Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1258-670/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. ir R. P. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: VMI pranešimą apie nesumokėtą prievolę, VSDFV informaciją apie asmeniui išmokėtas išmokas ir prieštaravimą dėl antstolio pasiūlymo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir išspręsti pateiktą atskirąjį skundą, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, į tai, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina civilinės bylos aplinkybes, pateiktus naujus įrodymus priima.

7. Atskiruoju skundu apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo išsireikalauti iš antstolio A. B. R. P. 2019 m. lapkričio 20 d. raštą ir jo priedus, R. P. 2019 m. gruodžio 11 d. prieštaravimo rašto priedus, įpareigoti antstolį A. B. pateikti viso jo rasto turto sąrašą V. P. ir R. P. vardu. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu teismui yra pateiktas apeliantės R. P. 2019 m. gruodžio 11 d. prieštaravimas, kurį teismas nutarė prijungti prie bylos. Apeliantai išsamiau būtinybės išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus nepagrindė, nenurodė, kokias aplinkybes šie dokumenatai gali patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomus rašytinius įrodymus išreikalauti nėra tikslinga, todėl šį prašymą atmeta (CPK 314 straipsnis, 199 straipsnis).

8. Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria tenkintas prašymas nustatyti skolininko bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu esančio turto dalį.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas pareiškėjos VMI pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte. Šis pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. sausio 9 d. antstolio A. B. pasiūlymo dėl turto dalies nustatymo pagrindu, nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Šiame antstolio surašytame pasiūlyme nurodyta, kad bendra neišieškota skolininko V. P. skola sudaro 30 168,75 Eur. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, skolininkui V. P. ir išieškotojams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“ pasiūlė per 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šis antstolio siūlymas atitinka įstatymo reikalavimus, jame nurodyta informacija yra pakankama. Pažymėtina, kad išieškotoja VMI kreipėsi būtent į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus, tačiau nustačius, jog egzistuoja CPK nustatyti pagrindai, civilinė byla buvo perduota to paties teismo Jurbarko rūmams. Konstatuotina, kad civilinė byla 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu perduota pagrįstai, teismui konstatavus, kad šio teismo Šakių rūmuose teisėjo padėjėja dirba antstolio A. B. sutuoktinė G. B..

10. Šalys apie rašytinį bylos nagrinėjimą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo informuotos tinkamai. CPK 133 straipsnio nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ buvo paskelbtas teismo nustatyto turinio pranešimas, be to, šalims apie teismo posėdį buvo pranešta teismo šaukimais. Pritartina atskirojo skundo argumentui, kad teismo pranešime stokojama tikslios informacijos, koks konkrečiai proceso veiksmais bus atliekamas, tačiau teismo šaukime nurodyta informacija pripažintina pakankama suprasti, kad teismo posėdis byloje numatytas 2020 m. vasario 18 d. Proceso šalys turi pareigą veikti už greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnis), o ši pareiga apima ir proceso šalies teisę bet kada pačiai pasiteirauti informacijos apie bylos proceso eigą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos VMI pareiškimo pagrindu buvo sprendžiamas tik klausimas, ar yra pagrindas nustatyti skolininko dalį turte, esančiame bendra nuosavybe su kitais asmenimis. Šioje byloje nebuvo (ir negalėjo būti) nagrinėjami klausimai, susiję su senaties terminų taikymu vykdymo procese. Suinteresuotiems asmenimis esant nuomonės, jog turi būti pritaikytas senaties terminas konkrečioje vykdomojoje byloje, jie gali kreiptis su tokiu prašymu tiesiogiai į antstolį, kuris turi pareigą patvarkymu išspręsti vykdymo proceso šalių prašymus vykdymo procese. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai nenagrinėjo su senaties vykdymo procese taikymu susijusių klausimų.

12. Teismo posėdžio pirmininko diskrecijai pavesta spręsti šalių procesinius prašymus, spręsti, kokius procesinius veiksmus atlikti, spręsti, kurie įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu dalyku ir dėl to turi būti išreikalauti, spręsti prašymus iškviesti liudytojus ir t. t. (CPK 159–160 straipsniai), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis). Pripažintina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir neišsakė savo pozicijos dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti vykdomąsias bylas. Įvertinus civilinės bylos nagrinėjimo ribas, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas nepareikalavus vykdomųjų bylų nepažeidė šalių teisių ir interesų nei civilinės bylos nei vykdymo procese, klausimo sprendimui pakako informacijos, pateiktos civilinėje byloje.

13. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

14. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininkui nustatytu terminu nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pagrįstai išieškotojams ir skolininkui pagrįstai pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį.

15. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).

16. CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliantai atskirajame skunde nurodė, kad turto arešto akto surašymo dieną apeliantės R. P. sąskaitoje buvo iš viso tik 0,42 Eur, todėl nėra suprantama, kokias pinigines lėšas antstolis galėjo areštuoti. Antstolis savo 2020 m. sausio 9 d. pasiūlyme dėl turto dalies nustatymo nurodė, kad vykdant vykdomuosius dokumentus buvo areštuotos skolininko sutuoktinės gaunamos nuolatinės pajamos, o ne turto arešto akto surašymo dieną jos sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Todėl aplinkybė, jog sąskaitoje buvo tik 0,42 Eur piniginių lėšų, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.

18. Apeliantai teigia, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme apeliantei R. P. paskirta išankstinė senatvės pensija yra tikslinė jai skirta išmoka, todėl šiose pajamose negalėjo būti nustatyta skolininko kaip sutuoktinio dalis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, pripažįsta jį nepagrįstu.

19. Senatvės pensijos skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalis numato, kad socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, sukakusiam šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turinčiam šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių (toliau – išankstinė senatvės pensija), jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Savo esme išankstinės senatvės pensijos institutas prilygsta senatvės pensijos institutui. Šiuo pagrindu gautos pajamos negali būti vertinamos kaip tikslinė materialinė parama CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir kaip tokios pripažintinos asmenine apeliantės nuosavybe. Šių periodinių išmokų mokėjimas nėra susijęs su konkrečia tiksline materialine parama R. P.. Jų mokėjimas yra susijęs su objektyviomis socialinėmis aplinkybėmis, o ne su jas gaunančiojo asmeniu. Išankstinė senatvės pensija negali būti vertinama kitaip nei senatvės pensija, kadangi šių išmokų paskirtis yra analogiška, tai yra dėl objektyvios aplinkybės – sukakus įstatyme nustatytą amžių ir atitikus kitus įstatyme nustatytus reikalavimus – asmeniui valstybinio socialinio draudimo biudžeto skiriama išmoka.

20. Apeliantai nurodė, kad teismas taip pat turėjo vadovautis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyti ribojimai dėl turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas. Šis apeliantų argumentas taip pat pripažintinas nepagrįstu, kadangi CPK 668 straipsnyje nustatytas ribojimas taikytinas, kai yra išieškoma iš piniginių lėšų kaip turto, o ne iš piniginių lėšų, kaip periodinių išmokų. Nagrinėjamu atveju išieškojimas nukreiptas ir antstolio patvarkymu areštuotos skolininko sutuoktinės periodinės išmokos, todėl išieškojimas iš šių lėšų vykdytinas vadovaujantis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka (CPK 733–743 straipsniai). Dėl šios aplinkybės atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi antstolis ir pirmosios instancijos teismas nepaisė socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto 257 Eur minimalaus vartojimo poreikio dydžio, pripažintinas nepagrįstu.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.