Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1433-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2A-1433-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04461-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1433-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04461-2010-5

Teisėja Snieguolė Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.15.; 121.18.; 121.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovei V. B.,atsakovui J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. B., prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties sąlygą ir padidinti priteistą iš atsakovo dukters G. B. teikiamą išlaikymą nuo 150 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei priteistas išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių argumentų ir neįrodė, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis bei atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos ar kitos į būtiną išlaikymo dydį skaičiuojamos išlaidos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt (b.l. 48).

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog sutinka, kad būtų padidintas atsakovo dukrai teikiamo išlaikymo dydis, šis dydis turėtų būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (b.l. 55-56).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė nei ieškovės: ji dirba ir gauna pajamas, tuo tarpu jis- bedarbis, nekilnojamojo turto abu neturi, jis turi dar vieną mažametį sūnų. Tačiau tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras ir teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių jam susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tai, kad Zarasuose mažai įmonių ir sunku susirasti darbą, jo nuo pareigos išlaikyti vaiką neatleidžia, kadangi jis gali vykti dirbti į kitus miestus, kitą šalį ar pan. Taigi, teismo vertinimu, tai, jog atsakovas yra bedarbis ir turi dar vieną vaiką, tačiau yra sveikas, darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti darbą, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygybės principo, ir perkelti didesnę naštą mergaitės motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis dukros auklėjimu ir vystimusi. Pažymėtina, jog asmuo privalo iš anksto vertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, kadangi priešingu atveju, jam neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka jam pačiam. Atsakovas privalo tinkamai prisidėti prie dukros išlaikymo, reikalingo jai užtikrinti tokias gyvenimo sąlygos, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, kadangi vaikas pats užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str.1 d.). Tuo tarpu, teikiant dukrai mažesnį nei minimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, šie interesai neabejotinai būtų pažeisti.

Šalies argumentai

Atsakovas J. B. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nenustatė nei vienos iš CK 3.201 str. išdėstytų aplinkybių (tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo ir vaiko poreikių esminio pasikeitimo), su kuriomis siejama galimybė padidinti išlaikymo dydį, todėl priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo, pažeidžia imperatyvias CK normas. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės padidėjo lyginant su 2005 m. išlaidomis. Šioje byloje pateikti dokumentai liudija, kad ieškovės padėtis žymiai pagerėjo (pajamos padidėjo tris kartus), o atsakovo iš esmės pablogėjo (tapo bedarbiu), todėl laikantis proporcingumo principo, išlaikymo dydžio peržiūrėjimo rezultatas galėtų būti tik išlaikymo proporcijų keitimas atsakovo naudai, bet jokiu būdu ne jo skiriamos dalies didinimas. Teismas, neatsižvelgdamas į šalių pajamų skirtumus ir padalindamas 800 Lt išlaikymo dydį į dvi vienodas dalis, pažeidė ne tik CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi esant sunkiai atsakovo materialinei padėčiai jis yra stumiamas į gilesnę materialinę krizę, tokiu būdu žlugdant tiek jo, tiek kartu su juo gyvenančių asmenų galimybes įveikti ekonominį sunkmetį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šiuo metu augina mažametį sūnų ir prižiūri sugyventinės mažametę dukrą. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas teikė pirmenybę išimtinai ieškovės bei nepilnametės dukros turtiniams interesams, ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, nustatyti vaikų poreikius ir įvertinti tėvų galimybes juos tenkinti. Teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad atsakovas dar augina nepilnametį vaiką – A. B., kurio interesai nukentėtų, jeigu iš atsakovo priteista išlaikymo suma G. B. naudai nebūtų sumažinta. Priešingai nei nurodo ieškovė, vaiko išlaikymui skirti pinigai negali būti skiriami komunalinėms išlaidoms apmokėti, nes tai yra pačios ieškovės išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vaiko išlaikymo dydžio pakeitimui užtenka konstatuoti bent vieną iš CK 3.201 str. numatytų aplinkybių. Teismo sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, kad nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, trukdančių atsakovui susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis aktyviai ieškojo darbo, kad dabartiniu metu prižiūri savo ir sugyventinės vaikus. Atsakovas kvestionuoja visiems žinomas aplinkybes, kad vaikui augant, auga ir poreikia, kad šalyje yra ekonominė krizė, dėl ko išaugo pragyvenimo išlaidos. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, kaip vertino ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kur nurodyta, kad šis skyrius sutinka, kad atsakovui būtų padidintas teikiamo išlaikymo dydis. Be to, ne teismo sprendimas, o 2005 m. atsakovui nustatytas – 150 Lt vaiko išlaikymas pažeidžia CK 1.5 str. bei CK 3.192 str. įtvirtintus principus, nes ieškovei tenka ne tik kasdienio rūpinimosi, bet iš esmės ir visa vaiko finansinio aprūpinimo našta. Be to, ieškovė gyvena kartu su savo tėvu I-os grupės invalidu ir mama – pensininke, todėl tenka mokėti būsto komunalinius mokesčius bei kartais paremti juos materialiai. Atsakovo teiginys, kad komunaliniai mokesčiai yra pačios ieškovės išlaidos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kur teigiama, kad vaiko poreikiai apima ir išlaidas būstui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Atsakovas J. B. nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu dėl išlaikymo nepilnametei atsakovo dukrai G. B. padidinimo nuo 150 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 str. CK 3.198 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš būtinų sąlygų (nei iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties, nei išaugusių vaiko poreikių), su kuriomis siejama galimybė padidinti išlaikymo dydį. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Iš bylos medžiagos aišku, jog šiuo metu atsakovas nepilnametei dukrai teikia 150 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Įvertinant atsakovo nepilnametės dukros amžių (15 metų), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, lavinimui, užklasinei veiklai bei metų šventėms atsakovo teikiamas 150 Lt išlaikymas vaikui negalėjo patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Taigi, dukros išlaikymo našta buvo išimtai ieškovės rūpestis.

