Vilniaus apygardos teismo nutarimas, AN2-558-988/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-12-30
Bylos Nr.: AN2-558-988/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02930-2019-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Darius Pranka
Pažeidėjas: G. M.

Kategorijos

1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
12.1Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus (ANK 235 str.)
12.7.1Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas (ANK 247 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-558-988/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02930-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7; 12.1; 12.7.1; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-3658-929/2019, kuriuo G. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, skirta 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 25 dalyje, skirta 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 31 dalyje, skirta 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje, skirta 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų 00 ct) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-3658-929/2019 G. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, 247 straipsnio 31 dalį, 247 straipsnio 37 dalį dėl to, kad G. M. vadovaujama UAB VILNIAUS BETONO DEMONTAVIMO TECHNIKA (toliau – ir Bendrovė), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio 29 d. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nėra atliekų apdorojimo įrenginio, neteisėtai atvežė statybines atliekas, kurių bendras kiekis užėmė 624,75 m² (asfalto atliekų, atliekos kodas 17 03 02 – 271,25 m², betono atliekų, atliekos kodas 17 01 01 – 250 m², silikatinių plytų atliekų, atliekos kodas 17 01 02 – 103,5 m²) teritorijos plotą, atliekų aukštis viršija 1 m, statybinių atliekų bendras tūris viršija 100 m³, ir šioje vietoje neteisėtai vykdė statybinių atliekų apdorojimą (laikymą ne susidarymo vietoje, smulkinimą, perdirbimą) pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 7, 37 ir 56 punktų reikalavimus ir neturint Taršos leidimo statybinių atliekų apdorojimui. Be to, Bendrovė neapskaito visų susidariusių, gautų statybos ir griovimo atliekų, nepildo atliekų gavimo lydraščių GPAIS, atliekų susidarymo apskaita vedama pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (toliau – ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės) 6.6, 8, 9 ir 13 papunkčių reikalavimus. Tuo G. M. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 37 ir 56 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies (2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-1018 redakcija) reikalavimus.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimu teismas sprendė, jog Atliekų susidarymo apskaitos žurnale (už 2017 m.) nurodytas susidaręs atliekų kiekis iš esmės atitinka Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), griovimo apraše–techniniame projekte numatytus susidaryti atliekų kiekius.

1.2. Teismo vertinimu, įmonė nepateikė Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos už 2017 m., tuo pažeisti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 36 punkto reikalavimai.

1.3. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, jog 2018 m. susidariusių atliekų kiekis patvirtina aplinkybes, kad nugriovus pastatą (2017 m. vasario–kovo mėn.) į teritoriją 2018 m. buvo papildomai vežamos statybinės atliekos, kurių gavimas bei perdirbimas nebuvo apskaitytas.

1.4. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pastebėjo, jog Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), griovimo apraše–techniniame projekte nėra numatytas skaldos įvežimas į statybvietę.

1.5. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad 2017–2018 m. atliekų susidarymo apskaitoje pateikta informacija neatitinka statybos darbų žurnalo duomenų.

1.6. Teismas pažymėjo, jog faktinio patikrinimo metu nustatyta, kad į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) yra vežamos statybos ir griovimo atliekos iš kitų asmenų.

1.7. Apylinkės teismas nurodė, kad taip pat nustatyta, jog faktinio patikrinimo metu buvo perdirbamos asfalto ardymo atliekos (atliekos kodas 17 03 02), betono atliekos (atliekos kodas 17 01 01). Aplinkybės fiksuotos vaizdo fiksavimo priemonėmis.

1.8. Teismo posėdyje byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos faktinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, buvo ištirti, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovai turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos.

1.9. Teismas pažymėjo, jog UAB VILNIAUS BETONO DEMONTAVIMO TECHNIKA atsakingi darbuotojai 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 4 d. priimtų atliekų nepasvėrė ir neapskaitė. Jokie priėmimo perdavimo dokumentai nebuvo pateikti. UAB VILNIAUS BETONO DEMONTAVIMO TECHNIKA patikrinimui pateiktuose dokumentuose nėra krovinių gabenimo važtaraščių, išduotų automobiliui MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytais automobiliais atvežtos statybinės atliekos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Tuo pažeisti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 23 ir 23.1 punktų reikalavimai. GPAIS sistemoje taip pat nėra pateikti atliekų vežimo į (duomenys neskelbtini), dokumentai.

1.10. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. negalėjo detaliau teismui paaiškinti, dėl kokių priežasčių atliekas nuvežė ne į tą objektą, juolab, kad jo paminėta aikštelė, kurioje jis neva turėjo iškrauti statybines atliekas, yra Naujojoje Vilnioje, t. y. visai kitoje Vilniaus dalyje.

1.11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šie du, G. M. teigimu, per klaidą į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvežtų atliekų atvejai buvo nustatyti tą pačią dieną, vienas po kito, atliekant patikrinimą.

