Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-467-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
AN2-467-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00356-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. G.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Laura Daumantaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-467-966/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00356-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Ž. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. G. (toliau – Ž. G.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, 247 straipsnio 36 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda už tai, kad 2020 m. sausio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnams tikrinant telefoninį pranešimą apie galimai nuotekomis teršiamą aplinką, patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), veiklavietė, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įmonės teritorijoje yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, nuotekos buvo išleidžiamos į naujai įrengtą nuotakyną. Nuo plaunamų ir sandėliuojamų talpų nuimtos kelios etiketės medžiagų, esančių talpose, identifikavimui. Paimti kontroliniai nuotekų ėminiai, analizei atlikti. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus mėginių analizę, tyrimo rezultatų protokolu Nr. P-107-2020-40/1 nustatyta, kad BDS7 koncentracija yra 10 070 mg/1, cheminis deguonies suvartojimas (permanganatinė oksidacija) – 6 372 mg/1. Minėtame protokole fiksuota, kad mėginyje yra nuotekoms nebūdingų medžiagų - plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Išanalizavus visus duomenis (etiketes nuo talpų, mėginio tyrimo rezultatus) nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos atliekos. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinti Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutarime konstatavo, kad Ž. G. kaltę dėl administracinių nusižengimų patvirtina ne tik byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų K. Š. ir S. Č., V. P. parodymai, kurie neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Ž. G. kaltės neigimą teismas vertino kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Jo ir jo atstovo argumentus, kad Ž. G. nepadarė nusižengimų, atmetė, kaip nepagrįstus.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovė advokatė Laura Daumantaitė (toliau – apeliantė) prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinę teiseną nutraukti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti Ž. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad Ž. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyną šalino atliekas. Teismas sprendė, kad apeliantas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 31 punktą, numatantį, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti atliekas, dėl ko apelianto veiksmuose konstatavo esant ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Taip pat teismas sprendė, kad įmonės įvežamos ir plaunamos plastikinės talpos, kurios yra užterštos tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis medžiagomis, yra laikomos naudota pakuote, kas sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, yra laikoma atliekomis, o sutinkamai su Atliekų tvarkymo taisyklių 35, 56 punktais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kurios įmonė neturi. Todėl teismas konstatavo ANK 247 straipsnio 23 dalies, 247 straipsnio 36 dalies, 247 straipsnio 38 dalies pažeidimus. Taigi, teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamos nuotekos yra atliekos, nes talpas prilygino pakuočių atliekoms, o talpų plovimą laikė atliekų paruošimu naudoti pakartotinai. Su tokia teismo išvada nesutinkama, nes teismas neteisingai nuotekas ir įmonės naudojamas talpas prilygino atliekoms, dėl ko padarė teisės normos taikymo ir aiškinimo klaidą, lėmusią neteisėto ir neteisingo nutarimo priėmimą.

3.2. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, jog pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams. Gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte); gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 2 punkte). Pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog apelianto valdomos bendrovės superkami IBC konteineriai ir kitos plastmasinės talpos negali būti traktuojamos kaip pakuotės, kadangi jos nėra skirtos užpildyti pardavimo vietoje, t. y. juos rinkoje pardavėjas parduoda tuščius. Kaip buvo paaiškinta teismo posėdyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos pardavėjo perka talpas, kurias parduoda arba išnuomoja kitiems subjektams, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos ir nuosavo turto nuoma (Įstatų 2.2. punktas). Taigi, įmonė talpas įsigydavo ir parduodavo kaip prekes, bet ne kaip atliekas, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai: Vokietijos pardavėjų išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2019 m. vasario 6 d. sąskaita Nr. 02-0919, 2020 m. sausio 17 d. sąskaita Nr. 22000594), kuriose nurodoma, kad parduodami 1 000 l talpos IBC bakai, 1 000 l talpos naudota tara; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos pirkėjams (pvz. 2020 m. vasario 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 01811, išrašyta (duomenys neskelbtini) OU, 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CHT 01805, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriose nurodoma, kad parduodama naudota 1 000 l plastmasinė talpa; Vokietijos pardavėjo 2020 m. kovo 10 d. Reikalavimų dokumentas ADR, patvirtinantis, kad parduodamos tuščios pakuotės, tuščios birios pakuotės be pavojingų prekių. Be to, įmonė talpas pirko, kas reiškia, jog Vokietijos pardavėjai jomis neatsikratė, neketino atsikratyti ar neprivalėjo atsikratyti, kas būdinga, jei talpos būtų buvusios atliekomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirktas talpas pardavus arba išnuomojus, taip pat talpomis neatsikratė, neketino ar neprivalėjo jomis atsikratyti, nes įmonė vykdė komercinius ūkinius sandorius, iš šių sandorių generavo pajamas. Taigi, minėti sandoriai tik patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkta ir perparduota tara neatitinka atliekos sąvokai ir paskirčiai, kas reiškia, jog teismas neteisingai tarą kvalifikavo kaip atliekas ir nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą. Be to, Atliekų tvarkymo taisyklių IV skyriuje (Atliekų sąrašas) yra pateiktas išsamus atliekų sąrašas, tačiau šiame sąraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos ir parduodamos talpos nėra įtrauktos, kas tik dar kartą patvirtina teismo išvados nepagrįstumą.

