Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei E. F. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys – Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečių K. A. ir M. A. atžvilgiu 2018 m. liepos 26 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. liepos 11 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 16 d. bei 2023 m. vasario 2 d., fiksuoti galimi nesmurtiniai ir vienas galimai smurtinis vaiko teisių pažeidimai, kurių metu atsakovė buvo neblaivi. E. F. šeimai nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki dabar Jonavos rajono socialinių paslaugų centre taikomas atvejo vadybos procesas. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas leido paimti nepilnamečius vaikus M. A. ir K. A., iš tėvų J. A. ir E. F.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog įstatyminiai atstovai negeba patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų pareigų, nesupranta bazinių mitybos principų, nesirūpina visaverte, subalansuota vaikų mityba, sveikatos priežiūra. Atvejo vadybos posėdžių metu pastebėta, jog net ir paėmus nepilnamečius vaikus iš šeimos, E. F. išlieka nemotyvuota, nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais. Atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, nepriima jos šeimai teikiamų bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų, vengia atlikti savo pareigas, o pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo. Ieškovo vertinimu atsakovė dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ir atsakovės atstovė rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais aplinkybėmis ir argumentais, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.

Atsakovė ir trečiasis asmuo J. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Jiems teismo šaukimai įteikti asmeniškai. Trečiasis asmuo Jonavos rajono socialinių paslaugų centras prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tai reškia, kad nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo J. A. yra nepilnamečių vaikų K. A. ir M. A. (toliau – ir vaikai) tėvai. 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens J. A. taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su trečiuoju asmeniu J. A., nustatyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka ir patvirtintas atsakovės įsipareigojimas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis. 2023 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta leisti iš atsakovės ir trečiojo asmens J. A. paimti nepilnamečius vaikus. Šioje nutartyje konstatuoti atsakovės piknaudžiavimas alkoholiu, socialinių, pozityvios tėvystės bei kasdieninio gyvenimo įgūdžių stoka, kurią pagrindžia tokios nustatytos aplinkybės: namuose trūksta švaros ir tvarkos, mama nesidomi vaikų ugdymosi pasiekimais ir elgesiu; vaikų paaiškinimai apie nesaugią aplinką ir nedarnius santykius su tėvais: išsakoma neapykanta šeimai, tėvų baimė, planai bėgti iš namų.

Po vaikų paėmimo Jonavos rajono socialinių paslaugų centre atsakovės atžvilgiu vykdomas šeimos atvejo vadybos procesas, atsakovei sudarytas pagalbos planas.

2024 m. sausio 10 d. vaikai buvo grąžinti trečiajam asmeniui J. A..

Pasirengimo nagrinėti bylą metu gauti teismo išreikalauti duomenys: 2024 m. kovo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo aktai; Užimtumo tarnybos dokumentas apie atsakovės nedarbą ir darbą; (duomenys neskelbtini) dokumentai apie atsakovės gydymą (2024-04-25 priimta nutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) 2024-04-26 pateikė naujus (patikslintus) duomenis apie atsakovės gydymą. Šį procesinį veiksmą teismas atliko, netaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 256 straipsnio, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), taip pat atsižvelgdamas į teismo vaidmens tokio pobūdžio bylose ypatumus (CPK 376 straipsnis).

Ištyrus nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus konstatuotina, kad atsakovė įstatyme įtvirtintų tėvų (motinos) pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu tinkamai nevykdo ir tai pasireiškia tuo, kad atsakovė tinkamai nesirūpina vaikų kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jų tinkamai neauklėja, materialiai neišlaiko, taip pat tuo, kad atsakovė stokoja socialinių, pozityvios tėvystės bei kasdieninio gyvenimo įgūdžių, tačiau nededa pakankamai pastangų situacijai pagerinti.

Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuoti atsakovės ir vaikų ryšio intensyvumas, bendravimo formos (pavieniai ir trumpalaikiai susitikimai savaitgaliais, pasivaikščiojimai, SMS žinučių rašymas) ir turinys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuoti vaikų įspūdžiai apie atsakovės jiems padovanotus plaukų gumytę ir segtuką yra reikšmingi daugiau ne kaip atsakovės kaip motinos gebėjimų įgyvendinti motinos valdžią kokybės laipsnio nustatymo rodiklis, tačiau kaip atskleidžiantys motinos (tėvo) vaidmens svarbą vaikams apskritai t. y. jiems svarbus bet koks pozityvus tėvų dėmesys, net jei jo turinys, kaip ir šiuo atveju, minimaliai realizuoja pagrindinius tėvų valdžios elementus. Tačiau byloje nesant duomenų apie atsakovės pastangas suteikti vaikams maksimalų dėmesį ir rūpestingumą, darytina išvada, kad minimalios atsakovės pastangos nėra pakankamos, be kita ko, atsižvelgiant į toliau nurodytus aplinkybes ir argumentus.

Nustačius vaikams laikinąją globą, o po kurio laiko vaikus grąžinus jų tėvui, atsakovė, norėdama visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti motinos valdžią (be kita ko, atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką), vaikų ir savo asmenybės atžvilgiu turėjo imtis realių veiksmų, siekiant išspręsti savo sveikatos ir asmenybės problemas, susijusias su priklausomybės liga, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka (t. y. atsakovė turėjo priimti jai siūlomą valstybės (savivaldybės) institucijų pagalbą, gerinant savo sveikatą, formuojant savo socialinius, motinystės įgūdžius, palaikant vaikų ir motinos ryšį bei tarpusavio psichologinę situaciją (konkrečiai – dalyvauti trečiojo asmens Jonavos rajono socialinių paslaugų centro organizuojamame šeimos atvejo vadybos procese ir kitose pagalbos plano priemonėse), tačiau tai padarė tik iš dalies (nuo 2023-02-27 iki 2023-03-13 gydėsi (duomenys neskelbtini), laikinai dirbo, dalyvavo Užimtumo tarnybos konsultacijose).

Nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios atsakovei būtų kliūtis per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį priimti visą atitinkamų institucijų ir specialistų teikiamą pagalbą ir sau bei visuomenei įrodyti, kad ji geba tinkamai vykdyti motinos pareigas. Atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovė negali dalyvauti pagalbos priemonėse, nes dirba, atmestini kaip nepagrįsti, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina, kad 2023 m. atsakovė dirbo tik laikinai, o 2024 m. dar nedirbo. Atsakovė beveik nedalyvavo šeimos atvejo vadybos procese (dalyvavo pirmame (iš aštuonių) atvejo vadybos posėdyje 2023 m. kovo mėnesį, pilnai neįvykdė pagalbos plane numatytų priemonių ((duomenys neskelbtini) grupės, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimų ir psichologo konsultacijų lankymas, kurį atsakovė nutraukė nuo 2023 m. balandžio-gegužės mėnesių po kelių apsilankymų); su už pagalbos plano įgyvendinimo kontrolę atsakingais Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistais atsakovė nuo 2023 metų balandžio iki bylos išnagrinėjimo jokia forma nebendradarbiavo (neatvyko į atvejo vadybos posėdžius, neatsiliepė į skambučius telefonu, neįsileisdavo į namus), todėl darytina išvada, kad atsakovė ir šiuo metu stokoja motinystės bei socialinių įgūdžių, reikalingų tinkamai įgyvendinti motinos valdžią ir, kad 2023 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos atsakovės keliamos rizikos vaikams nėra išnykusios. Pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad ir rizikos, susijusios su atsakovei diagnozuota priklausomybe alkoholiui yra pašalintos, nepaisant atsakovės gydymosi, nes Respublikiniame priklausomybės ligų centre atsakovei buvo rekomenduota po gydymo šioje įstaigoje laikytis ligos prevencijos rekomendacijų, taip pat atvejo vadybos plane buvo nustatytos priemonės, skirtos atsakovės turimos priklausomybės gydymui ir atkryčio prevencijai, tačiau atsakovė nei medikų rekomendacijų, nei pagalbos plano priemonių neįvykdė.

Taip pat pažymėtina, kad minėtos pagalbos priėmimas negali būti laikomas formaliu reikalavimu atsakovei, nes pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė savarankiškai išsprendė jai kylančius motinystės sunkumus (ar, kad gebėtų tai padaryti savarankiškai), atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veikimas ir neveikimas, susijęs su grėsmių vaikų teisėms ir interesams sukėlimu yra nevienkartinis (nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovės šeimos atžvilgiu buvo taikomi šeimos atvejo vadybos procesai; 2019 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. S2-10249-217/2019 nutarta leisti iš atsakovės paimti atsakovės sūnų, kuriam nustatyta nuolatinė rūpyba).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tėvų valdžios apribojimo pagrindai t. y. atsakovė dėl savo kaltės, kurios turinyje vyrauja neveikimas, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Pažymėtina, kad griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Tėvo (motinos) elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, lankytis specialistų konsultacijas, dažniau susitikti su vaikais) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad toks elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Nagrinėjamu atveju ištyrus pirmiau aptartas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovė visiškai vaikais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes atsakovė jau daugiau nei metai be objektyvių priežasčių yra nusišalinusi nuo tinkamo pareigų vaikams vykdymo ir specialistų (institucijų) teikiamos pagalbos, vykdant šias pareigas priėmimo. Iš vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė domisi vaikais minimaliai (epizodiškai) t.y. kelis kartus savaitgaliais buvo susitikusi, rašo vaikams SMS žinutes. Tačiau tai vertinti kaip aplinkybes, įrodančias atsakovės pažangą (pozityvų elgesio keitimąsi) galima būtų tik tuo atveju, jeigu atsakovė tai darytų su specialistų pagalba, kurios atsakovė nepriima, tačiau kuri sudarytų sąlygas atsakovei ir vaikams patirti jų bendravimo abipusę naudą ir užtikrintų atsakovės kaip motinos nuolatinį pažangos augimą ir stebėseną, kuri yra svarbi, atsižvelgiant į nustatytą atsakovės motinos valdžios neįgyvendinimo ir netinkamo įgyvendinimo kartotinumą. Taigi tik pilnai įvykdžiusi pagalbos plane nustatytas priemones atsakovė turėtų teisę visa apimtimi ir savarankiškai įgyvendinti motinos valdžią. Pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė išliko pasyvi t.y. atstovaujama advokatės pateikė atsiliepimą, tačiau po to advokatei su atsakove nepavyko susisiekti, į teismo posėdžius atsakovė neatvyko, nors apie juos buvo informuota tiek per atstovę, tiek asmeniškai. Toks vaikams ir pačiai atsakovei pavojingas (nenaudingas, žalingas) atsakovės neveikimas t.y. atsakovė savo teisių ir pareigų įgyvendinimui, vaikų teisių ir interesų užtikrinimui išliko abejinga net atsakovės kaip motinos atžvilgiu inicijuotos griežčiausios sankcijos pritaikymo akivaizdoje, yra dar vienas požymis, kuris indikuoja, kad atsakovei yra būtina visapusiška pagalba, kurios, kaip jau minėta, be atsakovės pastangų (sutikimo) nėra galimybės suteikti, ir kuris nustatytų aplinkybių kontekste taip pat suponuoja, kad atsakovės abejingas požiūris į savo asmenybės ir santykio su vaikais pažangos nebuvimą nesikeis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pagalbos priemonės taikomos ir siūlomos nuo 2018 m., darytina išvada, kad paskutinio atvejo vadybos laikotarpis nuo 2023 m. kovo mėnesio iki šios bylos išnagrinėjimo buvo pakankamas tam, kad atsakovė tinkamai įgyvendintų siūlomas pagalbos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovei motinos valdžią apriboti neterminuotai, nes visos prevencinės priemonės jau yra išnaudotos ir jos buvo neefektyvios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai – atsakovei motinos valdžia apribotina neterminuotai.

Kadangi vaikų nuolatinės globos ir išlaikymo klausimai jau išspręsti ankstesniais sprendimais, šioje byloje teismas šių klausimų nesprendžia.

Atsakovei išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Bylos šalys yra atleistos nuo visų šioje byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, dokumentų įteikimo išlaidos ir žyminis mokestis) mokėjimo (duomenų apie kitų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra), todėl visos bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Visas bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo nuorašą siųsti ieškovui, atsakovės atstovei ir atsakovei, tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.