, šie kriterijai taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikimas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus. Teismas anot apelianto veikė priešingai šioms rekomendacijoms, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas, lygtinis paleidimas turi būti laikomas norma, o ne išimtimi, kai tuo tarpu teismas laikėsi priešingos pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą viena iš vertintinų aplinkybių yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga šią riziką mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši sąlyga negali būti tenkinama tais atvejais, kai stebimas ne nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, o priešingai – jos didėjimas. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje byloje. Nuteistojo E. S. asmens byloje yra trys socialinio tyrimo išvados: pirmojoje, 2018 m. birželio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 52 balais (asmens b. l. 86-89), antrojoje, 2018 m. lapkričio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje – 49 balais (asmens b. l. 96-99), galiausiai paskutinėje, 2019 m. balandžio 9 d. socialinio tyrimo išvadoje – 51 balu (asmens b. l. 116-120). Nors paskutinėje išvadoje pažymima, kad bendrasis vertinimas pakito nereikšmingai, šis pakilimas fiksuotas dinaminių veiksnių srityje. Įvertinęs nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas ir jų minimalus svyravimas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, taigi E. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, susijusios su pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nėra pagrindo kalbėti apie pažangą mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuomet faktiškai stebimas ne rizikos mažėjimas, o jos didėjimas. Konstatavęs, jog E. S. neatitinka vienos iš būtinųjų lygtinio paleidimo sąlygų, apylinkės teismas pripažino, jog šiuo atveju nėra tikslinga analizuoti ir vertinti, ar yra materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas šioje situacijoje (nenustačius nuteistojo E. S. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką) pagrįstai pripažino, jog kiti nuteistojo E. S. skunde nurodyti motyvai nėra teisiškai reikšmingi, o skundžiamame Lygtinio paleidimo komisijos nutarime pateiktas materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų vertinimas yra perteklinis. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismo sprendimas yra aiškiai motyvuotas. Skunde apygardos teismui pateikiami įvairaus pobūdžio samprotavimai apie lygtinio paleidimo taikymo sąlygų subjektyvų vertinimą (4.2. pastraipa), nuobaudos sampratą ar BVK įtvirtintų principų įgyvendinimą (4.4. pastraipa), taip pat cituojamos Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijų nuostatos (4.5. pastraipa), nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, aukštesniojo teismo vertinimu neturi jokios reikšmės šioje byloje sprendžiant klausimą dėl galimybės E. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7. Apylinkės teismas, vertindamas E. S. nusikalstamo elgesio riziką bei jos nežymius pokyčius, būtent ir vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne E. S. praeitį, ankstesnius jo teistumus ar anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumą, taigi su šiomis aplinkybėmis susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti (4.1. pastraipa). Nors formalios lygtinio paleidimo sąlygos šiuo atveju ir yra tenkinamos (pateiktas prašymas lygtinai paleisti iš pataiso įstaigos, atlikta BVK numatyta bausmės dalis, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), vien šių sąlygų tenkinimas nėra pagrindas E. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (priešingai nei teigiama skunde, 4.3. pastraipa).
8. Galiausiai aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nors skunde akcentuojama, kad E. S. elgesys pataisos namuose yra teigiamas, nusikalstamas elgesys E. S. jau nepriimtinas, tam tikros jo asmens byloje užfiksuotos aplinkybės visgi leidžia abejoti šių teiginių teisingumu. Aprašant nuteistojo mąstymą ir elgesį socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors nuteistasis jaučia kaltę dėl įvykdytos veikos, tačiau pasireiškia minimizavimas perkeliant atsakomybę išoriniams veiksniams; asmuo iš dalies geba atpažinti ir numatyti savo elgesio pasekmes, galimai yra labiau orientuotas į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes problemas, pavyzdžiui, siekia būti paleistas lygtinai, tačiau naudojasi mobiliuoju telefonu įkalinimo įstaigoje (už tai baustas tris kartus); E. S. mąstymas stokoja lankstumo, jis ne visada geba rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų. Aprašant nuteistojo nuostatas socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog kartais stebima palaikančių kriminalinę elgseną nuostatų raiška, asmens pasisakymų turinys atspindi tam tikras subkultūros raišką palaikančias tendencijas. Turimos dvi galiojančios nuobaudos (iš viso E. S. baustas keturis kartus, skatintas du, paskutinį kartą 2018 m. pradžioje) aukštesniojo teismo vertinimu taip pat leidžia abejoti jo pasiryžimu keisti elgesį teigiama linkme.
9. Dėl skunde nurodomų teismų sprendimų, kuriais anot nuteistojo turėtų būti vadovaujamasi kaip precedentais, teismas pažymi, jog bylose dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Skunde akcentuojamose Vilniaus apygardos teismo nutartyse (bylos Nr. 1S-1114-574/2013, 1S-610-870/2016) situacijos nebuvo analogiškos E. S. atvejui – pirmojoje byloje asmens nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip žema, galiojančių nuobaudų jis neturėjo, buvo skatintas dešimt kartų; antrojoje byloje asmens nusikalstamo elgesio rizika taip pat įvertinta kaip žema, nors jis ir turėjo dvi galiojančias nuobaudas, padaryti pažeidimai įvertinti kaip nešiurkštūs, iš viso bausmės atlikimo laikotarpiu baustas tris kartus. Taigi pagrindo vadovautis šiais teismo sprendimais kaip precedentais šiuo atveju nėra.
10. Įvertinęs skundo argumentus bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog E. S. turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu nepastebima jokia reali ir žymi pažanga tai darant – priešingai, jo nusikalstamo elgesio rizikos balas paskutinio vertinimo metu padidėjo. Taigi apygardos teismas neįžvelgia nuoseklių ir orientuotų nuteistojo pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir ypatingai – keisti savo nuostatas, todėl E. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.