1.12. Apylinkės teismo vertinimu, aplinkybę, kad į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) yra vežamos statybos ir griovimo atliekos iš kitų asmenų, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 15 d. Z. K. skundas, kuriame nurodyta, kad Metalo g. esanti teritorija virsta statybinių atliekų sąvartynu. Statybinės atliekos nuolat vežamos iš įvairių vietų, ardomos ir smulkinamos.

1.13. Kadangi adresu (duomenys neskelbtini), leidimas vykdyti atliekų tvarkymo veiklą nebuvo išduotas, iš kitų asmenų atliekas priimti, laikyti ir jas perdirbti įmonė neturi teisės.

1.14. Iš byloje esančių duomenų nekyla abejonių, kad patikrinimo akte nurodytas statybinių atliekų kiekis atitiko ANK 247 straipsnio 25 dalyje nurodytus parametrus.

Žemesnės instancijos teismas

1.15. Administraciniame kaltinime nurodytų administracinių nusižengimų padarymo laikas patikslintas nurodant, kad jie padaryti nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 29 d. Administracinių nusižengimų padarymo laikas patikslintas, kadangi nusižengimai padaryti nuo 2018 m. rugsėjo mėn. nenustatytu laiku iki 2018 m. spalio 4 d. Pažeidimo esmė nurodyta 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akte, kuris yra neatsiejama protokolo dalis.

1.16. Apylinkės teismas nepagrįstais laikė ir G. M. atstovo teiginius, kad 2018 m. spalio 3 d. pareigūnai veikė neturėdami teisės atlikti patikrinimą, nes pavedimas atlikti patikrinimą buvo duotas tik 2018 m. spalio 4 d. Kaip teismo posėdyje paaiškino Institucijos atstovas, gautame skunde buvo nurodyta, kad nuolat vežamos statybinės į (duomenys neskelbtini), skunde nebuvo įvardinta nei įmonė, nei konkretus adresas. Dėl šios priežasties 2018 m. spalio 3 d. jie nuvažiavo į vietą nustatyti, kokia tai įmonė ir kokią veiklą ji vykdo, o 2018 m. spalio 4 d. buvo išrašytas pavedimas atlikti patikrinimą.

1.17. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į G. M. asmenybę – jis dirbantis, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka byloje nepateikta. G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 202–212).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu, šiuo nutarimu G. M. yra nepagrįstai nubaustas, nes nebuvo padaryti jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai, pats skundžiamas nutarimas neatitinka jam nustatytų įstatymo reikalavimų, administracinių nusižengimų byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, teismas neteisingai vertino įrodymus, dalies jų išvis nevertino, nutarimo išvadas grindė prielaidomis.

2.2. G. M. pažymi, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimo teksto nėra aišku, už kokias konkrečias veikas, numatytas ANK normose, yra nubaustas G. M.. Nutarimas neatitinka ANK 636 straipsnyje nustatytų reikalavimų nutarimo turiniui administracinio nusižengimo byloje, nėra pagrįstas bei teisėtas. Apylinkės teismas konkrečiai nenurodė, kokias nurodytose ANK normose nurodytas konkrečias veikas padarė G. M. bei kaip pasireiškė jo kaltė. Skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo laikas nepagrįstas įrodymais, neatskleista teisės pažeidimo esmė, nėra fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

2.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. V-19.1-37 nėra konkrečiai įvardinti teisės pažeidimai, dėl kurių padarymo teikiami kaltinimai G. M.. Administracinių nusižengimų padarymo laikas protokole nurodytas nuo 2018 m. lapkričio 29 d., 11 val. 00 min., iki 2019 m. birželio 14 d., 11 val. 00 min., t. y. laiku, kai joks patikrinimas nebuvo vykdomas ir jokių faktinių aplinkybių nenustatyta. Protokole nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiami kaltinimai pažeidimų padarymu, nėra įvardinti jo priedai (įrodymai), tik pažymėta, kad jie bus pateikti teismui.

2.4. G. M. nurodė, kad, kaip matyti administracinio nusižengimo bylos medžiagos, patikrinimas buvo vykdomas net neprisistačius, slapta sekant ir filmuojant bei fotografuojant Bendrovės veiklą žemės sklype, jos transporto priemones gatvėse. Tokios slapto sekimo funkcijos ir įgaliojimai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisės aktais nėra suteikti.

2.5. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog pavedimas atlikti patikrinimą pareigūnams buvo duotas tik 2018 m. spalio 4 d., tačiau pareigūnai pradėjo slapta sekti, filmuoti ir fotografuoti iki patikrinimo pradžios – 2018 m. spalio 3 d., net neturėdami teisės atlikti patikrinimo veiksmus.

2.6. Apeliantas pastebėjo, kad pareigūnai į teritoriją pateko net neklausdami tokio leidimo, apie tai neinformavę.

2.7. G. M. apibendrino, kad visa tai leidžia daryti išvadas, jog tiek tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą teisme buvo pažeistos G. M. teisės į gynybą, teisingo, teisėto ir objektyvaus proceso principai.

2.8. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas priešingai faktinėms aplinkybėms nepagrįstai nurodė, kad G. M. inkriminuoti administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 29 d., nors administracinio nusižengimo byloje nėra jokių faktinių duomenų apie kokių nors pažeidimų padarymą nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 2018 m. spalio 3–4 d. nustatytos faktinės aplinkybės nėra ir negali būti laikomos kokiu nors administraciniu nusižengimu.

Šalies argumentai

2.9. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kodėl G. M. kaip UAB „Debris“ direktorius traukiamas administracinėn atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje. Tik ANK 235 straipsnio 4 dalyje yra numatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė. ANK 247 straipsnio 25, 31, 37 dalyse nėra nustatyta atsakomybė juridinio asmens vadovui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už darbų vykdymą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga darbų vadovė R. L., o už atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą A. G..

2.10. Apelianto įsitikinimu, jis buvo nubaustas nesant jo administracinių nusižengimų sudėties.

2.11. Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje nėra įvardinta, kokio konkretaus nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymu yra kaltinamas G. M..

2.12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė vežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), statybines atliekas ir jas smulkino neturėdama leidimo.

2.13. Pirma, apeliantas argumentuoja, kad atliekų vežimui nėra teisės aktuose nustatytas reikalavimas tokią veiklą vykdant turėti leidimą (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą). Atliekų vežimui negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Antra, Bendrovė nevežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), statybinių atliekų iš jokių kitų vietų. Trečia, Bendrovė statybinių atliekų iš kitų vietų ir (ar) asmenų teritorijoje nepriėmė. Apylinkės teismas šiais klausimais neteisingai tyrė ir vertino įrodymus.

2.14. G. M. pastebėjo, kad, nors į Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) griovimo aprašą–techninį projektą nėra įrašyti darbai, susiję su prie statinio buvusios asfaltuotos aikštelės ardymu, tačiau šiuos darbus būtina atlikti, kad būtų tinkamai sutvarkyta visa nugriauto statinio aplinka.

2.15. Apelianto teigimu, atliekos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, naudojant mobilią įrangą tvarkomos toje pačioje statybvietėje, tačiau dėl statybvietės dydžio ir technologinių įrangos poreikių atliekos statybvietėje nuo susidarymo vietos iki mobilaus smulkinimo įrenginio pervežamos Bendrovės automobiliu. Teritorijoje ir 2018 m. spalio 4 d. aukščiau aprašyta tvarka Bendrovės sunkvežimiais buvo pervežamos vietoje susidariusios statybinės atliekos iš vienos vietos į kitą.

2.16. G. M. nurodė, kad Z. B. 2018 m. spalio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jokios statybinės atliekos iš kitų objektų nebuvo atvežamos, tai yra Bendrovė nevykdė atliekų vežimo iš kitur veiklos.

Šalies argumentai

2.17. Apeliantas pastebėjo, kad, nepaisant visų pateiktų paaiškinimų ir įrodymų bei fakto, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad Bendrovė savo transportu į statybvietę vežė atliekas iš kitų atliekų turėtojų, skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuojama, jog „Be to, faktinio patikrinimo metu nustatyta, kad į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). yra vežamos statybos ir griovimo atliekos iš kitų asmenų.“.

2.18. Apeliaciniame skunde minima, kad bylos medžiagoje yra užfiksuotas tik vienas atvejis, kai sunkvežimis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ši transporto priemonė nepriklauso Bendrovei), teritorijoje vieną kartą išpylė statybines atliekas. Tačiau teismui buvo paaiškinta, kad tai buvo padaryta per klaidą dėl transporto priemonę atsiuntusios įmonės – UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ veiksmų, klaidingai nukreipus šį sunkvežimį Bendrovei ne tuo adresu. Jis turėjo būti adresuotas ir vykti į Bendrovės atliekų tvarkymo vietą Kalantos g. 49, Kaunas. Bendrovė iš šio sunkvežimio per klaidą išpiltas statybines atliekas teritorijoje nepriėmė, o surinko ir išvežė bei apskaitė kartu su kitomis vėliau gautomis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ statybinėmis atliekomis į Bendrovės atliekų tvarkymo vietą Kalantos g. 49, Kaunas. Šiuo atveju negalėtų būti laikoma, kad Bendrovė vykdė atliekų vežimo veiklą, nes atliekų vežimo veiklą vykdė kita įmonė. Įrodymai apie tai byloje buvo pateikti, tačiau apylinkės teismas jų net nevertino.

2.19. Apeliantas nurodo, kad darbų atlikimo vietoje gautos statybinės atliekos turi būti rūšiuojamos ir smulkinamos. Tokiai veiklai taršos leidimas nėra reikalingas ir nėra išduodamas. Bendrovei vykdant pastato griovimo ir aikštelės aplink pastatą ardymo darbus buvo gautos statybinės atliekos, o jas išrūšiavus ir susmulkinus buvo gautos statybinės medžiagos – skalda bei trupintas asfaltas.

