Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-207-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2KT-22-943/2018Nutartis · 2018-02-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2019-06-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2019-07-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2019-09-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2-207-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00640-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „IDEGA“
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-207-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00640-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IDEGA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IDEGA“ dėl nuosavybės teisė pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. G. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „IDEGA“, prašydamas pripažinti jam nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. įgytas nuosavybės teises į penkis butus nuo Nr. 2 iki Nr. 6, esančius nebaigtame statyti gyvenamajame name, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butai); pripažinti jam nuosavybės teisę į 643/10000 idealiąsias dalis (2,71 arą) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas); įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 271 Eur už Sklypo dalį ir 58 000 Eur už Butus.Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Butų ir Sklypo dalies areštą. Grįsdamas šį prašymą, nurodė, kad atsakovė pradėjo reklamuoti pastatytus Butus ir skelbia apie jų pardavimą internetiniuose skelbimų portaluose. Iš skelbimų turinio matyti, kad atsakovė turi realius ketinimus pastatytus Butus parduoti tretiesiems asmenims. Ieškovas neturi duomenų apie kitą atsakovės turtą. Iš Juridinių asmenų registro viešų duomenų matyti, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė nei už 2015 m., nei už 2016 m. Atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai, t. y. atsisakymas bendrauti su ieškovu, vengimas priimti prievolės įvykdymą iš ieškovo, įforminti ieškovo nuosavybės teises į Butus bei melagingi pranešimai apie sutarties nutraukimą, leidžia daryti pagrįstas išvadas apie atsakovės nesąžiningumą bei ketinimus ateityje nevykdyti galimai atsakovei nepalankaus teismo sprendimo. Ieškovui yra žinoma apie atsakovės vieninteliam akcininkui ir direktoriui V. K. priklausančius kitus juridinius asmenis, tai leidžia pagrįstai įtarti atsakovės dalyvio ir valdymo organo (V. K.) skubius sprendimus perleisti atsakovės nekilnojamąjį turtą kitiems susijusiems juridiniams asmenims taip apsunkinant būsimo sprendimo vykdymą. Tokios aplinkybės suponuoja būtinybę nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – nutarė areštuoti Butus ir Sklypo dalį.Pasak teismo, susiklosčiusi teisminė praktika rodo, kad tarp šalių kilus turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, kad atsakovo pozicija šioje stadijoje dar nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs daiktinis ginčas, ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybę į penkis butus ir dalį žemės sklypo. Šio turto vertė pakankamai didelė ir juridiniam asmeniui. Iš pateiktų skelbimų matyti, kad atsakovė pradėjo reklamuoti pastatytus Butus ir skelbia apie jų pardavimą internetiniuose skelbimų portaluose. Duomenų apie atsakovės finansinę padėtį teismui nepateikta, atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi nei už 2015 metus, nei už 2016 metus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali turimą turtą perleisti ar kitaip apsunkinti, o tada gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „IDEGA“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje nepagrįsta, kodėl vien didelė ieškinio suma turėtų būti vertinama kaip savaime sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tai neatitinka naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė negalėjo pateikti duomenų apie savo finansinę padėtį, nes jai nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. R. M., UAB „Idega“ direktoriaus ir vienintelio akcininko sugyventinė, laidavo už atsakovę šioje civilinėje byloje, todėl net ir patenkinus ieškinį, atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą.Ieškovas atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.Šalių sudarytoje sutartyje, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, nėra susitarta, kad ieškovas pirks, o atsakovė parduos butą Nr. 6. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, viršijo ieškinio ribas ir areštavo turtą, kuris nebuvo šalių sudarytos sutarties dalykas.Šalių sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigė 2015 m., bet iki šiol nei vienas butas nėra realizuotas, namo statyba nėra baigta, namas ir butai nėra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamo turto vienetai, todėl nėra jokios grėsmės, kad atsakovė ginčo turtą kam nors perleis ar apsunkins. Skelbimai dėl butų pardavimo neįrodo grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes be ginčo Butų name dar yra ir kiti butai.Skundžiama nutartimi teismas areštuojamo turto tinkamai neidentifikavo pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio reikalavimus.Teismas areštavo idealiąsias žemės sklypo dalis, kurios nėra atidalintos. Žemės įstatymo nuostatos neišskiria dalies žemės sklypo arešto. Ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas, ar tik jo dalis, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos. Dėl viso Sklypo suvaržymo nėra galimybės sudaryti susitarimo dėl elektros servituto įrengimo ir baigti namo statybą ir dėl to atsakovė patiria nuostolius. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos dar ir dėl to, kad ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teise į Butus, tačiau pinigų suma, kurią ieškovas buvo sumokėjęs, jam yra grąžinta ir jis šia suma laisvai disponuoja.Ieškovas R. G. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įmonės finansinių dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių atsakovės gerą finansinę padėtį. Laidavimo raštas patvirtina, kad pati atsakovė negalės įvykdyti jai nepalankaus teismo sprendimo. Atsakovės turtinė padėtis neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčas kilo dėl ieškovo nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo.Atsakovės atsisakymas bendrauti su ieškovu, vengimas priimti prievolės įvykdymą iš ieškovo, vengimas ieškovo nuosavybėn perleisti Butus bei melagingi pranešimai apie sutarties nutraukimą, neatskleidimas teismui tikrosios atsakovės turtinės padėties, bandymas klaidinti teismą sudarant ir teikiant laidavimo sutartį leidžia daryti pagrįstas prielaidas apie atsakovės neteisėtus tikslus ir nesąžiningumą. Skelbimų turinys patvirtina, kad atsakovė turi realius ketinimus pastatytus butus parduoti tretiesiems asmenims. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vykdant statybos darbus ieškovo keturi butai buvo perplanuoti į penkis butus. Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į penkis Butus, įskaitant ir Butą Nr. 6, teismas pagrįstai ir teisėtai areštavo visus penkis Butus.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturi jokios teisinės reikšmės tai, kad Butai dar nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Daugiabutis gyvenamasis namas yra faktiškai jau pastatytas, Butai taip pat. Areštuotas turtas (Butai) realiai egzistuoja, atsakovė šio fakto neneigia. Atsakovė kaip parduodamą butą reklamuoja ir Butą Nr. 6, į kurį ieškovas prašo jam pripažinti nuosavybės teises.Areštas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.Teismas areštavo ne visą, o 643/10000 idealiąsias dalis Sklypo. Tai patvirtina ir Turto arešto aktų registro išrašas. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kad servitutų nustatymas yra būtinas, kad yra numatyti kokie nors numatomų servitutų sprendiniai. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai ir siekdama išvengti Butų perleidimo ieškovo nuosavybėn, savo iniciatyva, be ieškovo sutikimo ar pritarimo, grąžino ieškovui į jo ir jo sutuoktinės bankines sąskaitas sumokėtus pinigus už Butus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia jame nurodytas aplinkybes, t. y. R. M. 2017 m. spalio 30 d. rašytinį įsipareigojimą laiduoti už atsakovę 58 000 Eur sumai šioje civilinėje byloje, R. M. metines pajamų ir gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Apeliantės teigimu, šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas apie tai nepranešus atsakovei.Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus (daugiabučio gyvenamojo namo nuotrauką, išrašą iš Turto arešto aktų registro), kuriais grindžia savo atsikirtimus į apeliantės argumentus. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. gruodžio 14 d. gautas ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d. turto arešto aktų registro išrašą; nuotraukas, patvirtinančias Butų rezervaciją; atsakovės 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinį pranešimą. Ieškovas teigia, kad šių duomenų anksčiau pateikti teismui negalėjo, nes jų dar neturėjo.Atsižvelgiant į tai, kad minėtais naujais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, anksčiau pateikti šių įrodymų nebuvo galimybės, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys su šiais įrodymais yra susipažinusios, minėti nauji įrodymai priimami (CPK 314 str.).

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovo prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad yra abi minėtos sąlygos. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis tik dėl antrosios sąlygos egzistavimo, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o argumentų, kuriais iš esmės ginčytų pirmąją sąlygą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą, atskirajame skunde nenurodė, todėl laikytina, kad ginčo dėl šios sąlygos nėra.Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkrečių nekilnojamųjų daiktų, į kuriuos ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teises. Todėl šiuo atveju nei ginčo turto vertė, nei atsakovės finansinė padėtis neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nors skundžiamoje nutartyje, be kita ko, konstatuotos ir šios aplinkybės, t. y. didelė reikalaujamo turto vertė bei neaiški atsakovės finansinė padėtis (atsakovė tuo metu nebuvo pateikusi Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už paskutinius dvejus metus), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat motyvuotas atsakovės ketinimais parduoti Butus kitiems asmenims. Byloje pateikti atsakovės skelbimai apie minėtame gyvenamajame name parduodamus butus, tarp jų ir vieną iš Butų, į kuriuos ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teises. Papildomai pateikti viešai skelbiami duomenys apie Butų rezervaciją atsakovės vystomo projekto tinklalapyje. Šie įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, t. y. perleisti Butus kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti šį turtą dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, o tokiu atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus galutinis teismo sprendimas, įvykdyti tokį sprendimą būtų sunkiau arba išvis nebeįmanoma. Vien tai, kad atsakovė iki šiol dar nerealizavo Butų, nepaneigia minėtos išvados. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neareštavus ginčo turto, kyla teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Konstatavus esant abi būtinas sąlygas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę ir į Butą Nr. 6, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, todėl šioje nutartyje nepasisakytina dėl apeliantės argumentų, kuriais ginčijamas ieškovo reikalavimas į minėtą butą, ir ieškovo atitinkamų atsikirtimų vertinimo.Atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartimi teismas areštuojamo turto tinkamai neidentifikavo pagal CPK 148 straipsnio reikalavimus. Visų pirma, apeliantė vadovaujasi nebeaktualia CPK redakcija, nes šiuo metu minėtame straipsnyje reglamentuojamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, o reikalavimai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti CPK 147 straipsnio 5 dalyje. Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies 6 punktą, tokioje nutartyje turi būti nurodomas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys). Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu Butai dar nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jų kodai ar unikalūs numeriai negalėjo būti nurodyti. Tačiau byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia identifikuoti areštuojamą turtą, jo buvimo vietą. Ieškovė pateikė įrodymų, kad gyvenamasis namas, kuriame yra Butai, iš esmės yra pastatytas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiama nutartimi nebuvo pažeisti minėti CPK reikalavimai, juolab kad nebuvo nustatyta jokių trūkumų ir šios nutarties pagrindu registruojant turto arešto aktą.Atmestini ir apeliantės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų byloje matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. sausio 17 d. nutartimis patenkino atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, susijusius su Sklype reikalingų servitutų inžineriniams tinklams įrengti nustatymu. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo pritaikyti suvaržymai trukdo užbaigti gyvenamojo namo statybą. Ta aplinkybė, kad atsakovė yra grąžinusi ieškovo sumokėtus pinigus už Butus ir Sklypo dalį, taip pat nereiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Pažymėtina, kad ieškovas reikalauja pripažinti jam nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus, o ne grąžinti už šį turtą sumokėtus pinigus.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas