- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- II-229-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00947-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucija 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu R. B. skyrė 80 Eur baudą už tai, kad 2022-02-26 apie 16 val. adresu ties (duomenys neskelbtini) žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, gestais, viešoje vietoje įžeidinėjo žmones ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi šiame nutarime nurodyti veiksmai grindžiami neleistinu įrodymu. Pareiškėjo manymu, privataus asmens filmuota medžiaga negali būti vertinama kaip teisėtas įrodymas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsniu ir skunde nurodo, kad laisvai veikiantys privatus asmenys neturi teisės rinkti tokios informacijos. Pareiškėjo manymu, filmuotą medžiagą pateikęs asmuo iš esmės pripažino, kad vaizdo stebėjimo kamerą įjungė tam, kad galėtų užfiksuoti daromus pažeidimus, tačiau pareiškėjo manymu, filmuotą medžiagą pateikusio asmens parodymai neužfiksuoti, nebuvo atlikta jokių kitų proceso veiksmų galimam nusižengimui ištirti, nesikreipta į šioje dalyje kompetentingą instituciją dėl galimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo, neapžiūrėta įvykio vieta, neaišku kur konkrečiai buvo filmuota, ar kamera veikė tinkamai, nesiaiškinta jos fiksuojamo vaizdo aprėptis ir duomenų valdymas, įrašų saugojimo ir jų ištrynimo tvarka, asmenys, galintys su šiais įrašais susipažinti, ar yra įspėjamieji užrašai. Pareiškėjo manymu, nutarime nurodyti veiksmai grindžiami neleistinu įrodymu, todėl jo manymu, skundžiamas nutarimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis teisės aktams, nepagrįstas ir todėl neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo manymu, skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, dalyje viršijus savo kompetencijos ribas ir padarius iš esmės bylos duomenimis nepagrįstą išvadą. Pareiškėjas taip pat teigia dalyvavęs surašant skundžiamą nutarimą, priešingai negu nurodoma skundžiamame nutarime.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad su R. B. skundu nesutinka ir nurodė, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Institucijos manymu, R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. vasario 26 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, žmonių akivaizdoje keikiasi necenzūriniais žodžiais, gestais, viešoje vietoje įžeidinėjo žmones ir taip pažeidė viešąja tvarka ir žmonių rimtį. Tokius veiksmus R. B. atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką. Institucijai nekyla abejonių, kad R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo skundą. Jis buvo savo kiemo gilumoje, prie savo namo. Apie 20 metrų nuo jo stovėjo L.B. su telefonu, tačiau nežino ar ji filmavo. Ji stovėjo savo sklype. Jis iš savo kiemo L. B. atžvilgiu nieko nešnekėjo ir aplinkui nebuvo nei vieno žmogaus. Jo ir L. sklypai ribojasi per kelią. Teismas jam uždraudęs su ja bendrauti, tarp jų vyksta teisiniai ginčai dėl to, kad ši apkaltino jį išpjovus eglutes ir obelis. Dėl to jau prieš metus buvo teismas. Dėl nagrinėjamo įvykio buvo atvykęs policijos pareigūnas, padavė protokolą, tačiau jį pasirašyti atsisakė. Policijos pareigūnas neklausė jo įvykio versijos, tik atvežė protokolą. Po to, 2022 m. balandžio 28 d. jis buvo policijos komisariate susipažinti su filmuota medžiaga. Peržiūrėjo vaizdą įrašą, tačiau jo apklausa nebuvo atliekama. Jam žinoma, kad pagal Konstituciją niekas neturėjo teisės jo filmuoti ir įrašinėti.
Motyvuojamoji dalis
R. B. skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra, asmuo turi suvokti savo veiksmus ir jais siekti pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad buvo filmuojamas neteisėtai. Be to, Pareiškėjo manymu Institucija neužfiksavo jo paaiškinimų apie įvykį ir vadovavosi vien tik neteisėtai gautu vaizdo įrašu. Įvykio metu jis buvo savo namo kieme ir L. B. atžvilgiu nieko nešnekėjo ir aplinkui nebuvo žmonių, todėl mano, kad viešosios tvarkos nepažeidė. Tarp jo ir L. B. susiklostę teisiniai santykiai.
ANK 593 straipsnis nustato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus.
Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad namo kieme vaikšto ir kalba vyras, ką tiksliai kalbą, negirdėti, aplinkui žmonių nesimato, taip pat nematyti, kad būtų trikdoma viešoji tvarka. L. L. B. apklausta policijos įstaigoje patvirtino, kad Pareiškėjas šūkavo ir keikėsi prie jų tvoros. Tačiau iš liudytojos parodymų nėra aišku kurioje tiksliau vietoje buvo Pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, jis buvo savo namo kieme, o jo ir liudytojos L. B. sklypai ribojasi per kelią. Taip pat iš liudytojos parodymų matyti, kad įvykio metu ji buvo su jos sutuoktiniu Č. B., kuris taip pat galėjo matyti įvykį ar turėti reikšmingos informacijos apie jį, tačiau jis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo apklaustas. Nors Institucija savo atsiliepime nurodo, kad nekyla abejonių dėl to, kad R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, visgi byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių šio nusižengimo padarymą, t.y. neapklaustas galimas liudytojas Č. B., neapklausti ir kiti asmenys galimai matę ar girdėję įvykį, neapklaustas ir pats Pareiškėjas, negauti jo paaiškinimai. Be to iš Pareiškėjo paaiškinimų teisme ir liudytojos L. B. paaiškinimų duotų policijos pareigūnams, matyti, kad tarp jų susiklostę konfliktiniai asmeninio pobūdžio santykiai, vyksta teisminiai ginčiai. Nors Institucija savo atsiliepime nurodo kad Pareiškėjo pažeidimas įrodytas, visgi manytina, kad šiuo atveju nesiimta priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos aplinkybės, neatlikti aukščiau aptarti tyrimo veiksmai, neatsižvelgta į Pareiškėjo bei liudytojos tarpusavio konfliktinius santykius, kurie yra svarbūs kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, tik atlikus aukščiau nurodytus tyrimo veiksmus, bus nustatyta ar R. B. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Taip pat teismas šiuo atveju pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šiuo atveju teismas tokių duomenų neturi. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
R. B. savo skundu teismo taip pat prašo perduoti bylą grąžinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tyrimą. Šiuo atveju, pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 642 straipsniu panaikinus skundžiamą nutarimą byla gali būti grąžinta tik institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus