Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Officeday“ atstovei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Officeday“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo A. B. ir atsakovės UAB ,,Officeday“ 2020 m. birželio 21 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo perduotos 151,60 kv. m patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomai, kurias atsakovė nuo 2009 m. nuomojo iš kito savininko. Patalpos nuo 2019-06-18 registruotos viešame registre nuosavybės teise ieškovo A. B. vardu. Pasikeitus savininkui, ir buvo sudaryta 2020-06-21 nuomos sutartis, kurios terminas buvo numatytas iki 2020-06-01. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020-07-31, po atsakovės pateikto įspėjimo ieškovui, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, pasibaigus nuomos sutarčiai. Ieškovas nurodo, jog jam patalpos po nuomos sutarties nutraukimo nebuvo perduotos, jos yra su defektais, todėl prašo priteisti nuomos mokestį už liepos - rugpjūčio mėnesius ir delspinigius. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog patalpos buvo atlaisvintos 2020-07-31, o perduotos ieškovui 2020-08-03, tačiau ieškovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktą, nurodydamas vis naujus defektus, o už liepos mėnesį nuomos mokestis sumokėtas, atlikus įskaitymą. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl liepos mėnesio nuomos sumos, abi šalys nurodo, jog ji yra 682,20 Eur, tokios sumos už vieną mėnesį prašo ir ieškovas.

7. Tarp šalių 2020 m. liepos mėnesį vyko susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog šalys tariasi dėl defektų pašalinimo, teikia sacvo pozicijas dėl daikto nusidėvėjimo, kad pagal sutartį nėra būtina atlyginti natūralaus nusidėvėjimo, tariasi dėl depozito įskaitymo, patalpų apžiūros, perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Susirašinėjimas įrodo, jog pirminiai ieškovo nurodyti defektai atsakovės buvo pašalinti: sutvarkyta rozetė, grindjuostė, užtaisytos ir uždažytos skylės sienose, sutvarkyti aptrupėjusių sienų kampai, tačiau tai, kas buvo sutvarkyta, ieškovui netiko. Tai matyti iš 2020-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota, kad ieškovas A. B. nurodo, jog nėra sutvarkytas fasadas, kur buvo pakabinta iškaba, kad surūdijusios lauko durys, kad netvarkingos sienos, nenuvalyti langai, vitrinos, aplieta viena lubų gipso kartono plokštė, suskilusios keramikinės plytelės. Antstolis 2020-08-03 konstatavo, jog sienos skylėse yra pašalintos, nudažytos, tačiau dažų atspalvis skiriasi, langai, vitrinos nuvalyti, aplieta lubų plokštė, įtrūkusios keramikinės grindų plytelės, durys parūdijusios, virš įėjimo yra tvirtinimo detalių žymės. Iš 2019-06-21 perdavimo ir priėmimo akto matyti, jog patalpose pagal vitriną juntama kelių kvadratinių metrų plote minimali grindų vibracija. Tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties 4.2.5 p. numatė, kad nuomininko pareiga yra grąžinti patalpas tvarkingas, t. y. ne blogesnės būklės, kaip užfiksuota perdavimo ir priėmimo akte, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, todėl ieškovo nurodyti defektai dėl parūdijusių durų, aplietos lubų plokštės, dėl kurios atsakovė niekaip negali būti atsakinga, nes virš šių patalpų ji patalpų nenuomojo, o apliejus, išmokama draudimo išmoka, virš įėjimo tvirtinimo detalių žymės, įtrūkusios plytelės, kurios nėra perskilusios nesudarė pagrindo atsisakyti priimti patalpas iš atsakovės, nes jie nėra esminiai, yra atsiradę dėl normalaus patalpų nusidėvėjimo, senų, neremontuotų patalpų iki nuomos sutarties sudarymo, dėl lubų apliejimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas patalpas įsigijo iš varžytynių 2019-06-05 tokios būklės, patalpos jau tuo metu buvo naudojamos kanceliarinių prekių parduotuvei. Atsakovė pašalino defektus, numatytus sutarties 2.4 p. - skyles sienose, sutvarkė rozetę, grindjuostę, o fiksuoti minimalūs trūkumai laikytini normaliu daikto nusidėvėjimu, atsiradę dėl normalaus daikto naudojimo. Pateiktos nuotraukos patvirtina, jog atlaisvintos ir paliktos ieškovui tvarkingos patalpos (CPK 178, 185 str.). Atsakovė pateikė nuomotų patalpų Techninės saugos sutarties nutraukimą nuo 2020-08-01 pagrindžiančius dokumentus. Kiti pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė, atlaisvinusi patalpas, buvo pasirengusi jas perduoti jau 2020-07-31, tačiau patalpų perėmime negalėjo dalyvauti ieškovas, todėl šalys susitarė dėl 2020-08-03 datos. Svarbi aplinkybė yra ta, jog antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksavęs, jog ieškovas A. B. 2020-08-03 jau buvo atsinešęs pasiruoštą dokumentą ,,Atsisakymas priimti patalpas“, kas rodo, jog jis ir neketino pasirašyti akto dėl patalpų perėmimo. Ant ieškovo paruošto atsisakymo priimti patalpas nepasirašė atsakovės atstovas, kuris teigė neturintis tokių įgaliojimų, jis galintis tik aprodyti ir perduoti patalpas, po ko ieškovas A. B. pareiškė, jog tokių patalpų neperims. Prie protokolo pridėtos nuotraukos patvirtina, jog patalpos tuščios, tvarkingos, nėra palikta jokių atsakovės daiktų, fiksuoti minimalūs trūkumai laikytini normaliu daikto nusidėvėjimu, ir nėra kas trukdytų naudotis ieškovui patalpomis, jas nuomoti ir pan., todėl ieškovo veiksmai atsisakyti priimti patalpas ir pasirašyti aktą laikytini nepagrįstais (CPK 185 str.).

8. Dėl patalpų perdavimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl nuomos sutarties nutraukimo, tik dėl patalpų perėmimo ir skolos sumokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Todėl tarp šalių kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų perdavimo, patalpų perdavimą nuomotojui ir jų perdavimo momentą privalo įrodyti nuomininkas. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tiek faktinis patalpų perdavimas nuomotojui, tiek priėmimo ir perdavimo akto pasirašymas laikytini tinkamu nuomininko prievolės grąžinti išsinuomotas patalpas nuomotojui įvykdymu. Kai yra pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas, patalpų perdavimo momentas nustatomas pagal akte nurodytus duomenis. Šiuo atveju patalpų priėmimo ir perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas, todėl patalpų perdavimo momentas šalių gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje Nr. 3K-3-493/2007, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008, yra išaiškinęs, kad nuomotojo atsisakymas pasirašyti patalpų priėmimo ir perdavimo aktą po to, kai šios patalpos buvo faktiškai atlaisvintos, neturi teisinės reikšmės. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, nuomininkas faktiškai atlaisvina negyvenamąsias patalpas, turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasirašyti patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas laikomas yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą grąžinti nuomotojui daiktą.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (LAT nutartis Nr. 3K-3-37/2011). Įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas tokią galimybę turėjo jau nuo 2020 m. liepos 31 d., kai faktiškai atsakovė atlaisvino patalpas, tik ieškovas negalėjo atvykti jų priimti ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. – atsisakius ieškovui pasirašyti patalpų perdavimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, atsisakydamas pasirašyti patalpų priėmimo ir perdavimo aktą, neperėmė ir vienerių durų rakto iš atsakovės, tačiau turėjo galimybę į patalpas patekti iš kiemo pusės pro duris, kurioms dar 2020 m. liepos mėnesį kvietė spynų meistrus, kurie pašalino gedimą, pakeitė spyną, tą aplinkybę patvirtina pačio ieškovo pateiktas N. Y. pranešimas, 2020-08-14 šalių susirašinėjimas, o kad naujas durų raktas būtų perduotas atsakovei, įrodymų nepateikta. Taigi, ieškovas turėjo galimybę patekti į savo patalpas ir jomis naudotis, nes jos buvo atlaisvintos 2020 m. liepos 31 d. (CPK 178, 185 str.). Ieškovo po kelių mėnesių, t. y. 2020-10-08, surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teismui nustačius, jog atsakovė ieškovui patalpas perdavė dar 2020-08-03, šioje byloje teisinės reikšmės neturi, nes nuo perdavimo momento atsakovė patalpomis nesinaudojo, o tokią galimybę turėjo ieškovas, kuris ir buvo atsakingas už savo patalpas, nes yra jų savininkas (CPK 185 str.).

10. Dėl skolos priteisimo. CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato nuomininko pareigą sumokėti nuomos mokestį, pasibaigus nuomos sutarčiai, tik tuo atveju, jeigu numojamos patalpos grąžinamos nuomotojui pavėluotai. Nustatyta, jog šiuo atveju nuomojamos patalpos po nuomos sutarties pasibaigimo buvo atlaisvintos 2020-07-31 ir grąžintos nuomotojui 2020-08-03, nes liepos 31 d. ieškovas negalėjo atvykti. Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė už liepos mėnesį nuomos mokesčio iki 15 dienos nesumokėjo, vyko susirašinėjimas su ieškovu dėl depozito panaudojimo, tačiau ieškovas nesutiko, motyvavo, jog galioja sutarties 5.3 p., kad depozitas gali būti grąžinamas po akto pasirašymo. Įrodymai patvirtina, kad 2020-08-17 atsakovė informavo ieškovą, jog šalys turi vienarūšius priepriešinius reikalavimus, kurių mokėjimo terminai suėję, todėl 682,20 Eur sumą, kuri pagal nuomos sutarties 5.3 punktą yra 682,20 Eur, ir kuri buvo nuomotojo (ieškovo) žinioje visą nuomos sutarties laikotarpį, įskaito. Sutarties 5.3 p. numatė, kad šia suma, jei nuomininkas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, bus dengiami įsiskolinimai, remonto darbai ir t. t. Jei to neprireiks, depozitas bus grąžintas nuomininkui per 5 darbo dienas po patalpų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, pasibaigus nuomos sutarčiai. Iš šio sutarties punkto matyti, jog nėra detalizuoti įsiskolinimai, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju įsiskolinimai apima ir nuomos mokesčio sumokėjimą (CPK 178, 185 str.).

11. Dėl įskaitymo. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, tokio sandorio buvimą privalo įrodyti asmuo, kuris įrodinėja savo prievolės pasibaigimą įskaitymu, t. y. šiuo atveju atsakovė. Tuo atveju, kai šalis ginasi nuo kitos šalies pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdama, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, ji turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 str. 1 d.), kad laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.). Įskaitymas galimas vienašališku šalies pareiškimu, nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar ne. Kadangi atsakovė įrodinėja, jog prievolė pasibaigė įskaitymu, teismo pareiga patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas, nepriklausomai nuo to, ar teisme yra reiškiamas reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. CK 6.131 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apie įskaitymą turi būti informuojama priešinga šalis, kurios reikalavimą siekiama įskaityti. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji raštu išreiškė valią dėl ieškovo prievolės grąžinti atsakovei pastarosios sumokėtą avansą įskaitymu (pirmas raštas pasirašytas 2020-07-28, antrasis – 2020-08-17), taip pat kad toks atsakovės pareiškimas dėl įskaitymo ieškovui pateiktas iki bylos iškėlimo teisme, kad įskaitoma prievolė aiškiai apibrėžta konkrečia pinigine suma, atitinkančia sumokėto avanso sumą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė tai atliko dar iki ginčo teisme – liepos 28 d. prašydama ir nurodydama, jog ketina įskaityti, o 2020-08-17 pateikdama ieškovui pranešimą dėl įskaitymo. Byla teisme dėl teismo įsakymo priėmimo iškelta 2020 m. rugpjūčio 20 d. Teismas sprendžia, jog įskaitymas atliktas pagrįstai, prievolė dėl nuomos mokesčio yra pasibaigusi, už liepos mėnesį nuomos mokestis sumokėtas. (CPK 178 str.). Kadangi nustatyta, jog patalpos atlaisvintos buvo 2020 m. liepos 31 d. ir ieškovas galėjo jomis naudotis, turėjo vienerių durų raktą, nes kitų durų raktą atsisakė paimti iš atsakovės, nepagrįstai atsisakydamas pasirašyti patalpų priėmimo ir perdavimo aktą, kad atsakovė už liepos mėnesį nuomos mokestį yra sumokėjusi įskaitymu, rugpjūčio mėnesį patalpomis nesinaudojo, nes jos jau buvo sugrąžintos ieškovui, todėl ieškinys dėl 1364,40 Eur skolos priteisimo už dviejų mėnesių nuomos mokestį atmestinas (CPK 178, 185 str.).

12. Dėl delspinigių. Ieškovas prašo priteisti 110,52 Eur delspinigius už liepos mėnesį nuo 2020-07-16 iki 2020-09-10, iš viso 76,41 Eur, už rugpjūčio mėnesį nuo 2020-08-16 iki 2020-09-10, iš viso 34,11 Eur, skaičiuojant po 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė su tuo nesutinka, o jei teismas spręstų, jog delspinigius privalo mokėti, prašo juos sumažinti iki 0,02 proc., nes 0,2 proc. aiškiai per dideli. Įstatymas numato, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais ir tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatyme nesukonkretintos, todėl kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas. Šiuo atveju teismas nesutinka, kad delspinigiai yra aiškiai per dideli, nes šalys pasirašė tokio turinio sutartį 2019 m., o atsakovė yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, tikėtina, kad turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti delspinigių dydį, numatytą šalių sutartyje. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies. Sutarties 5.2 p. numatė, kad nuomos mokestį už patalpų nuomą nuomininkas (atsakovė) sumoka pirmoje einamojo mėnesio pusėje iki 15 dienos grynais ar pavedimu į nuomotojo šioje sutartyje nurodytą sąskaitą, o 7.2 p. susitarta dėl sąlygos, kad sutartu laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Nustatyta, jog už liepos mėn. nuomos mokestis iki liepos 15 d. nebuvo sumokėtas, todėl pagal sutartį turi būti skaičiuojami šalių sutarti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelsimo dieną. Šioje byloje svarbi ta aplinkybė, jog 682,20 Eur depozitą atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui, kuris galėjo būti panaudotas ir įsiskolinimams dengti, jei nuomininkas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas to nedarė. Iš susirašinėjimo el. paštu matyti, jog atsakovė 2020-07-28 ieškovo prašė gautą avansą (depozitą) užskaityti (įskaityti) su liepos mėn. nuomos mokesčiu, t. y. atsakovė išreiškė savo valią dėl įskaitymo, todėl delspinigiai skaičiuotini iki šios datos, nes ieškovas nesutiko depozito panaudoti taip, kaip prašė atsakovė. Kadangi atsakovės valia dėl įskaitymo buvo išreikšta jau po liepos 15 d., uždelsus sumokėti iki mėnesio 15 d., todėl nuo 2020-07-16 iki 2020-07-28 atsakovė už šį laikotarpį turi sumokėti ieškovui 17,32 Eur delspinigius. Teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už ilgesnį laikotarpį yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 6.71, 6.75 str.).

13. Kadangi iš atsakovės priteistini 17,32 Eur delspinigiai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178, 185 str., CK 6.37, 6.210 str.).

14. Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, abiem šalims priklausytų bylinėjimosi išlaidų priteisimas. Ieškovas prašo priteisti 801 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 1440. Kadangi ieškinio patenkinimo yra tik 1 proc., abiem priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistinos 1417 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Officeday“ 17,32 Eur (septyniolikos eurų 32 centų) delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Officeday“ 1417 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.