3.3. Svarbu paminėti ir tai, kad teismas nevertino liudytojos, konsultavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos apsaugos klausimais, E. M. paaiškinimų 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu, kuri patvirtino, jog važtaraštyje nurodytas daikto apibūdinimas yra svarbus vertinant, ar įsigyjama produkcija yra atliekos, ar ne. Tuo atveju, jei važtaraštyje nėra nurodytas atliekos kodas, perkamas daiktas negali būti traktuojamas kaip atlieka. Toks nupirktas daiktas atlieka tapti galėtų tik tuomet, kai įmonė pati pripažįsta, jog šis daiktas yra atlieka ir perduoda jį atliekų tvarkytojui. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos nėra parduotos/perduotos kaip atliekų tvarkytojui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra talpų pripažinusi atliekomis ir jas perdavusi atliekų tvarkytojui, jos negali būti laikomos atliekomis.

3.4. Be to, teismas sprendė, kad talpų plovimo veikla yra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pasakyta, kad paruošimas naudoti pakartotinai – tai atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio pradinio apdirbimo. Tačiau, kad tokia teismo išvada būtu teisiškai pagrista, visų pirma, talpos turi atitikti atliekų sąvoką, o byloje turi būti pateikti įrodymai, kad talpos yra naudojamos pakartotinai. Vien tai, kad talpos yra plaunamos, nedaro taros nei atlieka, nei patvirtina, kad tara yra naudojama pakartotinai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi talpos plovimą, naudojosi tara pakartotinai. Priešingai, iš byloje esančiu PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad minėta tara buvo parduodama, t. y. eliminuojama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kokio naudojimo jos veikloje. Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad įsigytas taras be jokio pradinio apdirbimo naudojo jas įsigijusios įmonės.

3.5. Apeliantės įsitikinimu, byloje neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjama ir parduodama tara yra atlieka, kad tara yra naudojama pakartotinai be pradinio apdirbimo, kas reiškia, jog neįrodytos veikos, už kurias apeliantui paskirtos baudos. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos ir tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

3.6. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo įrodymų interpretavimu. Teismas nutarties 6 psl. nurodė, kad „iš byloje esančio Patikrinimo akto Nr. 36 matyti, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis, įmonės pagrindinė veikla yra plastikinių talpų pirkimas-pardavimas, plovimas, atliekų paruošimas naudoti pakartotinai todėl sprendė, kad įmonė užsiima atliekų tvarkymo veikla. Tačiau Patikrinimo akte Nr. 36 įmonės pagrindinė veikla nurodyta plastikinių talpų pirkimas-pardavimas (importas-eksportas). Šiame akte tokia veikla, kaip atliekų paruošimas naudoti pakartotinai, nebuvo nurodyta, todėl tokiu būdu buvo pažeistas tinkamas įrodymų vertinimas, o teismo nutartis grindžiama įrodymu, kuris prieštarauja teismo išvadai. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tais įrodymais, kurie yra byloje. Tuo tarpu nei teismo nurodytame įrodyme (Patikrinimo akte Nr. 36), nei jokiame kitame byloje esančiame dokumente, nėra nurodyta, kad įmonė verčiasi atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veikla. Siekiant paneigti tokią teismo išvadą, pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, kurių 2.2. punkte yra nurodyta, kad bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdis yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos, nuosavo turto nuoma. Poreikis pateikti šiuos įstatus prijungimui iškilo tik po teismo nutarties priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Teismas išvadą, kad talpos yra užterštos pavojingomis medžiagomis, grindė Patikrinimo aktu Nr. 36, nurodydamas, kad jame fiksuota, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis (nutarties 7 psl.). Tačiau, kaip matyti iš šio akto turinio, tokio konstatavimo nėra, kas reiškia, kad teismo išvados minėtas įrodymas nepagrindžia ir tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, o teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ž. G. buvo nubaustas remiantis surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, kuriame nurodoma tik tai, kad talpose yra pavojingų medžiagų. Tačiau teismų praktikoje administracinio nusižengimo protokolas yra laikomas procesiniu dokumentu, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą ir protokolas yra surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

3.8. Skunde nurodoma, kad pažeidimo esmė pagal ANK 609 straipsnio prasmę – tai administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių visuma. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl apelianto administracinės atsakomybės, privalėjo įsitikinti, ar administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai, ar apelianto veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tara užteršta pavojingomis medžiagomis, jas nurodant ir identifikuojant, o taip pat įvertinant, ar pavojingų medžiagų, jei tokios rastos, koncentracija viršija didžiausią leistiną ribą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pačiame protokole, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodyta, kokios pavojingos medžiagos buvo rastos taroje, kad būtų galima įvertinti, ar tikrai rastos medžiagos priskiriamos prie pavojingų, nėra jokių duomenų, kokia yra rastų taroje neva pavojingų medžiagų koncentracija, dėl ko nesant šių duomenų, teismas negalėjo įvertinti, ar jų koncentracija viršija didžiausią leistiną ribą ir t.t. Tokiu būdu apeliantas ne tik buvo nubaustas už net neaišku kokių pavojingų atliekų tvarkymą, net nesant duomenų ir įrodymų, kad talpose rastame skystyje medžiagos yra pavojingos, bet ir buvo eliminuota apelianto teisė tinkamai gintis bei pasinaudoti įrodinėjimo teise.

3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. sausio 30 d. buvo atliekamas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas Nr. K-PA21-39, kuriame užfiksuota, kad įmonės teritorijoje esančių patalpų dugne yra skysčio, turinčio specifinį acetono (acto) kvapą, likučių. Būtent iš kvapo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad tara užteršta pavojingomis medžiagomis. Tačiau šio įrodymo nepakanka, jog būtų konstatuota, jog surastas skystis yra pavojinga medžiaga. Atliekų tvarkymo taisyklių 73 punkte nurodyta, kad šių taisyklių 1 priede nurodytos atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, o taisyklių 1 priede yra nurodyta, kaip atliekos turi būti priskiriamos pavojingoms atliekoms, vertinamas medžiagos kiekis su ribine tos medžiagos verte, vertinama medžiagų koncentracija atliekose ir t. t. Tačiau taisyklių 1 priede nei acetono, nei acto kvapą turinčios medžiagos nėra priskirtos prie pavojingų atliekų. Taip pat nebuvo atliekamas rasto skysčio mėginių tyrimas ar medžiagos sudėties nustatymas, net nenurodyta ir neįvardinta, kokia konkreti medžiaga yra rasta ir ar ji, sutinkamai su taisyklių 1 lentele, būtų priskirta pavojingoms atliekoms, ar viršija, ir jei viršija, tai kiek viršijama konkrečios pavojingos medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2020 m. sausio 30 d. patikrinimo akto Nr. K-PA21-39, buvo remiamasi tik kvapu, sklindančiu iš šių talpų, o ne vadovaujamasi teisės normomis, aiškiai reglamentuojančiomis medžiagų vertinimą ir jų priskyrimą prie pavojingų atliekų. Todėl Ž. G. taip ir neaišku, už kokių pavojingų medžiagų, jei tokios ir būtų, yra reikalaujama turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, o apeliantas yra nubaustas administracine nuobauda. Byloje nesant nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad taroje rastame skystyje yra pavojingų medžiagų, kokia yra tokių medžiagų koncentracija, ar ji viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją ir kt., teismo nutarimas negali būti laikoma teisėtu, o Ž. G. paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinta.

3.10. Skunde taip pat teigiama, kad teismo išvadą, jog taroje yra pavojingų medžiagų, paneigia ir Vokietijos pardavėjo Reikalavimų dokumentas ADR, kuriame nurodyta, kad perduodamos tuščios talpos, kurių viduje nėra nei pavojingų, nei nepavojingų medžiagų. Taigi, nei taros įsigijimo dokumentuose, nei atlikto patikrinimo metu, nei jokiame kitame dokumente nebuvo nustatytas joks pavojingų medžiagų buvimo faktas, kas reiškia, jog Ž. G. skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas už pažeidimą, kurio jis nepadarė, o teismo nutarimas priimtas nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų. Todėl ir šiuo atveju remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi Ž. G. veikoje neįrodyta, kad yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, o tai reiškia, jog paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta.

