Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini), šaltkalviu, teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą, 36 MGL (1800 Eur) bauda, bauda sumokėta 2023 m. gegužės 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 8.49 val. Mažeikių rajono kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, ties 43-uoju kilometru, vairavo kelių transporto priemonę – jo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilių), t. y. 2025 m. rugpjūčio 3 d. 9.30 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Drager nustatytas 2,17 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad negali paaiškinti kodėl vairavo neblaivus. Viską padarė alkoholis, nepagalvojo apie pasekmes. Įvykis buvo šių metų, šio mėnesio 3 d., sekmadienį. Gėrį naktį, pas draugą. Eidamas namo susipyko su drauge, ir iškarto sėdo į automobilį, ir išvažiavo pas tėvą. Automobilio rakteliai buvo prisegti prie namų raktų, todėl juos visada turi. Važiavo iš savo adreso (duomenys neskelbtini), atstumas buvo apie 30 km. Važiuojant sprogo padanga ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Prašo skirti baudą, kurią galėtų sumokėti per ilgesnį laiką. Pradėjo gydytis psichinės sveikatos centre, kreipėsi ten dėl alkoholio vartojimo, jam yra paskirti vaistai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nustatyto neblaivumo rezultatai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurioje numatyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio redakciją teismas turi diskrecijos teisę, tačiau ne pareigą pripažinti asmenį recidyvistu, ir tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. 2022 m. rugsėjo 26 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už nusikaltimo numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, 36 MGL (1800 Eur) bauda, bauda sumokėta 2023 m. gegužės 9 d., naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padarė 2025 m. rugpjūčio 3 d., padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkios, skirtingo pobūdžio. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, paskirtą bausmę yra atlikęs ir nors šiuo metu teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką nėra išnykęs, atsižvelgiant į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, jog vieną kartą teistą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu šiuo metu nėra teisinio pagrindo.

Skiriant bausmę M. P., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę –teistas, bausmė atlikta (b. l. 63-66, 119,141-142), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir girto pasirodymą viešoje vietoje, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 47-51), yra dirbantis (b. l. 47-49).

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo M. P. teismas vertina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos, teisiamas antrą kartą, ankstesnę bausmę yra atlikęs, dirba, išlaiko neseniai gimusį sūnų, todėl skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. 9.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. 12.10 val. t. y. 2 paras, ir laikytina, kad M. P. yra sumokėjęs 12 MGL, 600 Eur baudos.

M. P. nustatytinas šešių mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nuvažiavo nuo kelio, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis anksčiau, 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, teisę vairuoti transporto priemones susigražino tik 2022 metais, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis M. P. nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, ir toliau vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (b. l. 82-85), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas M. P. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo automobilį iš karto po alkoholį pavartojimo, be to, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ dėl alkoholio vartojimo, jam yra paskirtas medikamentinis gydymas, taip pat ir anksčiau buvo trauktas atsakomybėn už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, teismo vertinimu dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir padėti jam spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(b. l. 82-85).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

paimtas dokumentas – M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB Regitra;

du CD diskai su teismo posėdžių Zoom įrašais paliktini prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Nagrinėjant bylą 2025 m. rugpjūčio 6 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu M. P. ginti paskirta advokatė K. A. (b. l. 99). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – jo gaunamas pajamas, tai, kad išlaiko mažametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų, į tai, kad gynėją skyrė ikiteisminio tyrimo institucija, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

M. P. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 72 MGL (3600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. 9.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. 12.00 val. t. y. 2 paras, ir laikyti, kad M. P. yra sumokėjęs 12 MGL, t. y. 600 Eur baudos.

Nustatyti M. P. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti M. P. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – M. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

įpareigoti dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant dešimties mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje), jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

M. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB Regitra;

2 CD diskus su teismo posėdžių įrašais palikti prie bylos.

Išaiškinti M. P., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, baudą – 1800,00 Eur, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti M. P., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.