- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- II-53-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14142-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- R. J.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. A11-17582-(1.1.47-T1) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. 2014 m. spalio 11 d. surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-39488/14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. kad jis 2014 m. spalio 11 d., apie 01 val. 30 min. Vilniuje, prie J. Jasinskio g. 15, automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-117582/14-(1.1.47-T1) pripažinta, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą; jam paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 2-5) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Visų pirma nurodo, kad taksi veikla neužsiima ir keleivių nelaukė ir nesiruošė vežti. Norėdamas užsiimti individualia veikla – teikti automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir gavo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuo 2014-05-26 vykdo individualią taksi veiklą. Jam nurodė, kad pažymoje nurodytas kodas pagal EVRK 2 red. 493200 ir yra nurodyta jo veiklos rūšis. Prieš pradėdamas veiklą įsigijo plafoną, be jokio užrašo, tam, kad jį su automobiliu išsinuomojęs asmuo greičiau pastebėtų. Tuo tikslu ir užsidėjo plafoną. 2014-10-11 dieną vakare susitiko su draugais, po to draugas E. R. paprašė jį užvežti į klubą Pramogų banke. Ten jį vežė ir tuo metu Jasinskio gatvėje juos sustabdė Kelių policijos patrulis, kuris patikrino dokumentus ir juos perdavė Viešosios policijos patruliui. Šis policininkas apžiūrėjo automobilį ir paklausė, ar turi leidimą taksi veiklai. Pareiškėjas atsakė, kad taksi veikla neužsiima, kad teikia automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas ir pateikė turimus dokumentus. Tačiau apžiūrėjęs automobilį pareigūnas pasakė, kad jis vykdo taksi veiklą neturėdamas leidimo ir taksometro. Į paaiškinimus nekreipė dėmesio ir surašė protokolą. Kadangi jis nevykdė taksi veiklos, nelaukė keleivio, po protokolu taip ir įrašė. Jo automobilyje Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrengtas taksometras, prie jo pritvirtintas plafonas neturėjo užrašo TAKSI. Mano, kad ant automobilio pritvirtintas plafonas be jokio užrašo, individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuo 2014-05-26 vykdo individualią taksi veiklą, patvirtina nurodytas aplinkybes, kad jis nedirbo taksi vairuotoju ir nevežė keleivių be leidimo, o tuo laikotarpiu galėjo teikti automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas ir prie jo automobilio galėjo būti pritvirtintas plafonas be užrašo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad susitiko su pažįstamu E. R. prie kebabinės Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Buvo dar draugų. Jis pokalbio metu minėjo, kad važiuos į centrą, ir E. R. paprašė nuvežti jį pakeliui į klubą, važiuojant juos sustabdė policija. Inspektoriams jis pateikė tuščią sutarties pavyzdį, pasirašytos sutarties jis neturėjo, nes tik važiavo pas klientą, kurį ruošėsi vežti. Su klientu dar nebuvo susitikęs ir nebuvo sudaręs sutarties. Ant automobilio buvo plafonas, bet jis neveikė. Anksčiau buvo klientų nusiskundimų, kad jie nepastebi jo automobilio, ypač tamsoje. Jis domėjosi, ar galima naudoti tokį plafoną, jam visur nurodė, kad draudimų nėra, kad jokiuose rašytiniuose teisės aktuose nenurodyta, kad draudžiama naudoti plafoną. Bet komisijoje jį išjuokė, kad tokių protingų yra daug. Kai jį sustabdė, jis sakė, kad dirba pagal automobilio nuomos su vairuotoju sutartį. Pateikė sutarties blanką, rodė individualios veiklos vykdymo pažymą. Sakė, kad kodas atitinka individualią taksi veiklą, kurios jis nevykdo. Jo plafonas ne toks, kaip taksi automobilių, tik tam, kad automobilį pamatytų klientai. Draugą vežė be sutarties, nes paslaugų jam neteikė, turėjo dirbti vėliau. Draugo, važiavusio kartu, niekas neapklausė, nors draugas bandė įsiterpti, sakė, kad pareigūnai daro nesąmones. Jis taksi veiklos nevykdo, tik nuomos su vairuotoju veiklą. Pasitikėjo žiniomis, kad nedraudžiama naudoti plafoną. Jis yra studentas, reikėjo pinigų mokslams, todėl nutarė tokiu būdu užsidirbti. Buvo problemų, nes klientai nepamatydavo automobilio, reikėjo įrengti kažkokią lemputę ar ką nors panašaus. Taksi apipavidalinimo ant automobilio nebuvo. Norėjo dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius. Apie savo teikiamas paslaugas skelbėsi internete, klientai paslaugas užsisakydavo taip pat per internetą. Kai jis privažiuoja, jie pamato plafoną ir išeina. Komisijoje jam pasakė, kad tokių protingų šimtai, jam atėjus nutarimas jau buvo paruoštas, tik baudą įrašė. Jis prašė atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, bet niekam nebuvo įdomu. Posėdžio metu įvyko konfliktas, prasidėjo komentarai. Matėsi visiškas abejingumas, todėl jis nusivylė ir išėjo. Sakoma, kad jis nepateikė sutarties, bet jo net neprašė pateikti. Jo nuomone, galėjo bausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip už techniškai netvarkingą automobilį.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija, Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad taksi veikla bei transporto priemonių vairavimo paslaugos pagal Europos Sąjungos veiklos rūšių klasifikatorių, pagal teikiamų paslaugų bendrumą, patenka į vieną klasę, tačiau tai nereiškia, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai negali numatyti papildomų reikalavimų šioms paslaugų rūšims, kurių privaloma laikytis. Pabrėžia, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų, t. y. teikiant taksi paslaugas turėti leidimą ir kt. Taksi paslaugų sąvoka apima ne tik keleivių vežimą, ar atlygio už paslaugą ėmimą, bet ir keleivių laukimą. Patikrinimo metu užfiksuota, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomas automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant stogo turėjo sumontuotą papildomą šviesos šaltinį (patikrinimo metu daryta nuotrauka). Lietuvos Respublikos kelių transporto inspekcijos viršininko 2008-07-29 įsakymu 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimų 2. punktas nustato, kad transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacinės savybės turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus, jeigu teisės aktai nenustato naujų ar papildomų reikalavimų. Pareiškėjo valdomo lengvojo automobilio konstrukcijos techninėje charakteristikoje, kaip ir bet kurio kito lengvojo automobilio, išskyrus taksi, nėra numatytas papildomas šviesos šaltinis ant automobilio stogo. Su tokiu papildomu prietaisu lengvasis automobilis neabejotinai neatitiktų reikalavimų ir nepraeitų valstybinės techninės apžiūros kontrolės. Pažymi, kad plafonas šiuo atveju yra svarbus atributas, leidžiantis atskirti taksi paslaugas teikiantį automobilį nuo paprasto automobilio. Atkreipia dėmesį, kad Taksi taisyklių 9.3 punkte reglamentuota, jog taksi automobiliai turi turėti pramoniniu būdu pagamintą ženklą – plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Taigi net taksi automobiliai neteikdami paslaugų negali turėti papildomo šviesos šaltinio ant automobilio stogo. Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas kaip taksi, nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, skiriamųjų „šaškių“ ženklų ant automobilio šonų, kitų taksi automobiliams būdingų skiriamųjų ženklų, transporto priemonės geltonų registracijos valstybinių numerių, yra savarankiški pažeidimai ir savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.513 straipsniu, jog transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Pareiškėjas nei policijos pareigūnams, nei Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, nei Komisijos nariams nepateikė jokių rašytinių sutarčių, kurių pagrindu teikia transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas. Už šias paslaugas nuomininkas turėtų įsipareigoti sumokėti nuomos mokestį. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Daro išvadą, kad pareiškėjas teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį tam neturėdamas patvirtintos formos leidimo. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą ūkio subjektams, užsiimantiems keleivių vežimu už atlygį, laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Komisijos posėdžio metu nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 750 litų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, siekė nuslėpti taksi paslaugų teikimo faktą, taip norėdamas išvengti nustatytos rinkliavos už keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi leidimo išdavimą (LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 p.), mokesčių į valstybės biudžetą, nustatytų privalomų reikalavimų taksi vairuotojams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495, 10 punktu taksi vairuotojams nustatyta privaloma atestavimo tvarka) (b.l. 19-20).
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad R. J. elgiasi kaip jam patogiau, ant savo automobilio uždėjo taksi plafoną, ir sako, kad nevykdo taksi veiklos. Jis važiavo su plafonu, be taksometro. Jis laukė keleivio. Sakė, kad tuo metu taksi veiklos nevykdė, vežė draugą, kurio pavardės nesakė. Jo pateikta individualios veiklos pažyma nesuteikia teisės važinėti su taksi plafonu. Plafonas yra skiriamasis taksi ženklas. Jeigu su plafonu važinėja kiti automobiliai, yra klaidinimas. Kas draudžia užsidėti plafoną ant bet kurio automobilio, negali atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01).
R. J. nubaustas kaip pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį Keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas; leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktas numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Taigi, šie teisės aktai nustato iš esmės analogiškus reikalavimus asmenims, norintiems užsiimti taksi veikla, t.y. kad vežėjai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.
Apklaustas teisme liudytojas E. R. paliudijo, kad R. J. nevežė jo už pinigus. Jie pažįstami, kartu žaidžia krepšinį. Tąkart susitarė, kad R. J. nuveš jį į centrą, vežė jį bičiuliškai. Pareigūnai juos sustabdė važiuojančius. Kai sustabdė, jis (liudytojas) buvo šalia ir viską girdėjo. Buvo išlipęs, girdėjo kalbą apie plafoną. Pareigūnai rašė protokolą, R. J. sakė, kad užsiima automobilio nuomos su vairuotoju veikla, kad plafonas reikalingas tam, kad klientas atpažintų jo automobilį. Tą vakarą R. J. važiavo pas klientą.
Apklaustas liudytoju Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-jo kontrolės poskyrio vyr. specialistas L. Š. paaiškino, kad dirbo su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos pareigūnais. Vyko akcija taksi kontrolė. Sustabdė važiuojantį automobilį, kuris atrodė kaip taksi, su plafonu, važiavo su keleiviu, tačiau licencijos šiai veiklai vairuotojas neturėjo, tik individualios veiklos pažymėjimą. Vairuotojas sakė, kad veža draugą nemokamai. Jis pateikė duomenis, kad vykdo automobilio su vairuotoju nuomą, o kadangi mokestis apskaičiuojamas už nuvažiuotą atstumą, todėl pasitvirtino įtarimas, kad vykdoma nelegali taksi veikla, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nelegalią veiklą. Su keleiviu liudytojas nekalbėjo, tik buvo šalia. Paprastai keleivius apklausia, bet dažniausiai jie būna susitarę su vairuotoju sakyti, kad yra draugai, giminės. Šį kartą keleivis sakė, kad yra vairuotojo draugas, bet buvo taksi plafonas. Dažniausiai taksi automobilių vairuotojai, kai nevykdo veiklos, nuima plafoną, bet kartais dirba ir be plafonų. Jeigu taksi automobilis turi visus skiriamuosius ženklus, leidimus, automobilį gali naudoti savo reikmėms ne darbo metu. Ant plafono gal nebuvo užrašo „taksi“, bet plafoną traktuoja kaip išskirtinį taksi ženklą. Jeigu toks automobilis važiuotų į techninę apžiūrą, jo nepraleistų. Automobilis su taksi plafonu ir keleiviu sukelia įtarimą.
Liudytojas Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-jo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. taip pat paaiškino, kad su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos pareigūnais pagal planą tikrino taksi darbą. Budėjo Jasinskio gatvėje, Vilniuje. Policijos paprašė sustabdyti važiuojantį taksi automobilį, kuris važiavo su išskirtiniu taksi ženklu. Vairuotojas pateikė individualios veiklos pažymą ir automobilio nuomos su vairuotoju sutartį, kurios 3.2 punkte nurodyta, kad už suteiktas paslaugas mokama pagal spidometro parodymus, t. y. už nuvažiuotą atstumą. Kad mokama už nuomos laiką, tokio punkto nėra. Mano, kad vairuotojas taip važinėdamas laukė keleivio. Kartu važiavo vaikinas. Vairuotojas sakė, kad tai jo draugas. Plafonas nešvietė, tai reiškia, kad taksi užimtas. R. J. nubaustas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį už neteisėtą taksi paslaugų teikimą, taksi ženklo plafono naudojimą. Liudytojas teiravosi techninės apžiūros stotyje „Tuvlita“, ar bet kuris automobilis gali važinėti su taksi plafonu, jam buvo paaiškinta, kad toks automobilis nepraeitų techninės apžiūros. Norėdamas pavežti pažįstamą asmenį, taksi vairuotojas privalo nuimti taksi plafoną. Šiuo atveju surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą leido faktinių aplinkybių visuma – taksi plafonas, individualios veiklos pažyma, atsiskaitymas už nuvažiuotą atstumą, kelionė su keleiviu.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.3. punkte nurodyta, kad taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje. R. J. neginčija, kad leidimo teikti taksi paslaugas jis neturi (Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, b.l. 8) ir kad ant savo automobilio stogo yra pritaisęs plafoną, tačiau nesutinka, kad teikė taksi paslaugas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, R. J. veikos neteisėtumas grindžiamas tuo, kad jis teikė taksi paslaugas neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, o konkretūs jo veiksmai nurodyti tokie: ant automobilio stogo buvo uždėtas taksi plafonas ir R. J. laukė keleivių. Tačiau nurodytos nutarime ir protokole faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Visų pirma pažymėtina, kad ne tik R. J., bet ir liudytojų L. Š., F. P. parodymais bei pastarojo savivaldybės pareigūno 2014-10-11 Tarnybiniame pranešime dėl komercinės veiklos pažeidimo (b.l. 16) patvirtinta, kad nurodytu metu R. J. automobilis patikrinimui buvo sustabdytas (t.y. automobilis važiavo), todėl akivaizdu, kad keleivių laukimas R. J. inkriminuojamas nepagrįstai. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė ir apklaustas liudytoju F. P. teigė, jog toks važiavimas ir yra keleivių laukimas. Be to F. P. nurodė ir tai, kad ant R. J. automobilio stogo pritvirtintas plafonas nedegė, ir tai esą įrodo, kad automobilis (taksi) užimtas. Sutiktina, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 9.2 punktą taksi privalo turėti taksometrą, kuris turi valdyti išorinę šviesinę signalizaciją ženkle-plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: taksi užimtas – ženklas-plafonas neapšviestas, taksi laisvas – ženklas-plafonas apšviestas. Tačiau akivaizdu, jog padarius išvadą, kad taksi buvo užimtas – vežė klientą, nėra jokio pagrindo ir logikos konstatuoti, jog asmuo tuo pačiu metu ir laukė klientų.
Be to pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu Komisijos atstovė argumentavo ir tuo, kad R. J. nenurodė vežamo draugo pavardės. Tačiau įrodymų, kad sustabdžius R. J. jo buvo klausiama keleivio duomenų (vardas, pavardė ir pan.), byloje nepateikta. Taip pat nei vienas iš savivaldybės pareigūnų nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. J. ir jo keleivis buvo nepažįstami asmenys. Priešingai, bylos duomenimis keleivis visą laiką buvo šalia, nepasišalino pareigūnams sustabdžius automobilį, o liudytojas L. Š. patvirtino ir tai, jog pats keleivis jam sakė esąs R. J. draugas. Todėl vien tik aplinkybė, kad R. J. sprendžiant jo atsakomybės klausimą Komisijai nenurodė keleivio vardo ir pavardės, nepaneigia, kad keleivis buvo jo draugas. Todėl nėra pagrindo abejoti R. J. argumentais, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas patikrinimui, vežė ne klientą, o draugą (pažįstamą), t.y. vežė jį ne su tikslu uždirbti, pasipelnyti. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo keliamas klausimas (versija), jog buvo teikiama ne taksi, o automobilio nuomos su vairuotoju paslauga, todėl nepaisant R. J. teismui pateiktų nuomos sutarčių (b.l. 22-31) ir pareigūnams pateiktų sutarčių blankų tam tikrų neatitikimų, teismas šioje byloje nevertina, ar sutartys atitinka labiau nuomos ar taksi paslaugų požymius. O ta aplinkybė, kad R. J. vežiojasi nuomos sutarčių blankus, neįrodo, kad jis 2014 m. spalio 11 d., apie 01 val. 30 min. Vilniuje, prie J. Jasinskio g. 15, automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo sustabdytas pareigūnų, teikė taksi paslaugas.
Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2015 m. vasario 2 d. Nr. 3-40(1.5 E) pakeitimo), lengvasis taksi automobilis privalo turėti plafoną, ant automobilio šono privalo būti nurodytas taksi firmos pavadinimas ir iškvietimo telefono numeris. Iš tiesų teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas kitiems, ne taksi, automobiliams turėti plafoną, tačiau remiantis teismų praktika galima teigti, kad šis teisės aktas, reglamentuodamas visos šalies, visų markių ir modelių reguliaraus keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimą, griežtai apibrėžia, kam šios nuostatos taikomos, t.y. vietiniams (miesto ir priemiestinių) ir tolimojo susisiekimo autobusams, taip pat tarptautinio susisiekimo autobusams, lengviesiems taksi automobiliams, maršrutiniams taksi. Taigi asmenys, neteikiantys paslaugų lengvaisiais taksi automobiliais, šiomis nuostatomis vadovautis negali ir savo asmeninių transporto priemonių apipavidalinti pagal šias nuostatas taip pat negali. <...> šio atributo naudojimas ant automobilio, neteikiančio taksi paslaugų, klaidina asmenis, leidžia jiems manyti, jog įsėsdami į tokį automobilį, jie naudosis taksi, o ne automobilio nuomos su vairuotoju paslaugomis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014-07-02 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-787-628/2014). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtų apipavidalinimo nuostatų 4 punktas nustato, jog visų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimas yra skirstomas pagal transporto rūšis, išlaikant vienodą stilių (paliekant galimybę kiekvienam vežėjui į šiuos sprendimus įkomponuoti savo firmos ženklą, logotipą ir informaciją apie vežėją). Taigi, nors šiuo atveju ant plafono nebuvo užrašo TAKSI (b.l. 14), jau vien plafono buvimas gali sukelti pagrindą manyti, kad automobiliu teikiamos būtent taksi paslaugos. Kita vertus, vien tik plafonas ant automobilio savaime neįrodo taksi paslaugų teikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Minėta, kad institucija turi įrodyti asmens kaltę, o ne asmuo turi įrodyti esąs nekaltas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytą, t.y. kad nepasitvirtino aplinkybė, jog R. J. laukė klientų, tame tarpe ir kad vežė klientą, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.3. punkte įtvirtintą taksi paslaugos apibrėžimą (keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje) – akivaizdu, jog vien tik už plafono įrengimą negali kilti atsakomybė už Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto pažeidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų R. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, darytina išvada, jog jo veiksmuose nėra ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiamas nutraukimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. J. skundą tenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. A11-17582-(1.1.47-T1) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. J. veikoje ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.