3.11. Dėl nuotekų mėginių paėmimo skunde pažymima, kad nors Ž. G. ir nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad viršytas nuotekų užterštumo rodiklis, ką 2020 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino Aplinkos apsaugos departamento atstovas, liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas K. Š., pažymėjęs, jog rodiklis, pagal kurį buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leistos nuotekos yra kenksmingos aplinkai, nėra reglamentuotas jokiame teisės akte bei 2020 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos agentūros atstovas V. P., paaiškinęs, jog 10 700 mg/l BDSz rodiklis nėra nei mažas, nei aukštas, kadangi tokiam vertinimui nebūtų teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo nustatyta, kad jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama Ž. G., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyną leido nuotekas, kurių biocheminis deguonies suvartojimas (BDS 7) per 7 paras siekė 10 700 mg/l, o cheminis deguonies suvartojimas – 6 372 mg/l, t. y. viršijant 8004 ribinę vertę. Tačiau sutinkamai su Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 punkto 3 lentelės 4 pastaba, nustatant BDS7 koncentraciją mėginyje, yra imama koncentracija vidutiniame paros mėginyje. Šiuo atveju, kaip matyti iš Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo paimtas momentinis mėginys vieną kartą, t. y. 2020 m. sausio 28 d. 20.00 val., kas reiškia, jog tyrimo rezultatai, kurie gauti ir atlikti pažeidžiant teisės normas, t. y. neimant paros mėginių, negali būti laikomi teisingi ir teisėti.

Žemesnės instancijos teismas

3.12. Skunde nurodoma ir tai, kad už veikas, numatytas ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse, Ž. G., kaip juridinio asmens vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalys tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius šį pažeidimą, todėl būtina nurodyti, aptariant kiekvieną veiką atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama Ž. G. atsakomybė. Analogiškos pozicijos laikosi ir teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-558-988/2019). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nustatyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 8, 9 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-29-746/2015). ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Šie konkretūs teisiniai pagrindai nagrinėjamoje byloje analizuojami nebuvo, nėra nustatyta kokiais veiksmais apeliantas, kaip įmonės vadovas, padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nenustatyta ir apelianto kaltė, nenurodyta teisės norma, pagal kurią už šiuos pažeidimus, jei jie būtų įrodyti, atsakomybė kildinama būtent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui. O tai reiškia, jog apelianto veiksmuose nėra jam inkriminuojamų ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse numatytų administracinių nusižengimų visų sudėties požymių ir toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu.

3.13. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl remiantis šia teisės norma prašoma atlyginti Ž. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki posėdžio.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas I. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimo pateikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. atstovė advokatė Laura Daumantaitė. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinį skundą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį remiantis skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