Šalies argumentai

2.20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad į teritoriją 2018 metais ir iki patikrinimo buvo vežamos statybinės atliekos iš kitų vietų.

2.21. Pastebima, kad UAB VILNIAUS BETONO DEMONTAVIMO TECHNIKA pagal 2017 m. vasario 3 d. turto nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Dorvina“, yra išsinuomavusi dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šioje žemės sklypo dalyje Bendrovė atsiveža ir sandėliuoja savo statybines medžiagas – skaldą. Tokiam statybinių medžiagų atvežimui ir sandėliavimui jokio leidimo nereikia.

2.22. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime aptariamas ir faktas apie į teritoriją įvažiavusį ne Bendrovės sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su statybinėmis atliekomis, kuris net nebuvo iškrautas. Jį pamatęs, Bendrovės darbuotojas pareikalavo išvažiuoti, ką ir padarė šio sunkvežimio vairuotojas. Šis faktas neįrodo nei kokių nors statybinių atliekų atvežimo, nei bandymo iškrauti, nei tai, kad tokius veiksmus atliko Bendrovė.

2.23. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. Z. K. skunde yra nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, jokių konkrečių faktų nepateikta. Nei viename iš dokumentų – 2018 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo, administracinio nusižengimo protokolo, 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akto – nėra užfiksuota jokių konkrečių faktų apie tai, kad iki patikrinimo būtų vežamos statybinės atliekos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bei joje priimamos.

Šalies argumentai

2.24. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad griaunant pastatą bei atliekant aikštelės ardymo darbus susidarė daugiau statybinių atliekų nei buvo numatyta Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), griovimo apraše–techniniame projekte, taip pat neleidžia daryti išvadą, jog jos buvo iš kur nors papildomai atvežtos. Įrodymų apie tokių statybinių atliekų atvežimą byloje nėra. Tai tik parodo, jog buvo netiksliai įvertintas ir apskaičiuotas minėtame projekte galimų gauti atliekų kiekis. Kita vertus, tai įrodo, kad Bendrovė statybvietėje teisingai apskaito visas gautas joje statybines atliekas.

2.25. G. M. nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių faktų apie kokį nors statybinių atliekų vežimą nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 29 d. į teritoriją, išskyrus vienintelį 2018 m. spalio 4 d. atvejį, dėl kurio jau pasisakyta.

2.26. Apeliantas apibendrina, kad teiginiai apie tai, kad Bendrovė vykdo statybinių atliekų vežimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kitų asmenų ir (ar) teritorijų, į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bei jų priėmimą yra visiškai nepagrįsti, neteisingi ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.

2.27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo ir nėra jokių stacionarių technikos objektų, kurių veiklai būtų būtinas taršos leidimas pagal teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2.28. Pastebima, kad pati teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma kokiu nors įrenginiu, kuriam turi būti išduodamas leidimas. Teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra statybvietė, nes joje buvo vykdomi statybos darbai – griovimas. Statybvietė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 23 dalyje pateiktą apibrėžimą nėra įrenginys (stacionarus technikos objektas). Teisės aktuose nėra nustatyta pareiga vykdant griovimo darbus statybvietėje turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą.

2.29. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole pripažįstama, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra atliekų apdorojimo įrenginio. Teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbo mobilus statybinių atliekų smulkinimo įrenginys ir kiti mechanizmai, kurie tvarkė ir smulkino vietoje gautas statybines atliekas. Tokiai veiklai vykdyti mobiliais įrenginiais taršos leidimas nėra reikalingas. Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), griovimo apraše–techniniame projekte yra numatyta, jog tinkamas perdirbimui statybinis laužas perdirbamas vietoje mobiliu smulkintuvu į skaldą ir asfaltą. Statybinių atliekų sandėliavimas ir (ar) saugojimas statybvietėje nėra įrenginio – stacionaraus technikos objekto – eksploatavimas ir dėl to tokiai veiklai negali būti taikomas reikalavimas turėti taršos ar kokį nors kitą leidimą.

2.30. G. M. teigimu, nesant papildomai atvežtų atliekų, akivaizdu, kad negalėjo būti ir nebuvo jų perdirbimo.

2.31. Apeliantas apibendrina, kad Bendrovės veiklai statybvietėje smulkinant, rūšiuojant vietoje gautas statybines atliekas teisės aktais nėra nustatyta pareiga turėti taršos leidimą.

2.32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad statybvietėje susidarė tik statybinės atliekos, kurios nepriskiriamos pavojingoms. Jos nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus. Susidariusios atliekos tą patį mėnesį (2017 m. vasario, kovo mėn.) buvo perduodamos atliekų tvarkytojams. 2018 metais statybvietėje susidariusios statybinės atliekos taip pat nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus, nes jos, vertinant pagal Statybos darbų žurnalo įrašus, galėjo susidaryti tik nuo 2018 m. gegužės 14 d.

2.33. Pastebima, kad patikrinimo metu (2018 m. spalio 4 d.) pareigūnų buvo užfiksuota, jog teritorijoje yra kelios krūvos statybinių atliekų. Jos buvo susidariusios nuo 2018 m. gegužės mėn. ir po jos vykdytų statybvietėje griovimo ir ardymo darbų bei jų metu gautų statybinių atliekų. Nuo jų gavimo ir laikymo pradžios iki 2019 m. spalio 4 d. nebuvo praėję net šešeri mėnesiai.

2.34. Dėl ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniame skunde pažymima, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, ar yra teigiama, kad įvykdytos visos veikos, numatytos ANK 247 straipsnio 25 dalyje, ar tik viena iš jų, ar kelios. Šiuo atveju nėra nustatyta ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatytų veikas kvalifikuojančių būtinųjų požymių – veiksmų, atliekų kiekio. Nesant šių būtinų kvalifikuojančių požymių nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti G. M. atsakomybę pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Tokios atsakomybės taikymas yra nepagrįstas bei neteisėtas.

2.35. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti teritorijoje esantys betono, plytų, asfalto atliekų kiekiai yra statybinės atliekos ir antriniam panaudojimui tinkančios statybinės medžiagos, kurios buvo gautos vietoje atliekant griovimo ir ardymo darbus.

2.36. G. M. argumentuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad didesnis nei penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekis Bendrovės būtų buvęs laikinai laikomas, surinktas, atvežtas i teritoriją bei tokios atliekos būtų buvusios apdorotos pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

2.37. Pažymi, kad 2018 m. spalio 4 d. iš sunkvežimio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išpiltas kiekis nebuvo matuojamas, todėl ir šio kiekio tūris nebuvo nustatytas.

2.38. Dėl ANK 247 straipsnio 31 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad Bendrovė nepateikė kokių nors atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų iki nustatyto termino. Nesant administracinio nusižengimo protokole suformuoto kaltinimo dėl atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo G. M. neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių ir gintis nuo tokių kaltinimų. Taigi apylinkės teismas skyrė baudą G. M. už veiką, kurios padarymu G. M. nebuvo kaltinamas administracinio nusižengimo protokolu.

2.39. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 36 punktas nereglamentuoja ataskaitų teikimo.

2.40. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ataskaitos apie atliekų susidarymą ir tvarkymą teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai. Duomenų, apie tai, kad kokios nors ataskaitos nebuvo pateiktos šiai agentūrai, byloje nėra.

2.41. Apeliantas argumentuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už darbų vykdymą statybvietėje buvo atsakinga darbų vadovė R. L., o už atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą atsakingu asmeniu buvo paskirtas A. G.. Kodėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį buvo patrauktas G. M., nei protokole, nei nutarime nenurodyta.

2.42. Apeliantas apibendrina, kad apylinkės teismas už tokią veiką nepagrįstai ir neteisėtai nubaudė G. M..

Šalies argumentai

2.43. Dėl ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nutarime nurodyti GPAIS sistemoje pateikti duomenys tik iš dalies sutampa su Bendrovei prisijungus prie savo GPAIS paskyros matomais Atliekų susidarymo vietos (duomenys neskelbtini) atliekų susidarymo apskaitos metinėje ataskaitoje pateiktais duomenimis. Nesutampa šie nutarime ir Bendrovės GPAIS paskyroje pateikti duomenys: 1) Nutarime nurodyta, kad susidarė 284,448 t geležies ir plieno (atliekos kodas 17 04 05) atliekų, o Bendrovės GPAIS paskyroje – 276,448 t; 2) Nutarime nurodyta, kad susidarė 86 t betono atliekų (atliekos kodas 17 01 01), o Bendrovės GPAIS paskyroje – 31 t; 3) Nutarime nurodyta, kad susidarė 310 t bituminių mišinių atliekų (atliekos kodas 17 03 02), o Bendrovės GPAIS paskyroje – 160 t bituminių mišinių atliekų. Tokių netikslių duomenų pagrindu G. M. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nėra veikos (veikų), numatytos (-ų) ANK 247 straipsnio 37 dalyje, sudėties, kadangi atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos buvo tvarkomos tinkamai.

2.44. Apeliantas argumentuoja, kad statybvietės viduje vykdant statybinių atliekų pervežimus iš vienos vietos į kitą jų sverti nereikia. Šios atliekos buvo apskaitytos atliekant visame objekte susidariusių atliekų apskaitą.

2.45. G. M. pažymėjo, kad visi administracinio nusižengimo protokole nurodyti reikalavimai, kuriuos Bendrovė neva pažeidė, yra susiję su susidarančių atliekų apskaita. Beje, ir pačiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta: „<...> atliekų susidarymo apskaita vedama pažeidžiant <...>“.

2.46. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad atliekų susidarymo apskaitoje, kurią veda atliekų darytojai, apskaitomos ne atliekų tvarkymo metu susidariusios atliekos. Atliekų perdavimas atskirai atliekų susidarymo apskaitoje nefiksuojamas. Atliekų susidarymo apskaitoje negali būti apskaitomos gautos atliekos, juo labiau, asmuo, neturintis teisės tvarkyti atliekų, negali pildyti atliekų gavimo lydraščių. Iš atliekų darytojų gautos atliekos apskaitomos atliekų tvarkymo apskaitoje. Tokiu atveju yra neaišku, kodėl administracinio nusižengimo protokole aprašant atliekų susidarymo apskaitos pažeidimų sudėtį nurodyti atliekų tvarkymo apskaitai būdingi veiksmai: „ neapskaito <...> gautų statybos ir griovimo atliekų, nepildo atliekų gavimo lydraščių GPAIS“.

2.47. Apeliantas nurodo, kad Bendrovė apskaitydama statybvietėje susidariusias atliekas vykdė visus aukščiau išvardintus Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus: susidarymo apskaitą vykdė GPAIS atskirame Statybvietės atliekų susidarymo apskaitos žurnale; apskaitė visas susidariusias atliekas, net tas, kurios nebuvo numatytos griovimo projekte, bet vykdant darbus susidarė; atliekas perduodavo atliekų tvarkytojams tik su lydraščiais.

2.48. Pažymėjo, kad vykdant griovimo bei ardymo darbus šioje teritorijoje susidarė daugiau statybinių atliekų nei numatyta darbų apraše. Bendrovė privalėjo teisingai apskaityti darbų atlikimo metu faktiškai gautas statybines atliekas. Tad visos darbų vykdymo metu statybvietėje gautos statybinės atliekos ir buvo apskaitytos bei atvaizduotos apskaitos dokumentuose.

2.49. G. M. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nubaudė jį už veiką, numatytą ANK 247 straipsnio 37 dalyje.

2.50. Apeliantas apibendrino, kad visa tai, kas išdėstyta aukščiau, patvirtina, jog G. M. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn bei jam nepagrįstai ir neteisėtai skirtos administracinės nuobaudos (t. 2, b. l. 2–23).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Institucijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į visą byloje pateiktą medžiagą, bylos nagrinėjimo metu išklausius proceso šalių, liudytojų paaiškinimus, peržiūrėjus pateiktą vaizdinę medžiagą, tinkamai ištyrus įrodymus. Nutarimas tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai dėl nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.

Atsiliepimas

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kokius konkrečiai ANK nurodytus administracinius nusižengimus padarius pripažintas kaltu G. M..

3.3. Pažymima, kad apeliantas yra nuolat atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nutarimas yra jam nesuprantamas, todėl neteisėtas.

3.4. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. kaltės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Be to, apeliantas viso teisminio proceso metu buvo atstovaujamas advokato. Proceso metu nebuvo reiškiami jokie prašymai, pareiškimai dėl proceso pažeidimų, teisės į gynybą, teisingo, teisėto ir objektyvaus proceso principai. Pastebėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, visus bylos įrodymus išsamiai ir detaliai aprašė skundžiamame nutarime, teisingai juos įvertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus ir kuriuos įrodymus atmeta bei, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytų veikų kvalifikacijos bei paskyrė teisingą nuobaudą.

3.5. Dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad apelianto G. M. vadovaujama įmonė užsiima specifine veikla – pastatų griovimu ir statybinių medžiagų perdirbimu, o tokiai veiklai reikalingas taršos leidimas.

3.6. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai G. M. pripažino kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, pareigūnų, atlikusių patikrinimą, paaiškinimus, peržiūrėjęs byloje pateiktą vaizdinę medžiagą.

Atsiliepimas

3.7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama, kad tik bendrovės vadovas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas juridiškai yra atsakingas už bendrovės vykdomą veiklą, o taip pat, jog jis yra kompetentingas sudaryti sandorius, juos kontroliuoti.

3.8. Dėl ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad apylinkės teismas priimtame nutarime pagrįstai nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nekyla abejonių, kad patikrinimo akte nurodytas statybinių atliekų kiekis šiuos parametrus atitiko. Be to, teismo posėdžio metu ginčo dėl nustatyto atliekų kiekio nebuvo.

3.9. Dėl ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nutarime išanalizavo bei išsamiai aptarė neatitikimus, nustatytus statybos darbų žurnale bei atliekų susidarymo apskaitoje, todėl pagrįstai konstatavo, kad atliekų susidarymo apskaitoje pateikta informacija neatitinka statybos darbų žurnalo duomenų.

3.10. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatsiejama administracinio nusižengimo protokolo dalis kaip ir plačios apimties byloje surinkta medžiaga (Institucijos atstovų paaiškinimai, foto nuotraukos, vaizdo įrašas, atliekų tvarkymo suvestinės, kita bylos medžiaga).

3.11. Atsiliepime į apeliacinį skundą apibendrinama, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, byloje įvertintos visos bylos aplinkybės, apylinkės teismas nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo, taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei skundžiamo nutarimo turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo grąžinti iš naujo tirti įgaliotajai Institucijai.

5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties nustatymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti jį padariusiam asmeniui administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

6. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikoma administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią konkrečiai veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-337/2017).

7. Pažymima, kad ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-581/2019 7 punktas).

8. ANK 609 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė.

9. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas G. M. buvo surašytas kaltinant jį administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 247 straipsnio 31 dalyje, 247 straipsnio 37 dalyje straipsnyje, padarymu.

10. ANK 235 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

11. Taigi ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokią (-ias) alternatyvią (-ias) šios dalies veiką (-as) padarė Bendrovei vadovaujantis G. M., be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių veikų ši norma yra blanketinė, nurodyti konkrečius kitų teisės aktų pažeidimus, taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu G. M. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio minėti sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad G. M. vadovaujama Bendrovė nuo 2018 m. lapkričio 29 d., 11 val. 00 min., iki 2019 m. birželio 14 d., 11 val. 00 min., žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdo statybinių atliekų apdorojimą (laikymą ne susidarymo vietoje, smulkinimą, perdirbimą) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 37 ir 56 punktų reikalavimus ir neturint Taršos leidimo statybinių atliekų apdorojimui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš protokolo turinio taip pat lieka neaišku, ar šiame kontekste yra reikšmingas G. M. inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimas bei Institucijos 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akto Nr. V-12.10-24 27 punkte nurodytas teiginys, jog, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), leidimas vykdyti atliekų tvarkymo veiklą nebuvo išduotas, iš kitų asmenų atliekas priimti, laikyti ir perdirbti įmonė neturi teisės (t. 1, b. l. 24). Apygardos teismas sprendžia, kad pagal protokole aprašytą kaltinimo veiką nėra aišku ar G. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar už kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo; ar apskritai už kitas aukščiau minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas.

12. ANK 247 straipsnio 25 dalis nustato administracinę atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

13. Taigi ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatytos blanketinės teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias alternatyvias šios dalies veikas (-ą) padarė Bendrovei vadovaujantis G. M., kokius kitus teisės normose nurodytus reikalavimus kiekvienos veikos padarymo atveju jis pažeidė, taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu G. M. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 247 straipsnio 25 dalis tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius šį pažeidimą, būtina nurodyti, aptariant kiekvieną veiką atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama G. M. atsakomybė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad G. M. vadovaujama Bendrovė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio 29 d. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvežė protokole nurodytas statybines atliekas ir šioje vietoje neteisėtai vykdė statybinių atliekų apdorojimą (laikymą ne susidarymo vietoje, smulkinimą, perdirbimą) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 37 ir 56 punktų reikalavimus ir neturint Taršos leidimo statybinių atliekų apdorojimui. Iš tokio protokolo turinio nėra aišku iš kur, į kur, kas konkrečiai vežė ir (ar) organizavo statybinių atliekų vežimą, kokio pobūdžio, kiek laiko statybinės atliekos buvo laikomos, kokie konkrečiai taisyklių 7, 37 ir 56 punktų reikalavimai pažeisti. Be to, neaišku, kaip buvo nustatytas jų kiekis, tuo labiau, kad apylinkės teismo nutarime teigiama, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nekyla abejonių, jog patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas statybinių atliekų kiekis šiuos parametrus atitiko (t. 1, b. l. 211), tačiau nenurodoma, iš kokių konkrečiai duomenų. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime pastebėta, jog teismo posėdžio metu Institucijos atstovai nurodė, kad G. M. kaltinamas tuo, kad jo įmonė neteisėtai vežė statybines atliekas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir jas smulkino neturėdami leidimo, kuris yra reikalingas tokių atliekų gabenimui (t. 1, b. l. 208). Kita vertus, apygardos teismas pažymi, kad G. M. administracinio nusižengimo protokolu nebuvo kaltintas tuo, kad Bendrovė neturėjo leidimo nurodytu adresu vežti atliekas (leidimo įmonei vykdyti atliekų vežimą – S2 veiklą) (t. 1, b. l. 3).

14. ANK 247 straipsnio 31 dalis nustato administracinę atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino.

15. Taigi ANK 247 straipsnio 31 dalyje numatytos teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė Bendrovei vadovaujantis G. M., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu G. M. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 247 straipsnio 31 dalis tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius šį pažeidimą, būtina nurodyti, aptariant kiekvieną veiką atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama G. M. atsakomybė. Svarbu pažymėti, kad administracinio nusižengimo protokole apskritai nėra nurodoma, kad Bendrovė nepateikė nei vienos iš minėtų ataskaitų, tuo labiau, nenurodytas terminas, iki kada tai turėjo būti padaryta (t. 1, b. l. 3), kas reiškia, kad šioje dalyje protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta nei viena ANK 247 straipsnio 31 dalies dispozicijoje aprašyta veika.

16. ANK 247 straipsnio 37 dalis nustato administracinę atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą.

17. Taigi ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytos teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė Bendrovei vadovaujantis G. M., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu G. M. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 247 straipsnio 37 dalis tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius šį pažeidimą, būtina nurodyti, aptariant kiekvieną veiką atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama G. M. atsakomybė, atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, už atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą buvo atsakingas A. G.. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole tik bendrais bruožais buvo nurodyta, kad įmonė neapskaito visų susidariusių, gautų statybos ir griovimo atliekų, nepildo atliekų gavimo lydraščių GPAIS, atliekų susidarymo apskaita vedama pažeidžiant Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6.6, 8, 9 ir 13 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 3). Iš tokio protokolo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai minėtų punktų reikalavimai pažeisti, be to, atsižvelgiant į tai, kad tie patys punktai (išskyrus 13 punktą) yra blanketinės teisės normos, kokie kiti susiję su šiais punktais teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, kiek ir kokių statybos ir griovimo atliekų Bendrovė neapskaitė. Taip pat nėra aišku, už kokią konkrečią veiką G. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn – už atliekų susidarymo (ar tvarkymo) apskaitos netvarkymą (ar netinkamą tvarkymą), nes ANK 247 straipsnio 37 dalies dispozicijoje numatytos bent keturios alternatyvios veikos.

18. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. M. kaltintas pažeidus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaip minėta, protokole nurodoma, kad įmonė nepildė atliekų gavimo lydraščių GPAIS (t. 1, b. l. 202), o ne jų vežimo, todėl visiškai neaišku, kodėl G. M. kaltinamas pažeidus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį – tai protokole nėra pagrindžiama.

19. Taip pat pažymima tai, kad apylinkės teismas nurodė, jog pagal Atliekų susidarymo apskaitos žurnalą 2017 m. vasario–kovo mėn. susidariusios atliekos buvo perduotos Bendrovei. Nuo 2017 m. balandžio mėn. atliekų susidarymo žurnale nenurodomas atliekų susidarymas ir (ar) perdavimas kitiems atliekų tvarkytojams (t. 1, b. l. 209). Kita vertus, apygardos teismas pažymi, kad G. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo laikas yra 2018–2019 metai, todėl jis neapima 2017 metų. Apylinkės teismas neginčijo Bendrovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad atliekų susidarymo apskaita už 2018 m. buvo vedama GPAIS sistemoje. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nesutampa skundžiamame nutarime ir Bendrovės GPAIS paskyroje pateikti duomenys. Taigi šiuo atveju yra svarbu patikslinti laiką ir būdą, kuriuo buvo pažeistas reikalavimas tinkamai apskaityti visas susidariusias atliekas, įvertinti nurodytų duomenų skirtumus.

20. Apygardos teismas pažymi, kad nurodyti aukščiau išdėstytus administracinio protokolo elementus yra būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojamos veikos ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis.

21. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė (faktinės aplinkybės, apibūdinančios pagrindinius būtinuosius administracinių nusižengimų požymius) administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista, ji suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Institucijos 2019 m. birželio 14 d. protokole G. M. suformuluoti kaltinimai nėra konkretūs, nedetalizuotas pastarojo veiksmų neteisėtumas, neįvardyti jų padarymo būdas, vieta, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, neaprašytos ir nenurodytos konkrečios atitinkamų straipsnių dispozicijų veikos, kokių įrodymų pagrindu konstatuoti G. M. pažeidimai, ir tai sutrukdė G. M. efektyviai pasinaudoti teise į gynybą. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai grubiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikštų kaltinimų, kas laikoma esminiu teisenos pažeidimu. Nutarimas priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

22. Akcentuojama, kad aptarti administracinio nusižengimo trūkumai laikomi esminiais, t. y. tokiais, kurių apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Pažymima, jog ANK įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos apeliacinės instancijos teismui nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluotų nusižengimų aprašymo turinį, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį perduota teismui.

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvykį tyrusi institucija netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė reikiamų priemonių šių pažeidimų ir trūkumų ištaisymui, neįvertino Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ydingumo bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeisti ANK 563 ir 609 straipsniuose numatyti reikalavimai.

24. Nors ANK 653 straipsnio 1 dalis konkrečiai nenumato galimybės apygardos teismui, išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotajai institucijai, tačiau apygardos teismas gali, pagal analogiją remdamasis ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priimti sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad trūkumams pašalinti reikalinga tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko nei apeliacinį skundą nagrinėjančiame apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas procesinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo naikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas ir G. M. administracinio nusižengimo byla grąžinama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Pažymima, kad bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teismui būtų pažeista tiek ANK 563 straipsnyje nurodyta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-337/2017).

25. Apygardos teismas, nustatęs esminį procesinį pažeidimą, lemiantį pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimą ir administracinio nusižengimo bylos grąžinimą ydingą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinio skundo motyvų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas perduodamas bylą tirti iš naujo taip pat negali duoti jokių privalomų nurodymų šioje byloje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bylą iš naujo tirianti Institucija privalo išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes.

26. Atkreipiamas Institucijos dėmesys, kad G. M. tęsiant administracinio nusižengimo teiseną, turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, todėl negali būti bloginama G. M. teisinė padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-337/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – G. M. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotajai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka