Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-2544-715/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2-2544-715/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00887-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
M. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2544-715/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00887-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo M. A. priteisti 36,62 Eur negrąžintą kreditą, 6,40 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 1,98 Eur delspinigius, 19 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 36,62 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas M. A. 2017 m. vasario 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 14-003948-RK, pagal kurią pradinė kreditorė AB „Swedbank“ suteikė atsakovui kredito kortelę su 289,62 Eur dydžio kredito limitu, o atsakovas įsipareigojo už panaudotą kredito sumą mokėti 19 procentų dydžio metines palūkanas, laiku grąžinti kreditą, sutarties trukmė – iki 2020 m. sausio 31 d. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, 2019 m. lapkričio 27 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta pradinės kreditorės iniciatyva, o 2020 m. sausio 5 d. reikalavimo teisė perduota ieškovei Plus Plus Capital AS, remiantis 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-18-12819.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis). Ieškovės duomenimis, atsakovo negrąžinto kredito suma yra 36,62 Eur, tad ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 6,40 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei 19 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 36,62 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateikė svarbius išaiškinimus, susijusius su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu nutraukus sutartį. Išaiškinta, kad „pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. <...> Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. <...> Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.“.

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, jog nuo 2019 m. lapkričio 27 d., kuomet buvo nutraukta vartojimo kredito sutartis, ieškovė nebegalėjo skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų, tačiau turėjo teisę skaičiuoti kompensacines palūkanas, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Sutartyje buvo numatytos 19 procentų dydžio metinės palūkanos, tad teismas sprendžia, jog toks palūkanų dydis yra protingas ir pakankamas kreditoriaus nuostolių kompensavimui, todėl ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismo iniciatyva perkvalifikuotinas į reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ir ieškovės naudai priteistinos 6,40 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos taikant 19 procentų metinę palūkanų normą iki 2020 m. balandžio 23 d. Taip pat ieškovės naudai priteistinos 19 procentų dydžio kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 36,62 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Atsižvelgiant į šias nuostatas ir įvertinus, jog iš atsakovo yra priteistos 19 procentų dydžio kompensacinės palūkanos, netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl netesybų – 1,98 Eur delspinigių – priteisimo, nes netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį.

Taip pat netenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, nes kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistos 6,40 Eur kompensacinės palūkanos ir 19 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, šios palūkanos kompensuoja kreditorės nuostolius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tad nėra pagrindo papildomai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris yra minimalus, todėl ieškovei iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806:

– 36,62 Eur (trisdešimt šešių eurų 62 ct) skolą;

– 6,40 Eur (šešių eurų 40 ct) kompensacines palūkanas;

– 19 procentų dydžio kompensacines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 36,62 Eur sumos nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;

– 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Silva Plungienė