6. Nagrinėjamu atveju Ž. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 23, 36 bei 38 dalis. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. ANK 235 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus, aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą, kurio 31 punktas numato, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti atliekas. ANK 247 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 23 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Ši aukščiau nurodyta norma taip pat yra blanketinė ir nukreipia į Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktą, kuriame numatyta, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. Šių taisyklių 56 punktas numato, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 36 dalį kyla asmeniui, kai pavojingos atliekos maišomas (įskaitant skiedimą) nesilaikant nustatytų reikalavimų. Minėto straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyną šalino atliekas. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamos nuotekos yra atliekos, nes talpas, kurios buvo plaunamos įmonėje, prilygino pakuočių atliekoms, o talpų plovimą laikė atliekų paruošimu naudoti pakartotinai. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, dėl ko aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytas pakuotės apibrėžimas, kuriame pakuotė apibrėžiama kaip gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Šios dalies 1 punkte numatyta, kad gaminys nėra pakuotė, jei jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti bei apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos bei pašalinamos kartu (pavyzdžiui, ne pakuotė – kompaktinių diskų, vaizdo kasečių dėklai, vazonai, kuriuose augalas auga visą savo gyvavimą, įrankių dėžės, arbatos maišeliai, sūrius dengiantis vaško sluoksnis, dešrų apvalkalai; pakuotė – dėžutė saldainiams). Minėto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (pavyzdžiui, pakuotė – maišeliai, skirti prekėms nešti, vienkartiniai puodeliai ir lėkštės, maistui vynioti skirta plėvelė, maišeliai sumuštiniams, aliuminio folija; ne pakuotė – maišiklis, vienkartiniai stalo įrankiai). Minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktas pakuočių atliekų apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad pakuočių atliekos – tai pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 51 punkte nurodyta, kad pakuočių atliekos – tai pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas. Šio straipsnio 2 dalies 6 punkte atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos įsiveža talpas, kurias parduoda arba išnuomoja kitiems subjektams. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsivežamos talpos yra pakuotės, kadangi šios talpos yra skirtos jose laikyti įvairias medžiagas. Minėtos talpos gali būti atskiriamos nuo gaminio ir yra skirtos gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpas iš įmonių pirkdavo, nesudaro pagrindo teigti, jog pardavėjas minėtomis talpomis neatsikratė, neketino ar neprivalėjo atsikratyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios talpos nebuvo atliekos. Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šių talpų plovimo veikla nėra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodyta, jog paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iš Vokietijos nupirktos talpos, kurios apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintos atliekomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išplaudavo ir parduodavo. Teismo vertinimu, šių talpų, kurios praeityje jau buvo naudojamos gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams plovimas ir pardavimas, yra ne kas kita, kaip paruošimas jas naudoti pakartotinai. Patikrinus informaciją Atliekų tvarkytojų valstybės registre nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vykdydama talpų plovimo veiklą, įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, kurioje yra nustatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą, ir 13 dalį, kurioje nurodyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektas neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

8. Nors skunde nesutinkama su ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos yra užterštos pavojingomis medžiagomis, tačiau šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga. Byloje esančios talpų etikečių fotonuotraukos (b. l. 18 – 39) patvirtina, kad kai kuriose iš šių talpų buvo laikomos pavojingos medžiagos, kadangi ant minėtų etikečių pavaizduotas ženklinimas, būdingas pavojingoms medžiagoms (kaukolė su užrašu „toxic“ (nuodingas), apvirtusi žuvis, kas pagal pavojingų medžiagų ženklinimą reiškia pavojinga aplinkai, iš mėgintuvėlių ant rankų krentantys lašai, kas ženklina ardančias medžiagas, šauktukas – pavojinga, dirginanti medžiaga, liepsna raudoname fone, kas reiškia, kad talpoje buvo degi medžiaga). Šie ženklinimai nebuvo nurodyti ant visų fotonuotraukose esančių pakuočių, tačiau apylinkės teismas ir nedarė išvados, kad visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiose talpose buvo laikytos pavojingos medžiagos. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėtose talpos yra pakuotė, užteršta cheminėmis pavojingomis ir (ar) nepavojingomis medžiagomis. Aplinkybę, kad dalis medžiagų buvo pavojingos, patvirtina ir byloje esantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2020-40/1 (b. l. 14). Iš šiame protokole esančių duomenų matyti, kad mėginio paėmimo vieta buvo iš šulinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prie pastato paimtas nuotekų pavyzdys. Lentelės skiltyje „Papildoma informacija apie mėginį“ nurodyta, kad mėginyje matosi nuotekoms nebūdingų medžiagų – plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Lentelės dalyje, kurioje pateikti tyrimo rezultatai matyti, kad biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) rezultatas yra daugiau nei 10000 mg/l, kas patvirtina, kad minėtos talpos buvo užterštos pavojingomis medžiagomis, dėl ko darytina pagrįsta išvada, kad į nuotakyną buvo išleidžiamos atliekos. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti ar šių medžiagų koncentracija viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją, kadangi pakako nustatyti tą aplinkybę, kad į nuotakyną UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido pavojingas medžiagas, nors pavojingų atliekų tvarkymo licencijos įmonė neturėjo. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktas teigia, kad įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą. Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio leidimo neturėjo. Todėl remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintus „Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto reikalavimus, dėl ko pagrįstai pripažino jį padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23, 36, 38 dalyse ir paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1300 Eur baudą.

9. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu Patikrinimo aktu Nr. 36 (b. l. 4), kadangi minėtame akte nurodyta, kad įmonė verčiasi atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veikla. Apygardos teismo vertinimu, ši akte nurodyta aplinkybė neturėjo esminės reikšmės konstatuojant faktą, kad įmonė verčiasi atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veikla, kadangi ši aplinkybė buvo nustatyta ištyrus visus byloje esančius įrodymus, o nesiremiant būtent vienu dokumentu – minėtu patikrinimo aktu. Išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, kad išvados dėl įmonės veiklos yra pagrįstos. Nors kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose bendrovės įstatuose nurodyta, kad bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdis yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos, nuosavo turto nuoma (bendrovės įstatų 2.2. punktas), tačiau byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos pirkdavo talpas, kurias plaudavo ir parduodavo. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, būtent ta aplinkybė, kad įmonei įsigijus talpas jos būdavo perplaunamos ir parduodamos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėtos talpos buvo ruošiamos naudoti pakartotinai, todėl aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

10. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Ž. G. administracinės atsakomybės, privalėjo įsitikinti, ar administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai, ar apelianto veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tara užteršta pavojingomis medžiagomis, jas nurodant ir identifikuojant, o taip pat įvertinant, ar pavojingų medžiagų, jei tokios rastos, koncentracija viršija didžiausią leistiną ribą. Ž. G. atstovė nurodo, kad nei pačiame protokole, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodyta, kokios pavojingos medžiagos buvo rastos taroje, kad būtų galima įvertinti, ar tikrai rastos medžiagos priskiriamos prie pavojingų, nėra jokių duomenų, kokia yra rastų taroje neva pavojingų medžiagų koncentracija, dėl ko nesant šių duomenų, teismas negalėjo įvertinti, ar jų koncentracija viršija didžiausią leistiną ribą ir t.t. Teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Surašant administracinio nusižengimo protokolą būtina nurodyti administracinio nusižengimo esmę, kuri ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikoma administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo administracinio nusižengimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, kadangi šis protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią konkrečiai veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

12. ANK 609 straipsnis taip pat numato, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas Ž. G. buvo surašytas jį kaltinant administracinių nusižengimų, numatytų 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, 247 straipsnio 36 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje, padarymu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Ž. G. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nurodyta, kokių administracinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas (235 straipsnio 4 dalis, 247 straipsnio 23 dalis, 247 straipsnio 36 dalis, 247 straipsnio 38 dalis), nurodyti nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta. Kadangi nurodytos ANK normos yra blanketinės, administracinio nusižengimo protokole nurodyti konkretūs aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai. Iš administracinio protokolo turinio yra aišku kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai, todėl apygardos teismo vertinimu, minėtas protokolas atitinka įstatymo šiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą nėra pažeista. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį jau pirmosios instancijos teisme gynė profesionalus teisininkas, tačiau bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo keliamas nebuvo, kas tik patvirtina aplinkybę, kad Ž. G. suprato kuo yra kaltinimas ir turėjo visas galimybes tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

14. Ž. G. atstovės teigimu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas būtent iš kvapo, nurodant, kad tara yra užteršta pavojingomis medžiagomis. Tokius apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2020 m. vasario 10 d., o byloje esančio tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 data yra 2020 m. vasario 5 d., todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis objektyviais ir į bylą pateiktais įrodymais. Aplinkybes dėl pavojingų medžiagų teismas jau aptarė šios nutarties 8 punkte, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako.

15. Skunde nurodoma, kad teismo išvadą, jog taroje yra pavojingų medžiagų, paneigia ir Vokietijos pardavėjo Reikalavimų dokumentas ADR, kuriame nurodyta, kad perduodamos tuščios talpos, kurių viduje nėra nei pavojingų, nei nepavojingų medžiagų. Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vokietijos įsigijo tuščias talpas, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtose talpose buvusių medžiagų likučių pavojingumo, kadangi įmonei plaunant talpas, kartu su vandeniu pasišalino ir minėtų medžiagų likučiai, kurie, kaip jau aptarta aukščiau, pagrįstai buvo pripažinti kaip pavojingos medžiagos. Ant talpų esančių etikečių ženklinimas tik patvirtina aplinkybę, kad jose anksčiau buvo laikomos ir pavojingos, ir nepavojingos medžiagos, todėl Ž. G. atstovės skundo teiginiai, kad jis skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė, nepagrįsti, kadangi jo kaltė nagrinėjamu atveju įrodyta byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais.

16. Skunde nurodoma, kad iš Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo paimtas momentinis mėginys vieną kartą, t. y. 2020 m. sausio 28 d. 20.00 val., kas reiškia, jog tyrimo rezultatai, kurie gauti ir atlikti pažeidžiant teisės normas, t. y. neimant paros mėginių, negali būti laikomi teisingi ir teisėti. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog išanalizavus mėginio tyrimo rezultatus, nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos atliekos. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai. Šio reglamento 31 punkte nurodyta, kad į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti: 31.1. daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotakyno ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiką; 31.2. medžiagas, galinčias sukelti gaisrą ar sprogimą; 31.3. medžiagas, galinčias pakenkti nuotekų valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų sveikatai; 31.4. medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą; 31.5. atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje). Šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad byloje yra nustatyta, kad į buitinių komunalinių nuotekų nuotakyną buvo leidžiamos būtent atliekos, Ž. G. administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad viršytas nuotekų užterštumo rodiklis nebuvo surašytas, todėl Nuotekų tvarkymo reglamento 32 punkte ir 3 lentelėje nurodytos ribinės vertės bei tai ar tyrimo rezultatai buvo gauti paėmus momentinį ar vidutinį paros mėginį, reikšmės neturi. Todėl šis Ž. G. atstovės apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad už veikas, numatytas ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse, Ž. G., kaip juridinio asmens vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Pasak Ž. G. atstovės, nėra nustatyta kokiais konkrečiai veiksmais jis, kaip įmonės vadovas, padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nenustatyta jo kaltė, nenurodyta teisės norma, pagal kurią už šiuos pažeidimus, jei jie būtų įrodyti, atsakomybė kildinama būtent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui.

18. ANK 247 straipsnio 23 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

19. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 28 d. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vandžiogalos g. 90B, Kaunas, nustatyta, kad įmonės teritorijoje yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, nuotekos buvo išleidžiamos į naujai įrengtą nuotakyną. Teismo vertinimu, protokole aiškiai nurodyta, kad įmonės teritorijoje buvo laikomos įvairios talpos ir paėmus mėginius nustatyta, kad minėtose talpose buvo pavojingų medžiagų, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš administracinio nusižengimo protokolo turinio nėra aišku, kokių neteisėtų veiksmų padarymu buvo kaltinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. G..

20. ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

21. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad įmonės teritorijoje sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, o nuotekos buvo išleidžiamos į naujai įrengtą nuotakyną. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, leidžia daryti išvadą, kad įmonė atliekas apdorojo (viena iš ANK 247 straipsnio 38 dalyje nurodytų alternatyvių veikų). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta, kad atliekų apdorojimas, tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta ir šios nutarties 13 punkte, buvo surašytas įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantis administracinio nusižengimo protokolas. Iš minėto protokolo turinio ganėtinai aišku būtent dėl kokių konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo Ž. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyti ne tik ANK straipsniai, dėl kurių Ž. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau ir kiti įstatymai, kuriais nustatyta tvarka buvo pažeista. Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Ž. G. atstovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

22. Nors Ž. G. inkriminuotų ANK numatytų straipsnių dispozicijos tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius nustatytus pažeidimus, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – direktorius, vienasmenis bendrovės valdymo organas ir atsako už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės veikla buvo vykdoma nesilaikant Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, neturint licencijos, t. y. jos veikla nebuvo tinkamai organizuojama, jokių duomenų, kad bendrovėje direktoriaus įsakymu būtų paskirtas kitas asmuo, atsakingas už būtinų veiklai vykdyti licencijų, leidimų gavimą, tinkamą nuotekų tinklų eksploatavimo užtikrinimą, nėra, todėl spręstina, kad būtent Ž. G., kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą bei realią galimybę išvengti padarytų pažeidimų bei atliekų patekimo į nuotakyną, tačiau jų nesiėmė, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

23. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylą dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinamo nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Byloje nėra paaiškėjusiu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Laura Daumantaitė nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jos manymu, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. atstovė prašo priteisti jos atstovaujamojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti įrodymai apie Ž. G. turėtas proceso išlaidas, jų dydį ir apmokėjimą, susijusias su jo interesų atstovavimu teisme. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu atvejai, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu, privalėtų išspręsti jo paties patirtas išlaidas, turėtas dėl jo advokato dalyvavimo procese, BPK neaptarti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokie atvejai nėra galimi. Šio teisinio reguliavimo kontekstą įvertinus ANK 666 straipsnio esmę, neabejotina, kad tokie atvejai negalimi ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, todėl Ž. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Prašymo dėl Ž. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė