Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idega“ atstovo advokato R. D. pareiškimu dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-462-479/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-462-479/2018 su UAB „Idega“ atstovo advokato R. D. pareiškimu dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo.

2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui Ž. B., bet ir visiems kitiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovas R. G. anksčiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme ėjo teisėjo pareigas. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo teisėjos I. Č. ir Aušra Maškevičienė jau nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, nes jos kartu su ieškovu R. G. dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjais. Atsakovės atstovo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą nuo bylos nagrinėjimo ir bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-462-479/2018 nagrinėti paskirtu teisėju Ž. B.. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad ieškovas R. G. anksčiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme ėjo teisėjo pareigas, todėl tai kelia abejonių viso Klaipėdos regione veikiančio Klaipėdos apygardos teismo nešališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

Atsakovės atstovas reikšdamas nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui akcentavo faktą, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalino teisėjos I. Č. ir Aušra Maškevičienė, kurios Klaipėdos miesto apylinkės teisme kartu dirbo su ieškovu R. G.. Visgi, teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad dalis Klaipėdos apygardos teismo teisėjų yra buvę Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai, kurie iki 2010 metų dirbo kartu su ieškovu R. G., nesudaro pagrindo abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Ieškovas R. G. teisėjo pareigų neina jau aštuonerius metus, o toks laikotarpis nuo darbo santykių teisme pabaigos yra reikšmingas bei sudarantis pagrindą teigti, jog ši aplinkybė objektyviam ir nešališkam stebėtojui nekeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Be to, byla nagrinėjama teisėjo Ž. B., kuris nėra dirbęs su ieškovu ir atsakovės nurodomos aplinkybės apskritai neturėtų įtakos vertinant šio teisėjo šališkumo klausimą.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad preziumuojamas teismų (teisėjų) nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-462-479/2018 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Idega“ atstovo advokato R. D. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-462-479/2018 nagrinėjimo netenkinti.