Nuo 2005 m., kai šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas, vaikas paaugo, o taip pat išaugo ir jos poreikiai, taip pat keitėsi ir minimalus pragyvenimo lygis. Taigi 2005 m. priteista išlaikymo suma realiai nebegali patenkinti vaiko poreikių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo J. B. priteisė dukters G. B. išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt kas mėnesį mokamų išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Pabrėžtina, jog įvertinus šalių vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius, pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymas negali būti pripažintas neprotingai dideliu ar nepagrįstu.

Byloje nustatyta, jog ieškovės pajamos 2009 m. lyginant su 2005 m., kai bylos šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 150 Lt išlaikymas, padidėjo nuo 870 Lt iki 2 800 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Nei nekilnojamojo turto, nei registruotų transporto priemonių ieškovė neturi. Ieškovė gyvena su tėvais jiems priklausančiame bute. Daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje, nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių neturi. Gyvena kartu su sugyventine jai priklausančiame bute, turi nepilnametį sūnų. Atsakovui ir jo sugyventinei mokama socialinė išmoka. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi pastarasis yra bedarbis. Nors atsakovas pabrėžia, jog privalo išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką, tačiau bylos duomenimis atsakovas nėra sudaręs naujos santuokos, ir kaip jau minėta, dėl šios priežasties atsakovo sugyventinė, kaip vieniša motina, yra socialiai remtina.

Atsakovas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog teismo priteisto išlaikymo negali teikti dėl savo sunkios materialinės padėties. Teisėjų kolegijos nuomone šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra 35 metų amžiaus. Duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaikų bei jo poreikiai. Atsakovas neįrodė, kad jis dėjo maksimalias pastangas siekdamas užtikrinti dukros tinkamą išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis šiuo metu prižiūri savo kitą nepilnametį vaiką bei sugyventinės dukrą, nelaikytinos svarbiomis, galinčiomis atleisti atsakovą nuo pareigos teikti tinkamą bei būtiną vaiko poreikiams patenkinti išlaikymą atsakovo ir ieškovės nepilnametei dukrai. Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau neieško papildomo darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnametei dukrai. Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo išlaikymo suma jo nepilnametei dukrai yra pagrįsta.

Atsakovas J. B. teigia, jog nuo 2005 m. nepilnametės dukros poreikiai nepasikeitė, o ieškovė neįrodė, kad jos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės padidėjo lyginant su 2005 m. išlaidomis. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 ,,Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2007-12-28 vienas mėnesinis minimalus atlyginimas sudarė 800 Lt (Žin., 2007, Nr 137-5592). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams vadovaujamasi ne tik pasikeitusiais, t.y., išaugusiais vaikų poreikiais, ar pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis, tačiau ir nuo 2007-12-28 pasikeitusiu pragyvenimo lygiu ir 1 MMA. Taigi, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pasikeitusiais vaikos porekiais ar pasikeitusiomis maisto ir kitų vartojimo prekių kainomis, o nuo 207-12-28 pasikeitusiu pragyvenimo lygiu ir 1 MMA, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, kad jos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės padidėjo lyginant su 2005 m. išlaidomis.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad vaiko išlaikymui skirti pinigai negali būti skiriami komunalinėms išlaidoms apmokėti, nes tai yra pačios ieškovės išlaidos. Pažymėtina, jog šis argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi išlaidos komunaliniams mokesčiams yra skirtos vaiko tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui bei būsto, kuriame gyvena vaikas, išlaikymui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis teismas turėjo 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. B. 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič