- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- AN2-83-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00399-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 12 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį 80 Eur bauda.
Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 10 d. apie 14 val. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendro naudojimo teritorijoje, t. y. kelyje į privačią valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), jis pastatė ir laiko D. Š. priklausančias dvi neeksploatuojamas transporto priemones – automobilius „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 (toliau – Taisyklės), 21.17 punktą.
Šį nutarimą Pažeidėjas apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi teismas atmetė jo apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad ,,bendro naudojimo teritorija“ yra siejama ne vien tik su tuo, kas konkrečiai šia teritorija naudojasi, bet ir su tuo, kad dėl savo statuso šia teritorija visuomenė turi teisę naudotis. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog jei minimoje teritorijoje nestovėtų automobiliai, ja galėtų naudotis ir kiti asmenys, tačiau sąmoningi ir pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus Pažeidėjo veiksmai užkerta kelią jiems tą daryti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo: panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių; priimti atskirą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš M. S. bei A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdyje; iš skundžiamos nutarties pašalinti M. S. ir A. S. parodymus apie tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad Pažeidėjas pripylė į M. S. namų valdos tvoros vamzdžius tepalo bei guminių žarnelių dalių, kaip objektyviais duomenimis neparemtas prielaidas ir paneigtas pačių M. S. ir A. S..
S. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo pateikiamus dokumentus, įrodančius administracinio nusižengimo nebuvimo faktą, bei priimdamas iš suinteresuoto asmens M. S. visokiausio pobūdžio lapus, neturinčius jokios įrodomosios vertės nagrinėjamo administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir nesusijusius su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, pažeidė šalių rungimosi bei nešališkumo principus, kas akivaizdžiai teismui sutrukdė priimti objektyvų sprendimą nagrinėjamoje byloje.
Pažymi, kad teismas skundžiamojoje nutartyje netinkamai išaiškino ,,bendrojo naudojimo teritorijos“ sąvoką ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atmesti jo skundą. Tikina, kad M. S. paaiškinimai byloje dėl automobilių stovėjimo bei trukdymo poilsiui yra nelogiški. Toliau skunde jis teigia, kad įvažiavimui joks servitutas nėra nustatytas, todėl skundžiamoje nutartyje teismo duomenys apie servitutinį kelią nurodyti nepagrįstai ir ta aplinkybė turi būti iš šios nutarties pašalinta. Nurodo, kad teismo posėdyje M. S. pateikė melagingus parodymus, kad į tvoros stulpeliui esančią vietą jis (Pažeidėjas) supylė tepalus ir sumetė gumines žarneles. Taip pat nurodo, kad teritoriją, esančią prie įvažiavimo bei kur jis stato automobilius, tvarko būtent jo žmona D. Š. – ji sodina gėles, ravi ir taip prižiūri aplinką, todėl teismas privalėjo kritiškai vertinti M. S. ir A. S. parodymus dėl įvažiuojamosios dalies priežiūros. Pasak Pažeidėjo, jeigu teritorija naudojasi ir ją prižiūri vienas asmuo, o visuomenė neturi poreikio ja naudotis, tokia teritorija nelaikytina bendro naudojimo teritorija. Taip pat skunde jis pažymi, kad Taisyklių 13 punkte išvardintų bendrojo naudojimo teritorijų nėra nurodyti įvažiavimai į asmenų privačias valdas, kas rodo, jog minėti įvažiavimai nėra laikytini bendrojo naudojimo teritorijomis. Akcentuoja, kad bendrojo naudojimo teritorijos apibrėžiamos, kaip visuomenės naudojamos vietos, už kurių švarą ir tvarką yra atsakinga savivaldybės administracija (Taisyklių 4.1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidėjo teigimu, apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų, pagrindžiančių faktą, jog minėta teritorija naudojasi kiti asmenys, išskyrus jį patį ir jo šeimos narius. Pažymi, kad minėtas įvažiavimas nėra pravažiavimas į kokius nors bendro naudojimo objektus. Nurodo, jog įvažiavimo tikslinė paskirtis – užtikrini jos paties ir jo šeimos narių patekimą į nuosavybės teise valdomą namų valdą, o visuomenei poreikio naudotis įvažiavimo dalimi nėra. Taip pat skunde jis tvirtina, kad jokie kiti asmenys minima įvažiavimo dalimi laisvai naudotis ir negalėtų, kadangi bet koks kitų asmenų laisvas naudojimasis įvažiavimu apsunkintų arba padarytų neįmanomą jo (Pažeidėjo) ir jo šeimos narių patekimą į namų valdą. Dėl šių priežasčių Pažeidėjas tikina, kad nurodyta įvažiavimo dalis nelaikytina bendro naudojimo teritorija.
Pažeidėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje M. S. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą Institucija nesutinka su Pažeidėjo apeliacinio skundo reikalavimu ir prašo jo skundo netenkinti. Nurodo, kad Pažeidėjo argumentas, jog įvažiavimai į asmenų privačias valdas nėra laikomi bendro naudojimo teritorija, neatitinka Taisyklių nuostatų, nepagrįstas jokiais teisės aktais ir nėra pagrindo juo vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą. Teigia, kad vieta, kur patikrinimų metu buvo užfiksuotos D. Š. priklausančios transporto priemonės, yra kelias, kuris pagal Taisyklių 13.3 punktą apibrėžiamas ir suprantamas kaip bendro naudojimo teritorija. Pažymi, kad Pažeidėjui skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis pažeidė Taisyklių 21.17 punktą, o ne Lazdijų rajono savivaldybės tarybos patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles. Akcentuoja, kad kiekvienos savivaldybės patvirtintos taisyklės skiriasi ar gali skirtis savo turiniu, kadangi teisės aktai neįpareigoja visoms savivaldybėms patvirtinti analogiškų taisyklių.
Atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo M. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Taip pat jis prašo priimti atskirą nutartį, kuria Pažeidėją įpareigoti patraukti neleistinoje vietoje jo sumontuotus vartus, skirtus įvažiuoti į jo valdą, bei priimti nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš Pažeidėją pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo teismui. Atsiliepime M. S. išdėstė savo poziciją ir argumentus, kurių jis laikėsi bei dėl kurių yra pasisakęs ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
Įvertinęs pateiktose bylose esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, šioje byloje skundą nagrinėjantis apygardos teismas nustato aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Pabrėžtina, kad protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau, gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Svarbu pažymėti, kad ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Pažeidėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 Eur. Taisyklių 21.17 punkte numatyta, kad asmenims draudžiama bendrojo naudojimo teritorijoje laikyti įvairią nenaudojamą, techniškai netvarkingą techniką, neprižiūrimas transporto priemones ar jų dalis, išskyrus specialiai tam įrengtas aikšteles.
Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad veika, aprašyta Taisyklių 21.17 punkto draudime, yra numatyta ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose ir nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo.
Tokiu būdu, įstatymo leidėjas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį nustatė savarankišką atsakomybę už veiką, kuri atitinka Taisyklių 21.17 punkte numatytą draudimą ir šios atsakomybės sąlygą, kad atsakomybė atsiranda po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone.
Teisės normos, numatytos ANK 366 straipsnio 1 dalyje ir ANK 414 straipsnio 1 dalyje, tarpusavyje konkuruoja. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą apima visas Taisyklėse numatytas veikas. Tuo tarpu ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už veiką, atitinkančią Taisyklių 21.17 punkte numatytą draudimą. Tai reiškia, kad ANK 414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra speciali ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios normos atžvilgiu. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikytina speciali norma.
Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 21.17 punkto pažeidimą Pažeidėjas patrauktas Institucijai konstatavus faktines aplinkybes, kad jis bendro naudojimo teritorijoje laiko dvi neeksploatuojamas transporto priemones, kurioms draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Beje, iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos matyti ir tai, kad Institucija 2017 m. kovo 24 d. Pažeidėjui įteikė raštą, kuriuo prašė iki 2017 m. balandžio 7 d. pasirūpinti savo transporto priemonėmis, t. y. jas pašalinti iš bendrojo naudojimo teritorijos. Taigi, iš aptartų aplinkybių bei ginčijamame nutarime išdėstytos administracinio nusižengimo esmės matyti, jog nurodomi veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį.
Tačiau, vertinamu atveju minėta aplinkybė, kad Pažeidėjas buvo raštu perspėtas dėl Institucijos užfiksuotų pažeidimų pašalinimo, administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, todėl apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, kas šiuo atveju nulėmė netinkamą Pažeidėjo nusižengimo kvalifikavimą ir savo ruožtu nuobaudos skyrimą. Taigi, laikytina, kad šioje byloje tinkamai neatskleista Pažeidėjo galimai padaryto nusižengimo esmė, nusižengimas netinkamai kvalifikuotas.
Skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti administracinio nusižengimo protokolą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, perkvalifikuoti Pažeidėjo galimai padarytą nusižengimą pagal kitą ANK straipsnį, nurodant naujus nusižengimo sudėties požymius ir pripažinti Pažeidėją padarius kitą administracinį nusižengimą, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neatitinkantis ANK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržyta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis. Dėl šių priežasčių apygardos teismas sprendžia, kad įvykį tyrusi Institucija netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurio pagrindu priėmė abejotiną nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą pagal skundą dėl šio nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas nesiėmė reikiamų priemonių šių pažeidimų ir trūkumų pašalinimui. Dėl to Institucijos bei apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Nors ANK 653 straipsnio 1 dalis konkrečiai nenumato galimybės apygardos teismui, išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai (kaip iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas), tačiau apygardos teismas gali priimti sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo pagrindu ir yra naikinami tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, tiek Institucijos nutarimas, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyti pažeidimai veiksmingai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Pažymėtina ir tai, kad bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teismui būtų pažeista tiek ANK 563 straipsnyje nurodyta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Apygardos teismas, nustatęs esminį procesinį pažeidimą, lemiantį pirmosios instancijos teismo nutarties bei Institucijos nutarimo panaikinimą ir administracinio nusižengimo bylos grąžinimą ydingą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Atkreipiamas Institucijos dėmesys, kad Pažeidėjui tęsiant administracinio nusižengimo teiseną, turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, todėl negali būti bloginama Pažeidėjo teisinė padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir E. Š. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.
Ši nutartis neskundžiama.