Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutarties, kuria patenkintas R. J. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-11-06 nutarimas Nr. A11-17582-(1.1.47-T1) panaikintas bei administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant R. J. veikoje ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas Fiodor Politov 2014-10-11 surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-39488/14 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. kad jis 2014-10-11, apie 01 val. 30 min. Vilniuje, prie J. J. g. 15, automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla R. J. nutraukta, nesant pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad R. J. teikė taksi paslaugas (keleivių vežimas, keleivių laukimas ir važiavimas paimti klientų).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu darytina išvada, kad jis iš esmės yra grindžiamas tuo, jog R. J. nuosavybės teise valdomas automobilis Škoda, v/n (duomenys neskelbtini) ant stogo turėjo sumontuotą papildomą šviesos šaltinį, nors šio automobilio konstrukcijos techninėje charakteristikoje, kaip ir bet kurio kito lengvojo automobilio, išskyrus taksi, papildomas šviesos šaltinis ant automobilio stogo nėra numatytas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Komisija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik plafonas ant automobilio savaime neįrodo taksi paslaugų teikimo. Šiuo atveju nebuvo neginčytinai įrodyta, kad R. J. laukė klientų, tame tarpe ir vežė klientą. Todėl įvertinant minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog vien tik už plafono įrengimą negali kilti atsakomybė už LR kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., LR susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. ar LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. pažeidimą.

Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma negalėjo pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu. Kaip minėta, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai įrodytų R. J. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad R. J. 2014-10-11, apie 01 val. 30 min. Vilniuje, prie J. J. g. 15, automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.