Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2021 m. lapkričio 6 d. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), Kaune iki Kaune, (duomenys neskelbtini)numeriu pažymėto pastato būdamas neblaivus, kai jam apie 06.23 val. buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. automobiliui „Opel Vectra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro M. Š. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gegužės 8 d. (b.l. 61-64).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. D., kad jis 2021 m. lapkričio 6 d. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato būdamas neblaivus, kai jam apie 06.23 val. buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo R. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas kaltinamojo sugyventinės V. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju yra pažystama du metai, jie artimai bendrauja, bet gyvena atskirai savo namuose, bendrauja kai jie nedirba, tada kartu leidžia laiką. R. D. dirba ištisai naktimis, ji tuo metu būna savo namuose. Ji dirba dienomis valytoja, valo odontologines gydymo įstaigas. R. D. pas ją užvažiuoja po darbo, ji tuo metu išvyksta į darbą, todėl kartu jie pabūna kai ji sugrįžta iš darbo, iki jo išvykimo į darbą. Ji nepatenkinta, kad jos artimas draugas buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, nes jis ją visur nuveždavo, nes ji neturi automobilio. Galima laiduotoja nurodė, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, anksčiau ji manė kad ji jam gali daryti gerą įtaką. 2021 m. lapkričio 5 d. jis grįžęs iš darbo užvažiavo pas ją, vartojo alkoholį, ryte ji miegojo, kai R. D. išėjo kažko pasiimti iš savo automobilio, bet negrįžo. Po to sužinojo, kad jį girtą sulaikė policija. Jai tai keista, nes jis iš darbo grįžo būdamas blaivus. Ji prašo atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis R. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. D. atžvilgiu priimtas sprendimus už padarytus administracinius nusižengimus, matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu galioja trys jam skirtos nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus – tris kartus viršytas leistinas greitis. Be to R. D. 2016 m. rugpjūčio 30 d. 20.35 val. Kauno m. Akademijos miestelyje vairavo savo automobilį Opel „Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas. Už padarytą teisės pažeidimą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. priimtu nutarimu R. D. buvo paskirta 361 euro bauda ir 15 mėnesių buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones(b.l. 73-77).

Šios paminėtos aplinkybės išskirtinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, nesilaikyti KET reikalavimų vairuojant transporto priemones, vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, kas išskirtinai blogai jį charakterizuoja kaip eismo dalyvį. Šie faktai tuo pačiu patvirtina, kad jokios teigiamos įtakos sugyventinio elgesiui negali padaryti ir jo artima draugė V. M., su kuria jie artimai bendrauja, kartu leidžia laiką, kai jie nedirba, bet gyvena atskirai, skirtinguose Kauno miesto dalyse.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-67-511/2017, 2 K-329/2013).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys lemia teismo sprendimą netaikyti R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog R. D. net ir perdavus jį jo sugyventinės V. M. atsakomybei pagal laidavimą, kuri gyvena kitoje vietoje nei kaltinamasis, dirba skirtingais darbo režimais – kaltinamasis naktimis, galima laiduotoja - dienomis, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo pagrįstumo, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl prašymas atleisti kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetamas, kaip nepagrįstas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-634/2020.

Kadangi teismas nenustatė visų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaip jau minėta, anksčiau Lietuvos Respublikoje R. D. neteistas (b. l. 73), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 74-77), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 12), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 81-82), dirba (b. l. 78).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, leistino alkoholio kiekis viršytas daugiau nei 6 kartus, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus R. D. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 8 d. (b. l. 61-64).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio Opel „Vectra“, 2008 metų kaina be PVM yra 1959,20 eurų (b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis byloje voke, perduotinas VĮ „Regitra“ (b.l. 108);

- automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. D. automobiliui Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , paliktinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3750 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti R. D. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 9 d.;

– konfiskuoti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

- R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , perduoti VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. D. automobiliui „Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , panaikinti įvykdžius turto konfiskavimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.