Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. teikimą nuteistajam S. D. dėl paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 51 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2550 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. D. 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 26 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyti, kad neatlikta bausmė pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 30 MGL (1500 Eur) bauda. Paskirta S. D. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 (vienerius) metams (BK 68 straipsnis). Išieškoti valstybės naudai iš S. D. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1590 (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt) eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys). Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas A. D., paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2023 m. spalio 9 d. gautas antstolio D. J. teikimas dėl S. D. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme. Teikime nurodoma, kad skolininkas gyvena vykdomajame rašte nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą ten pat. Atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 5 d. dirbo, baudos išieškota 1119,77 Eur. nuo 2019 m. gruodžio 16 d. skolininkas nedirbo, pajamų negauta, baudos nebemokėjo. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų sąskaitose nenustatyta. VĮ Registrų centro duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių taip pat nenustatyta. Siunčiami pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, paštu bei el. paštu (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), skolininkas neatvyksta, nebendrauja, baudos nemokėjo. Skolininkas niekur nedirba, likusią baudos dalį vengi mokėti, nemoka ir kitų skolų, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia mokėti baudas.

Teismo posėdyje antstolis D. J. nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant. Taip pat nurodo, kad teikimą palaiko, skolininkas nesikreipė, baudos nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Iš antstolio pateiktų duomenų matyti, kad antstoliui D. J. buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr. 1-1771-946/2018 dėl 1500 Eur dydžio baudos išieškojimo. Antstolis kartu su teikimu pateikė 2023 m. spalio 5 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskirtos neapmokėtos 380,23 Eur baudos, kuriame nurodė, kad skolininkas niekur nedirba, piniginių lėšų bankų sąskaitose nerasta, registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kito likvidaus turto nerasta, skolininko pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą nerasta.

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis S. D. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1500 Eur baudos dalies 380,23 Eur neapmokėjo, nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, šiuo metu niekur nedirba. Tačiau teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų vienareikšmiškai spręsti, dėl kokių priežasčių bauda iki šiol nesumokėta, t. y. dėl to, kad nuteistasis neturi lėšų ar dėl to, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Be to, teismas patikrinęs gyventojų registro duomenis nustatė, kad S. D. yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę (b. l. 131). Šiame kontekste pažymėtina, kad sutiktina su prokurore, jog tikėtina, kad nuteistasis, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, galimai gauna pajamas užsienyje, o duomenų, kad šios aplinkybės buvo tikrintos antstolio, nėra. Be to, nustačius tokias aplinkybes antstolis turėtų imtis priemonių dėl vykdomosios bylos perdavimo atitinkamoms kitos šalies institucijoms. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė prokurorė, kad likusi neišieškota baudos dalis 380,23 Eur, sudaro šiek tiek daugiau nei 7 MGL bei pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostatas galėtų būti keičiama į 7 dienas laisvės apribojimo, kas prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams ir tokia bausmė negalėtų būti vykdoma. Taigi, šiuo metu pakeisti nuteistajam S. D. paskirtą baudą areštu ar viešaisiais darbais nėra galimybės, nes atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu išvykęs į užsienio valstybę, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą mokėti vengia. Tuo tarpu net ir konstatavus, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, pakeisti ją viešaisiais darbais nėra galimybės, nes byloje nėra duomenų apie asmens sutikimą atlikti viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančius duomenis apie nuteistojo S. D. išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur, greičiausiai, dirba, teismas sprendžia, kad byloje nėra realių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, todėl konstatuoti, kad jis neturi turto ir pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, negalima. Teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesiėmė visų priemonių tikrajai nuteistojo S. D. turtinei padėčiai nustatyti, nepasinaudojo visomis antstoliams įstatymo suteiktomis teisėmis, vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvus, todėl, byloje nesant duomenų apie tikrąją S. D. turtinę padėtį, antstolio teikimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Antstolio D. J. teikimą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.